Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-474-988/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15614-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Oleškevičienės (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-16064-2026 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir J. K. skundas netenkintas. Teismasn u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybėsVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Oleškevičienės 2026 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16064-2026 J. K. nubausta už tai, kad 2026 m. birželio 14 d. 18:43 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę yra atimta. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, už ką jai paskirta 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Nesutikdama su priimtu Nutarimu, J. K. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, prašydama pakeisti Institucijos 2026 m. liepos 2 d. priimtą Nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti paskirtą terminą nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi J. K. skundas dėl Institucijos 2026 m. liepos 2 d. Nutarimo atmestas. Teismas nurodė, kad administracinio poveikio priemonė J. K. paskirta pagrįstai, įvertinus administracinio nusižengimo aplinkybes, ankstesnį Pareiškėjos administracinį baustumą, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, visiškai atitinka administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių paskirtį, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Sumažinti Pareiškėjai paskirtą administracinio poveikio priemonę teismas pagrindo nenustatė.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentaiApeliaciniu skundu J. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį nei 6 (šešių) mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą ir selektyviai įvertino surinktus įrodymus. Byloje nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiuo atveju nėra ginčijama kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, nustatytų aplinkybių ir baudos dydžio. Suprantama, kad administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija, tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi būti paskiriama tokia nuobauda, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Remiamasi teismų praktikos išaiškinimais, kuriuose pabrėžiama, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad nuobaudos vykdymo sąlygojami asmens teisių ribojimai būtų adekvatūs padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą, kaip vairuotojos, asmenybę, kelias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, tačiau teismų praktikoje galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę siejama ne su ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Jei valstybė būtų prieš bausmių individualizavimą, būtų panaikinta ANK 34 straipsnio 6 dalis arba išskirti nusižengimai, už kurių padarymą negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau tokio apribojimo nėra. Nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas nevertino konkretaus, o ne rūšinio administracinio nusižengimo pobūdžio, pavojingumo, nors tai buvo būtina norint paskirti teisingą nuobaudą. Pareiškėjai 2026 m. gegužės 7 d. už greičio viršijimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė specialios teisės vairuoti atėmimas 1 mėnesiui bei 225 Eur bauda. Administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2026 m. gegužės 23 d. iki 2026 m. birželio 22 d. 2026 m. birželio 14 d. nusižengimas padarytas ne iš piktybiškumo, o dėl nepakankamo išprusimo, atidumo ir rūpestingumo. Pareiškėja nesuprato administracinio poveikio priemonės, paskirtos už ankstesnį administracinį nusižengimą, vykdymo laikotarpio, o būtent nuo kada iki kada negali vairuoti transporto priemonės bei pagrįstai tikėjosi, kad paskirtas 1 mėnesio terminas yra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas tokius teiginius vertino kritiškai, remdamasis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, jog pamačius policijos tarnybinį automobilį, buvo greitai nusukta į automobilių stovėjimo aikštelę prie bažnyčios, po ko buvo sustota ir išlipta iš automobilio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, neprašė paaiškinti, dėl kokios konkrečios priežasties buvo nusukta į automobilių stovėjimo aikštelę. Pabrėžtina, kad veiksmai nebuvo susiję su siekiu išvengti policijos pareigūnų ar jų atliekamo patikrinimo, tačiau tuo metu važiavo pas sunegalavusią mamą, kuri vairuojant paskambino. Siekiant nepažeisti KET, automobilis sustabdytas pokalbiui telefonu. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės išsamiai paaiškinti šios situacijos, todėl faktinė sustojimo priežastis nebuvo tinkamai išaiškinta. Pirmosios instancijos teismas neįvertino padaryto pažeidimo pobūdžio. Ji vairavo transporto priemonę turėdama 8 metų vairavimo stažą, todėl turėjo tiek teorinių žinių, tiek vairavimo įgūdžių ir dėl trumpo teisės vairuoti apribojimo šios žinios neišnyko. Padarytas nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar grėsmės, policijos pareigūnai sustabdė ne dėl netinkamo transporto priemonės vairavimo, buvo blaivi, nesutrikdė eismo, nevairavo kitos rūšies transporto priemonės. Nors minėtos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis, jos yra reikšmingos vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą. ANK 424 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių, kuri taikoma tiek asmenims, kurie nebuvo įgiję šios teisės, tiek asmenims, kurie neturi teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemones bei tiems, kuriems ši teisė terminuotai atimta už KET pažeidimą. Griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, t. y., kai asmenys piktybiškai, aiškiai suvokdami vairuoja transporto priemones neturėdami tam teisės, elgiasi itin pavojingai, kadangi jų teorinės žinios ir vairavimo įgūdžiai nėra patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju padarytas administracinio nusižengimo pobūdis yra kur kas mažiau pavojingas nei padarytas niekada neįgijus teisės vairuoti. Nubaudimas 450 Eur pinigine bauda ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimas neatitinka tikrųjų įstatymo leidėjo tikslų. Pirmosios instancijos teismas ne itin atidžiai įvertino Pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis. Administracinė nuobauda skiriama konkrečiam asmeniui, todėl ją skiriant privaloma atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, kurios įvertinimas yra svarbi teisingos nuobaudos parinkimo sąlyga. Šiuo atveju nėra vengiama atsakomybės už savo veiksmus, paskirta 450 Eur bauda sumokėta apribojus šeimos poreikius, byloje nustatyta lengvinanti aplinkybė – pripažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, yra sudariusi santuoką, neturinti žalingų įpročių, nėra teista, rūpinasi mama, kuriai neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas. Apeliacinio skundo teikimo metu yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai nuo administracinio nusižengimo padarymo, toliau intensyviai vairuojama į darbą, nėra padaryta naujų KET pažeidimų. Šioje situacijoje nuo naujų administracinių pažeidimų atgraso sumokėta didelė bauda, teisminis procesas bei nerimas dėl ateities. Tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta 11 kartų, tai vieninteliai neigiamai asmenybę charakterizuojantys duomenys. Teismų praktikoje pažymima, jog asmens piktybiškumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinas normas rodo ne smulkių pažeidimų skaičius, o jų sunkumas ir pavojingumas, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodytos aplinkybės rodo, kad asmuo nėra vertinamas išimtinai neigiamai net ir esant administracinių nusižengimų gausai, todėl šioje bylioje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų visiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių kontekste nepagrįstai nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, aktualia teismų praktika, visiškai nevertino poreikio turėti teisę vairuoti. Teisė vairuoti būtina siekiant tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas ir išsaugoti darbo vietą. Pagal darbo sutartį darbo vieta nėra pastovi, darbo objektai yra (duomenys neskelbtini) apskrityje, konkrečią darbo vietą atitinkamą dieną nurodo darbdavys. Prieš vykstant į paskirtą objektą, reikia atvykti į darbdavio centrinę būstinę, esančią (duomenys neskelbtini). Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbdavio centrinės būstinės yra apie 30 km. Automobiliu atstumas įveikiamas per maždaug 35 minutes, tačiau susisiekimas viešuoju transportu yra komplikuotas, kelionė ryte trunka daugiau nei 1,5 valandos, o atgal – beveik 9 valandas. Darbdavys kiekvieną darbo dieną gali paskirti skirtingą darbo objektą (duomenys neskelbtini) mieste, todėl galimybė naudotis viešuoju transportu ne visada užtikrintų galimybę laiku pasiekti paskirtą darbo objektą, dėl to kyla grėsmė negalėjimui atlikti darbo funkcijų ir prarasti darbą. Darbo praradimas sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes, kadangi tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis, abiejų sutuoktinių darbo užmokestis nėra didelis, dėl nepakankamų pajamų ir būtinybės padengti būtinąsias išlaidas yra priversti naudotis vartojimo kreditais, kredito įmokų našta yra labai didelė. Be to, teisė vairuoti reikalinga siekiant pasirūpinti mama, kuri gyvena 40 km atstumu, nėra kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti. Teisės vairuoti netekimas komplikuoja galimybę rūpintis mama, kadangi gyvena ne didmiestyje, kur siūloma daug alternatyvių susisiekimo būdų. Institucija atsiliepimų į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje detaliai išdėstyti ir įvertinti skundo motyvai bei pateikti argumentai. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosJ. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš daliesANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. K. paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti atėmimo terminą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikintina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma neskirti specialios teisės vairuoti atėmimo arba paskirti trumpesnį nei šešių mėnesių administracinio poveikio priemonės terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).J. K. pripažinta kalta padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu J. K. buvo paskirta ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali 450 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą Pareiškėjos, kaip vairuotojos, asmenybę, kelias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba nukrypti nuo įstatyme numatyto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga siekiant neprarasti darbo, tinkamai atlikti darbo funkcijas, kadangi darbo vieta nėra pastovi, bei rūpinantis negalią turinčia mama, kuri gyvena 40 km atstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės, tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių J. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas trumpinamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta 11 kartų, tačiau 2025 m. – 2026 m. laikotarpiu, be šioje byloje minėtų 2026 m. gegužės 7 d. ir 2026 m. birželio 14 d. pažeidimų, daugiau bausta nebuvo. Anksčiau paskirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus yra sumokėjusi. Svarbu paminėti ir tai, kad Pareiškėja anksčiau nėra bausta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą. Kaip minėta, nustatyta J. K. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi dėl jų ir atsakomybės nevengia, t. y. sutinka su paskirta 450 Eur bauda, 2026 m. liepos 8 d. ją sumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje J. K. charakterizuojama teigiamai, kaip nepriekaištingos reputacijos, sumani, principinga bei pareiginga darbuotoja, reikli sau ir kitiems, imli informacijai, operatyviai ir tiksliai atliekanti jai pavestas užduotis, į darbą atvykstanti laiku, su kolektyvo darbuotojais turinti draugišką santykį (b. l. 6). Nors nurodytos aplinkybės nepateisina J. K. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjai nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Nors teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau būtina pažymėti, jog šiuo atveju Pareiškėjos darbo funkcijos atliekamos nepastovioje darbo vietoje, be to, teisė vairuoti transporto priemones susijusi ne tik išimtinai su J. K. poreikiais, bet ir su jos šeima. Bylos duomenys patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai tiesiogiai reikalinga jos darbo funkcijoms vykdyti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad darbuotoja gyvena (duomenys neskelbtini), o darbo vieta – (duomenys neskelbtini) mieste, todėl atsižvelgiant į atstumą ir darbo pobūdį, galimybė naudotis nuosavu automobiliu yra reikšminga, siekiant užtikrinti savalaikį atvykimą į darbo vietą, kadangi naudojantis viešuoju transportu tai padaryti būtų itin sudėtinga ir apsunkintų jos darbo pareigų vykdymą (b. l. 5). Be kita ko, šias aplinkybes patvirtina ir J. K. (duomenys neskelbtini) neterminuota darbo sutartis su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbo sutarties 1.1. punkto matyti, kad Pareiškėjos darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė bei kintanti (duomenys neskelbtini) miesto ribose, nurodymai duodami iš darbovietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-76). Pabrėžtina ir tai, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog susisiekimas viešuoju transportu iš Pareiškėjos gyvenamosios vietos iki darbovietės, kurioje duodami nurodymai, yra sudėtingas (b. l. 79-80). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė akcentavo teisės vairuoti transporto priemones svarbą darbo funkcijų atlikimui, siekį neprarasti darbo, kadangi su vyru turi kelias vartojimo kreditų sutartis, todėl darbo praradimas sukeltų didelę finansinę naštą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. rugsėjo 10 d. V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialu dėl 4 000 Eur kredito sumos, mokant 76,45 Eur mėnesinę įmoką; 2026 m. gegužės 14 d. J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) banku dėl 4 000 Eur kredito sumos, mokant 75,40 Eur mėnesinę įmoką; 2026 m. kovo 9 d. J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2 500 Eur kredito sumos, mokant 63,54 Eur mėnesinę įmoką; 2025 m. gruodžio 5 d. J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 600 Eur kredito sumos, mokant 165,88 Eur mėnesinę įmoką; 2025 m. rugsėjo 15 d. J. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 6 000 Eur kredito sumos, mokant 199,99 Eur mėnesinę įmoką; 2025 m. liepos 3 d. V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 10 100 Eur kredito sumos (b. l. 87-104). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju J. K. negalint vykdyti darbo funkcijų, finansiškai nukentėtų šeima, t. y. Pareiškėja negalėtų padėti vyrui mokėti vartojimo kredito mėnesinių įmokų, tai esmingai pablogintų finansinę padėtį šeimoje. Šios aplinkybės svarbios vertinant administracinėn atsakomybėn patrauko asmens asmenybę bei sprendžiant dėl paskirtos poveikio priemonės švelninimo. Be to, kaip minėta, Pareiškėja nuolatos rūpinasi savo motina. Iš byloje pateikto Ž. P. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad jai neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 81-82). Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pagrindinė J. K. mamos diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-84). Pateikti www.esveikata.lt duomenys patvirtina, kad dėl sveikatos problemų Pareiškėjos mama dažnai lankosi gydymo įstaigose, reguliariai vartoja įvairius vaistus (b. l. 85-86). Pasak Pareiškėjos, dėl mamos sveikatos būklės jai reikalinga pagalba, be kita ko, užtikrinant jos nuvykimą į gydymo įstaigas, nupirkti vaistų, padėti tenkinti kitus kasdienius poreikius. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pasekmės šiuo atveju turi tiesioginę reikšmę ir jos prižiūrimai motinai. Kaip minėta, nors neigiamų pasekmių kilimas, negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos ar poveikio priemonės taikymą, vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad Pareiškėja savo elgesį įvertino neigiamai, kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, be teisės vairuoti negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, darbo praradimas sukeltų didelę finansinę naštą dėl kelių vartojimo kreditų sutarčių vykdymo, be kita ko, viena prižiūri negalią turinčią motiną. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad aukščiau aptarti duomenys laikytini aplinkybėmis, dėl kurių J. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas turėtų būti trumpinamas. Apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad apeliantė dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį, yra linkusi pasitaisyti ir šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas konkrečioje situacijoje sukeltų neproporcingai sunkius padarinius. Atsižvelgiant į apeliantės asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus, ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, o apeliantė vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas J. K. nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K. paskirta 450 Eur bauda bei trijų mėnesių specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka jos asmenybę, ir to visiškai pakanka, jog būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – J. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki trijų mėnesių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Oleškevičienės 2026 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16064-2026 ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. K. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Oleškevičienės 2026 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16064-2026 dalį palikti nepakeistą.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėjas Darius Pranka