Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 ( PRS1 ) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – SUA6 , SUA3 ( SUA3 ), SUA2 , Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje L. G. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos L. G. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

Pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjai nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjų prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos seneliai, o pareiškėjo tėvai L.G. (iki santuokos V.) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir V. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2026 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. GR.3A-4327 ir L. G. gimimo įrašas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. G. (iki santuokos Vo.) ir V. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjo PRS1 , gimusio (duomenys neskelbtini) , ir pareiškėjos PRS2 motinos L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Sandros Jarulaitienės 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. S-171 duomenimis nustatyta, kad po L. G. mirties paveldėjimo byla į turtą užvesta nebuvo. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Sandros Jarulaitienės 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. S-170 duomenimis nustatyta, kad po V. G. mirties paveldėjimo byla į turtą užvesta nebuvo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po L. G., V. G. ir L. G. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jų palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų L. G., V. G. ir L. G. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos senelis, o pareiškėjo tėvas V. G. po savo sutuoktinės L. G. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad V.G. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi 3 judviejų 1963 metais pastatytame gyvenamajame name, kuriuo V. G. naudojosi ir rūpinosi bei mokėjo mokesčius už elektrą. Taip pat paveldėjo kilnojamuosius daiktus, esančius šiame name, taip pat naminius gyvulius, sodą. Po tėvo V. G. mirties jo vaikai, t. y. pareiškėjas PRS1 ir jo sesuo L. G., pareiškėjos mama, gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendru susitarimu mokėjo už suvartotą elektrą. Be to, kiekvienas savo gyvenamojo namo dalyje atliko kosmetinius remontus, remontavo krosnis, bei tvarkė centrinį namo dūmtraukį, keitė langus, duris. Rūpinosi sodo medžiais ir vaiskrūmiais, juos prižiūrėjo, genėjo, rinko vaisius ir uogas. Po L. G. mirties, jos dukra, t. y. pareiškėja PRS2 priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Palikimą sudarė mamos palikti kilnojamieji daiktai – baldai (spinta, stalas, foteliai), buitiniai prietaisai (šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbyklė), kurie yra mamos gyvenamojo namo dalyje, ji rūpinasi jais ir naudojasi būdama mamos gyvenamojo namo dalyje. PRS2 su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau lankosi ir prižiūri mamos palikimą, rūpinasi juo kaip savo. Sužinojusi, kad yra susidariusi skola už suvartotą ir neapmokėtą elektrą šiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ji nedelsiant sumokėjo skolą. Pareiškėjai šių metų balandžio mėnesio pradžioje iš notarės sužinojo, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentai yra nesutvarkyti, todėl nėra galimybės į juos išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėja kartu su savo dėde PRS1 kreipėsi į advokatą. Minėti pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjų nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei L. G., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; pareiškėjas PRS1 ir jo sesuo L. G. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jų tėvui V. G., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, o pareiškėja PRS2 , priėmė palikimą, atsiradusį po motinos, L. G., mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini) , po savo sutuoktinės, L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 ( PRS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini), po jų tėvo, V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja PRS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , po savo motinos, L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.