Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) IES1 atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS5 , ATS1 , ATS2 , ATS3 , ATS4 , ATS6 , ATS7 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Tauragės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį dėl 1151,22 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ATS5 , ATS1 , ATS2 , ATS3 , ATS4 , ATS6 , ATS7 .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Išlaidos, susijusios su Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu, yra tiesiogiai susijusios su bendro daikto valdymu bei naudojimu, todėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies prasme kvalifikuotinos ne kaip procesinės, o kaip materialinės išlaidos ir gali būti bei yra savarankiškas materialinio reikalavimo dalykas. Todėl teismo išvada, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio, nepagrįsta.

Civilinėje byloje Nr. e2-107-922/2025 (teisminio proceso Nr. 2-51-3-00463-2024-2) nebuvo sprendžiamas savarankiškas materialinio reikalavimo dalykas – šalių išlaidų dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo atlyginimo klausimas.

Kadangi atsakovų prievolė atlyginti Ieškovei Žemės sklypo kadastrinių matavimų išlaidas atsirado nuo jų atlikimo momento (2024 m. lapkričio 22 d.) ir iki šios bylos iškėlimo (ieškinio pareiškimo teisme momento) nebuvo pasibaigusi, o atsakovai, žinodami apie tokią prievolę, gera valia Ieškovei tokių išlaidų nekompensavo ir į Ieškovės į raginimus jokia forma nereagavo, todėl šioje byloje Ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį dėl skolos už atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus priteisimo.

Po ieškinio pareiškimo teisme visi atsakovai, gavę Ieškovės ir teismo procesinius dokumentus, ieškinio reikalavimus įvykdė 2026 m. sausio pabaigoje, t. y. kiekvienas atsakovas sumokėjo Ieškovei po 164,46 Eur skolos (iš viso bendrai 1151,22 Eur sumą). Atsakovė ATS5 pateikė 2026-01-19 atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, tačiau 2026 m. sausio 26 d. taip pat patenkino Ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Todėl darytina išvada, jog šioje byloje ieškinio atsisakymą ir Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė išskirtinai atsakovų elgesys.

Ieškinys pareikštas nepagrįstai, ieškovei neturint teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).

Ieškovė pareiškė atsakovams ieškinį, reikalaudama priteisti jai patirtas išlaidas už Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nors niekada šių išlaidų, kaip patirtų už bendro su atsakovais turto disponavimą, nereikalavo, neprašė, nenurodė nei sąskaitos į kurią turėtų būti sumokėtos kiekvienam tenkančios sumos, nei termino, per kurį turėtų būti tos sumos sumokėtos. Dar daugiau, ieškovė atkakliai slėpė tai, į kokią jos sąskaitą Lietuvoje galėtų būti sumokėtos minėtos lėšos. Nenurodė šių duomenų net byloje atsakovei ATS5 paprašius, kad teismas ieškovę įpareigotų pateikti šiuos duomenis. Tokį atsakovės prašymą teismas persiuntė ieškovei, jos atstovui, bet į tai nebuvo jokios reakcijos.

Atsakovai 2026 m. sausio 25 d. sužinoję ieškovės sąskaitos numerį, nedelsdami 2026 m. sausio 26 d. atlygino jai išlaidas už sklypo kadastrinius matavimus. Bylos eigoje savo sąskaitos duomenis ieškovė suteikė tik vienos bendrasavininkės dukrai, pastaroji šiuos duomenis SMS žinute perdavė atsakovei. Šią žinutę teikia prie atsiliepimo ir prašo teismo ją priimti. Dokumento anksčiau nebuvo būtinybės teikti, tačiau šiuo metu šis dokumentas yra aktualus, nes atskirajame skunde ieškovė klaidina teismą interpretuodama faktines aplinkybes.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Bendroji taisyklė – apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

Atsakovė ATS5 prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2026 m. sausio 25 d. SMS žinutės kopiją ir prašo teismo ją priimti. Ja siekia pagrįsti, kad ieškovės banko sąskaitos numerį gavo tik 2026 m. sausio 25 d.

Nagrinėjamu atveju bylos nutraukimo klausimas remiantis ieškovės prašymu teismo išspręstas atsakovei ATS5 nepranešus, todėl atsakovė neturėjo galimybės teikti įrodymus. Atsakovės teikiamas įrodymas yra susijęs su nagrinėjimu ginčo dalyku, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis yra priimamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme iškelta pagal ieškovės IES1 ieškinį dėl 1151,22 Eur skolos priteisimo iš atsakovų (Žemės sklypo bendraturčių) už ieškovės atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio, nes ginčas teismine tvarka jau yra išnagrinėtas, nepagrįsta. Išlaidos, susijusios su Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu, yra tiesiogiai susijusios su bendro daikto valdymu bei naudojimu, todėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies prasme kvalifikuotinos ne kaip procesinės, o kaip materialinės išlaidos ir gali būti savarankiškas materialinio reikalavimo dalykas. Aplinkybė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-107-922/2025 buvo išnagrinėtas šalių (ieškovės ir atsakovų) ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos patvirtinimo ir IES1 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe dėl kadastrinių matavimų išlaidų) atlyginimo buvo atmestas, šis procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas nepanaikina ieškovei teisės atskiru ieškiniu reikšti materialinį reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu.

Nutraukus civilinę bylą ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įvertinamas abiejų šalių elgesys tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio proceso metu, nes šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant šalies kaltės klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

Ieškovė remiasi tuo, kad atsisakė ieškinio reikalavimų, nes atsakovai patenkino ieškinio reikalavimus (dėl skolos už kadastrinius matavimus ir jų įregistravimą priteisimo) po kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė ATS5 neginčija fakto, kad tiek ji, tiek kiti atsakovai ieškiniu reikalautą skolos sumą sumokėjo jau iškėlus civilinę bylą. Tačiau tvirtina, kad tokio reikalavimo ieškovė atsakovams ne tik nereiškė, bet ir sąmoningai nesudarė galimybių atsakovams šias lėšas pervesti ieškovei.

Ieškinyje teigiama, kad atsakovai į ieškovės raginimus sumokėti žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo išlaidas nereaguoja ir gera valia skolos nesumokėjo. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prie ieškinio nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kada ir kokiu būdu ieškovė kreipėsi į atsakovus ragindama sumokėti skolą, kad būtų nustatytas terminas skolai padengti. Tokie įrodymai nepateikti ir prie atskirojo skundo (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinio argumentai dėl raginimo atsakovus padengti skolą pripažintini nepagrįstais. Ieškovės veiksmų ikiteisminėje stadijoje nėra pagrindo vertinti kaip pakankamai rūpestingų, siekiant tarp bendrasavininkų išspręsti ginčą ekonomiškai, nesikreipiant į teismą, o ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl ieškinio pareiškimo nėra pagrindo vertinti kaip patirtų dėl atsakovų kaltės.

Ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu taip pat neatitiko rūpestingo ir sąžiningo asmens standarto.

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės ieškinys teisme priimtas 2025 m. gruodžio 29 d. 2023 m. gruodžio 30 d. atsakovams buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nustatant 20 dienų terminą. Atsakovės ATS5 atstovas 2026 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti lėšas (DOK-445). Teismo 2026 m. sausio 9 d. pranešimu atsakovės atstovo prašymas išsiųstas per EPP ieškovės atstovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (jos atstovė) į bylą būtų pateikusi sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti lėšas, numerį. 2026 m. sausio 19 d. (suėjus teismo nustatytam terminui atsiliepimui pateikti) atsakovė ATS5 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame neginčijo fakto, kad ieškovė yra patyrusi išlaidų bei jų dydžio, kurias ieškiniu prašoma priteisti, neginčijo ir atsakovų kaip Žemės sklypo bendrasavininkų pareigos padengti ieškovės patirtas išlaidas. Priešingai, tvirtino, kad ieškovė pareiškė atsakovams ieškinį, reikalaudama priteisti jai patirtas išlaidas už Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nors niekada šių išlaidų, kaip patirtų už bendro su atsakovais turto disponavimą, nereikalavo, neprašė, nenurodė nei sąskaitos į kurią turėtų būti sumokėtos kiekvienam tenkančios sumos, nei termino, per kurį turėtų būti tos sumos sumokėtos, šių duomenų nenurodė net byloje atsakovės ATS5 atstovui pateikus tokį prašymą.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovai tik 2026 m. sausio 25 d. sužinojo ieškovės sąskaitos numerį, todėl nedelsdami 2026 m. sausio 26 d. atliko pavedimus ieškovei. Atsakovės tvirtinimu, bylos eigoje savo sąskaitos duomenis ieškovė suteikė tik vienos bendrasavininkės ATS3 dukrai TAR1, pastaroji šiuos duomenis SMS žinute 2026 m. sausio 25 d. perdavė atsakovei ATS5 . Ši elektroninė žinutė teismui pateikta prie atsiliepimo į atskirąjį skundą (CPK 178 straipsnis). Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovai nedelsiant (sekančia dieną po ieškovės banko sąskaitos numerio gavimo) pervedė ieškovei skolos sumą.

Aptarti bylos duomenys leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė ATS5 200 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į ieškinį pateikimą patyrė dėl ieškovės kaltės, jai tinkamai nekomunikuojant, sąmoningai atsakovams neteikiant banko sąskaitos, į kurią būtų galimybės pervesti skolos sumą. Ieškovei pateikus savo banko sąskaitos numerį, atsakovei nebūtų pagrindo teikti atsiliepimo.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nutraukus civilinę bylą, pagrįstai ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino, o atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas priteisė atsakovei iš ieškovės.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukus civilinę bylą, iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista, tačiau pašalinami iš nutarties motyvai, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirąjį skundą atmetus, atsakovei ATS5 iš ieškovės IES1 priteisiama 100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą; pašalinti iš nutarties motyvus, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio.

Priteisti atsakovės ATS5 naudai iš ieškovės IES1 100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.