Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inoda“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė mažoji bendrija „Nemokumas“ (toliau – ir pareiškėja, nemokumo administratorė) skundu prašo panaikinti bendrovės 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, patvirtinti jos pasiūlytą bendrovės turto pardavimo tvarką, t. y. „Pardavinėti 2026 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš skolininko SKO1, gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Inoda“ naudai priteistą 33 054 Eur žalos atlyginimą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, nustatant 10 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Kas savaitę mažinti turto pardavimo kainą po 10 procentų nuo pradinės pardavimo kainos iki turtas bus parduotas”, ir priteisti bendrovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. sprendimu už akių tenkino bendrovės ieškinį atsakovui SKO1 (toliau – ir skolininkas) ir, be kita ko, priteisė jai iš skolininko 33 054 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Antstolei Daivai Milevičienei nepavyko iš skolininko išieškoti jokių lėšų. 2026 m. gegužės 22 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nutarimas dėl reikalavimo teisės į skolininko skolą bendrovei pardavimo buvo nepriimtas, nes kreditorė UAB „ILTE“ be jokių motyvų balsavo „prieš“ nutarimo projektą. 2026 m. rugsėjo 23 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo 6 kreditoriai. Kreditorė UAB „ILTE“, kurios reikalavimą sudaro 78,86 proc. balsų nuo kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, ir kreditorė UAB „FactrisLT1“, kurios reikalavimą sudaro 1,12 proc. balsų nuo kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, balsavo „prieš“ nutarimo projektą, todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nepriimtas.

Nurodė, kad kreditorė UAB „ILTE“ savo pozicijos nepagrindė jokiais argumentais ir nepasiūlė jokio alternatyvaus sprendimo. Kreditorė UAB „FactrisLT1“ taip pat nepateikė jokio alternatyvaus nutarimo projekto, be to, 2026 m. gegužės 21 d. vykusiame susirinkime balsavo „už“ analogiško nutarimo projektą. Nors kreditorius turi teisę balsuoti „prieš“ pateiktą nutarimo projektą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nenustato pareigos savo sprendimą motyvuoti, tačiau tokia teisė negali būti absoliuti ir negali būti įgyvendinama pažeidžiant kitų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus.

Pažymėjo, kad bendrovės turtas, t. y. reikalavimo teisė į skolą, yra nukreipta į asmenį, kuris neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą. Ši informacija kreditoriams buvo pateikta tiek 2026 m. gegužės 21 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tiek 2026 m. rugsėjo 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo antrą kartą užkertamas kelias reikalavimo teisės realizavimui, nesudarant jokio alternatyvaus sprendimo, nepagrįstai užtęsia bankroto procesą. Tolimesnis priverstinio išieškojimo procesas gali trukti neapibrėžtą laiką ir pareikalauti papildomų administravimo išlaidų, kurios mažintų galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus.

Nurodė, kad kreditorių susirinkimo atsisakymas pritarti siūlomai turto realizavimo tvarkai, nepasiūlant jokio alternatyvaus sprendimo, laikytinas bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų neatitinkančiu sprendimu, sudarančiu pagrindą teismui įsiterpti ir nustatyti turto realizavimo tvarką. Prašoma nustatyti pardavimą viešai, skelbiant apie jį internete. Siūloma 10 000 Eur pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina sudaro apie 30 procentų priteistos 33 054 Eur pagrindinės sumos. Nustatant šią kainą įvertinta, kad vykdomajame procese iš skolininko iki šiol nieko neišieškota, nenustatyta turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, o būsimo išieškojimo terminas ir rezultatas nėra žinomi. Todėl priteistos sumos dydis neatspindi kainos, kurią šiuo metu galima gauti, parduodant reikalavimo teisę. Akcentavo, kad 10 000 Eur kaina yra nustatoma kaip pradinė, o ne kaip galutinė pardavimo kaina – apie pardavimą viešai paskelbus internete, potencialūs pirkėjai galės pateikti pasiūlymus ir dėl didesnės pardavimo kainos.

Kreditoriai atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-132-871/2026).

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi likvidavo bendrovę dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino patikslintą bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 407 046,19 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. sprendimu už akių tenkino bendrovės ieškinį atsakovui SKO1 ir, be kita ko, priteisė jai iš skolininko 33 054 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. e2-2717-1044/2026).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. išdavė bendrovei vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu antstolė Daiva Milevičienė pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0012/26/00454. Nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad 2026 m. rugsėjo 29 dienai iš skolininko nebuvo išieškota jokia skolos dalis.

Nemokumo administratorė 2026 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo kreditorius apie tai, kad 2026 m. gegužės 21 d. šaukiamas bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu, 2-uoju darbotvarkės klausimu, bus sprendžiama dėl reikalavimo teisės į skolininko skolą bendrovei pardavimo. Taip pat pažymėjo, kad neįvykus šaukiamam kreditorių susirinkimui, pakartotinis kreditorių susirinkimas šiuo pranešimu yra šaukiamas 2026 m. gegužės 22 d.

Bendrovės 2026 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad: šiame susirinkime dalyvavo 7 kreditoriai; dalyvavusių šiame susirinkime bendra kreditorinių reikalavimų suma (139 236,95 Eur) sudaro 34,21 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvaujančių, kreditorinių reikalavimų sumos; kadangi nėra kvorumo, susirinkimas neįvyko.

Bendrovės 2026 m. gegužės 22 d. pakartotiniame kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad šiame susirinkime dalyvavo 7 kreditoriai; dalyvavusių šiame susirinkime bendra kreditorinių reikalavimų suma (139 236,95 Eur) sudaro 34,21 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvaujančių, kreditorinių reikalavimų sumos; kadangi susirinkimas yra pakartotinis, kvorumas yra pakankamas; 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas nutarimo projektas: „Pardavinėti 2026 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš skolininko SKO1, gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Inoda“ naudai priteistą 33 054 Eur žalos atlyginimą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, nustatant 10 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Kas savaitę mažinti turto pardavimo kainą po 10 procentų nuo pradinės pardavimo kainos iki turtas bus parduotas”; balsavo „už“ 32 159,40 balsai (23,10 proc. nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos) bei balsavo „prieš“ 107 077,55 balsai (76,90 proc. nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos), todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nepriimtas. Iš pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad: kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurio reikalavimo suma sudaro 2,12 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kurio reikalavimo suma sudaro 16,06 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „Ekstra statyba“, kurios reikalavimo suma sudaro 0,58 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „Factris LT1“, kurios reikalavimo suma sudaro 1,10 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „Severmeta“, kurios reikalavimo suma sudaro 0,79 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „Vilniaus Rentvėjus“, kurios reikalavimo suma sudaro 2,46 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „ILTE“, kurios reikalavimo suma sudaro 76,90 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „prieš“.

Nemokumo administratorė 2026 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo kreditorius apie tai, kad 2026 m. rugsėjo 22 d. šaukiamas bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu, 2-uoju darbotvarkės klausimu, bus sprendžiama dėl reikalavimo teisės į skolininko skolą bendrovei pardavimo. Taip pat pažymėjo, kad neįvykus šaukiamam kreditorių susirinkimui, pakartotinis kreditorių susirinkimas šiuo pranešimu yra šaukiamas 2026 m. rugsėjo 23 d.

Bendrovės 2026 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad: šiame susirinkime dalyvavo 6 kreditoriai; dalyvavusių šiame susirinkime bendra kreditorinių reikalavimų suma (135 780,72 Eur) sudaro 33,36 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvaujančių, kreditorinių reikalavimų sumos; kadangi nėra kvorumo, susirinkimas neįvyko.

Bendrovės 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotiniame kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad šiame susirinkime dalyvavo 6 kreditoriai; dalyvavusių šiame susirinkime bendra kreditorinių reikalavimų suma (135 780,72 Eur) sudaro 33,36 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvaujančių, kreditorinių reikalavimų sumos; kadangi susirinkimas yra pakartotinis, kvorumas yra pakankamas; 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas nutarimo projektas: „Pardavinėti 2026 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš skolininko SKO1, gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Inoda“ naudai priteistą 33 054 Eur žalos atlyginimą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, nustatant 10 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Kas savaitę mažinti turto pardavimo kainą po 10 procentų nuo pradinės pardavimo kainos iki turtas bus parduotas”; balsavo „už“ 27 177,76 balsai (20,02 proc. nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos) bei balsavo „prieš“ 108 602,96 balsai (79,98 proc. nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos), todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nepriimtas. Iš pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad: kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurio reikalavimo suma sudaro 2,17 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kurio reikalavimo suma sudaro 16,47 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „Factris LT1“, kurios reikalavimo suma sudaro 1,12 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „prieš“; kreditorė UAB „Severmeta“, kurios reikalavimo suma sudaro 0,81 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“; kreditorė UAB „ILTE“, kurios reikalavimo suma sudaro 78,86 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „prieš“, kreditorė UAB „SS RENT“, kurios reikalavimo suma sudaro 0,56 proc. nuo visų teismo patvirtintų, šiame kreditorių susirinkime dalyvavusių, kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo „už“.

Dėl ginčo esmės

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1593-241/2020).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta procedūrinių pažeidimų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu. Kreditoriai atsiliepimų, kuriuose tokie pažeidimai būtų nurodyti, nepateikė, todėl toliau jo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas materialiniu (turinio) aspektu.

Pareiškėja ginčija bendrovės 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės, t. y. nutarimą nepritarti nemokumo administratorės pasiūlytam nutarimo projektui: „Pardavinėti 2026 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš skolininko SKO1, gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Inoda“ naudai priteistą 33 054 Eur žalos atlyginimą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, nustatant 10 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Kas savaitę mažinti turto pardavimo kainą po 10 procentų nuo pradinės pardavimo kainos iki turtas bus parduotas”.

Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. JANĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis dėl bendrovės likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.

JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydį. Kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). MMA sudaro 1 153 Eur (Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), taigi, 10 MMA sudaro 11 530 Eur.

Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Nemokumo administratorė tiek 2026 m. gegužės 7 d., tiek 2026 m. rugsėjo 8 d. pranešimuose nurodė priežastis, dėl kurių siūlo pardavinėti reikalavimo teisę nurodyta tvarka (t. y. ne iš varžytynių) ir už nurodytą kainą, t .y. pažymėjo, kad: praktika analogiškose bylose rodo, jog bandymai varžytynių būdu realizuoti reikalavimo teises į skolininką, kurio skolos išieškojimas yra apsunkintas, be to, išieškojimas gali užtrukti neapibrėžtą laiką, nebūna sėkmingi; toks pardavimo būdas reikalauja papildomų lėšų bei laiko sąnaudų tiek pardavėjui, tiek ir potencialiam pirkėjui; tuo tarpu pardavimas viešai skelbiant internete yra lankstesnis, greitesnis būdas realizuoti tokį turtą, kaip reikalavimo teisė, greitesnis būdas patenkinti kreditorių reikalavimus; atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su skolininko finansine padėtimi, reikalavimo teisę į skolininko skolą bendrovei siūloma pardavinėti, apie pardavimą skelbiant laisvai internete, už 10 000 Eur kainą, kas savaitę ją mažinant po 10 proc., iki turtas bus parduotas.

Pasiūlytam nutarimo projektui prieštaravo didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „ILTE“ ir kreditorė UAB „Factris LT1“, kuri bendrovės 2026 m. gegužės 22 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime analogiškam nutarimo projektui neprieštaravo.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusiuose įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko priverstine tvarka nėra rezultatyvus – iš skolininko neišieškota jokia skolos dalis. Kaip pažymėjo pareiškėja, nutarimo projekte nurodyta 10 000 Eur kaina yra nustatoma kaip pradinė, o ne kaip galutinė pardavimo kaina – apie pardavimą viešai paskelbus internete, potencialūs pirkėjai galės pateikti pasiūlymus ir dėl didesnės pardavimo kainos.

JANĮ 51 straipsnio 3 dalimi, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.

Nagrinėjamu atveju abi kreditorės balsavo raštu, tačiau JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisėmis nepasinaudojo.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017).

Vertintina, kad kreditorių elgesys, vienai iš jų du kartus iš eilės nepritariant analogiškiems nutarimų projektams, nepateikiant jokių argumentų bei pasiūlymų dėl alternatyvios pardavimo tvarkos, bei taip pat nepateikiant atsiliepimų šioje byloje, yra nesuderinama su pagrindiniais bankroto proceso principais, todėl, įvertinus tai, kad bendrovės likvidavimo dėl bankroto terminas jau buvo pratęstas du kartus, nemokumo administratorės nurodytus pateikto nutarimo projekto motyvus, konstatuotina, kad bendrovės 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į kreditorių autonomijos principą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, įprastai šiuo nutarimu spręstą klausimą grąžina nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui, tačiau atskirais atvejais gali susidaryti išskirtinė faktinė padėtis, kai klausimo spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui grąžinimas aiškiai užvilkins jau ilgai trunkantį bankroto procesą ir prieštaraus bankroto proceso tikslams, tuomet teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017).

Įvertinus pirmiau aptartas faktines aplinkybes, kreditorių veiksmus, jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, šiuo procesiniu sprendimu taip pat nustatytina nemokumo administratorės pasiūlyta bendrovės turto pardavimo tvarka.

Pareiškėja nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), nemokumo administratorei pavedama per 3 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ 2026 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Nustatyti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ turto – reikalavimo teisės į skolininko SKO1 skolą likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Inoda“ pardavimo tvarką: „Pardavinėti 2026 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš skolininko SKO1, gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Inoda“ naudai priteistą 33 054 Eur žalos atlyginimą su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, nustatant 10 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Kas savaitę mažinti turto pardavimo kainą po 10 procentų nuo pradinės pardavimo kainos iki turtas bus parduotas”.

Pavesti nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Nemokumas“ per 3 (tris) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.