Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ direktoriaus R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-597-1097/2024, kuria atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inoda“ (toliau – ir bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restruktūrizuoju.lt“, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 25 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Inoda“ restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo, nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 12 d.

4. Restruktūrizavimo administratorė 2024 m. rugsėjo 7 d. pateikė nuomonę dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sąlygų, kurioje nurodė, kad administratorei aktualūs RUAB „Inoda“ finansiniai duomenys nepateikti, tačiau, administratorės vertinimu, yra pagrindas teigti, jog bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, nes nevykdomi restruktūrizavimo plane numatyti įsipareigojimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Teismas, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti su bendrovės nemokumu susijusias aplinkybes, 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė RUAB „Inoda“ ir restruktūrizavimo administratorei terminą raštu pateikti poziciją bei įrodymus dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo sąlygų; įpareigojo bendrovės vadovą per 14 dienų pateikti teismui šiuos duomenis ir dokumentus: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant reikalavimų sumas, įvykdymo terminus ir užtikrinimo būdus; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki prašymo teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs sprendžiant dėl bendrovės (ne)nemokumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

15.4. Įvertinus visus nurodytus ir lygintus skaičius, nėra pagrindo konstatuoti, kad padėtis pasikeitė taip ženkliai, jog bendrovė tapo nemoki ir juo labiau iškelti bendrovei bankroto bylą. RUAB „Inoda“ vadovo R. R. įsitikinimu, praėję tik vieneri metai nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo yra per trumpas laiko tarpas išvadoms, kad restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta, o toks finansinis pasikeitimas, kuris yra konstatuotas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, nėra pakankamas ir patikimas rodiklis iškelti bendrovei bankroto bylą. Svarbu tai, kad bendrovė vykdo veiklą, stengiasi, jog veiklos vykdymas nenutrūktų ir mokumas atsikurtų.

15.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad „restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)nutraukimo

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Inoda“, iškelta restruktūrizavimo byla. To paties teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo. Bendrovė pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą iki 2024 m. kovo 31 d. privalėjo atlikti pirmuosius mokėjimus kreditoriams, tačiau iki nurodytos datos buvo patenkintas tik VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas. 2024 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės kreditorių susirinkimas nepritarė, kad būtų pakeistas įmokų kreditoriams mokėjimo grafikas. Byloje nėra duomenų, kad įmonė su kreditoriais neatsiskaito ne dėl blogos finansinės būklės, o dėl kitų priežasčių. Bendrovės nemokumo administratorė prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą, nes bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, bendrovės kreditoriai nesutinka atidėti savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Taigi, bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, be to, nėra pajėgi mokėti mokesčių ar einamųjų įmokų. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje iš esmės nekilo – nei bendrovės vadovas, nei jos kreditoriai prieštaravimų nepateikė.

20. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies formuluotę, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

21. Pirmosios instancijos teismo įvertinimu, nustačius, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, be to, nėra pajėgi mokėti mokesčių ar einamųjų įmokų, egzistuoja pagrindas nutraukti atsakovės RUAB „Inoda“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, bendrovės vadovas R. R. atskirajame skunde pirmiau aptartų pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės neneigia, tačiau nurodo, kad vieneri metai nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo yra per trumpas laiko tarpas išvadoms dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, juolab kad bendrovė vykdo veiklą, stengiasi, jog veiklos vykdymas nenutrūktų ir mokumas atsikurtų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo teiginiams pagrįsti apeliantas neteikia jokių įrodymų, jų nebuvo pateikta ir pirmosios instancijos teisme, kai teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pasiūlė bendrovės vadovui pateikti duomenis ir dokumentus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės ir susidariusi situacija neleidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie priešingos išvados nei priėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje – kad egzistuoja pagrindas nutraukti atsakovės RUAB „Inoda“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo

22. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pažeidžiami JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-450/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

23. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Todėl nustačius, kad RUAB „Inoda“ restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai yra pagrindas restruktūrizavimo bylą nutraukti, toliau skundžiamoje nutartyje pagrįstai išspręstas klausimas dėl bendrovės nemokumo.

24. Juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Atsižvelgiant į šią (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies) lingvistinę formuluotę įmonė yra nemoki, jeigu atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, t. y. įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

28. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

29. Vertinant atsakovės finansinę būklę ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti su bendrovės nemokumu susijusias aplinkybes, 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė RUAB „Inoda“ ir restruktūrizavimo administratorei terminą raštu pateikti poziciją bei įrodymus dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Teismas nutartimi taip pat įpareigojo bendrovės vadovą per 14 dienų pateikti teismui šiuos duomenis ir dokumentus: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant reikalavimų sumos, įvykdymo terminus ir užtikrinimo būdus; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki prašymo teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs sprendžiant dėl bendrovės (ne)nemokumo.

31. Restruktūrizavimo administratorė raštu pateiktoje nuomonėje nurodė, kad bankroto bylos iškėlimui pritaria. Atsakovė (jos vadovas) teismui nuomonės dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sąlygų nepateikė, taip pat nepateikė teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytų duomenų ir dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį. Dėl to pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bendrovės įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo išsprendė pagal teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nustatinėjant įmonės nemokumą, pagrindinė įrodinėjimo našta tenka atsakovei, t. y. įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą – būtent jai tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ji yra moki (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-755-553/2022). Juridinio asmens (ne)mokumas vertintinas pagal aktualius finansinės atskaitomybės ir kitus byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-933/2022 ir joje nurodyta teismų praktika). Atveju, jeigu įmonė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikia, teismas gali tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu ir tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie įmonės (ne)mokumą nėra pakankamai išsamūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-755-553/2022; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-910/2022).

33. Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad paskutiniai pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 metų ataskaitinį laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Pagal juos bendrovė turėjo 261 747 Eur turto, iš kurio – 14 176 Eur ilgalaikio turto ir 272 275 Eur trumpalaikio turto; per vienerius metus bendrovės mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 272 275 Eur, bendrovės mokėtinos sumos (trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai) – 373 992 Eur (t. 5, b. l. 151). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Nutarties priėmimo dieną bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (t. 5, b. l. 153). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu registruotos 5 transporto priemonės (t. 5, b. l. 170–178).

34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas teismo 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. liepos 28 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. liepos 16 d. nutartimis, bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 344 963,18 Eur. 2024 m. rugsėjo 23 d. duomenimis bendrovė skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui 52,28 Eur, bendrovėje buvo 6 apdraustieji.

35. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog bendrovė turi 261 747 Eur turto, iš kurio – 14 176 Eur ilgalaikio turto ir 272 275 Eur trumpalaikio turto; bendrovės skolos, remiantis byloje esančiais duomenimis, sudaro 344 963,18 Eur, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (344 963,18 Eur), negali, jos įsipareigojimai (344 963,18 Eur) viršija turimo turto vertę, bendrovė nevykdė restruktūrizavimo plano, jos kreditoriai nesutinka atidėti finansinių reikalavimų patenkinimo, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę pratęsiant vieneriems metams pagal pakoreguotus įmokų atlikimo kreditoriams grafikus, t. y. bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

36. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atmesdamas UAB „Šatruva“ pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą ir iškeldamas restruktūrizavimo bylą, įvertino 2023 m. sausio 16 d. duomenis, pagal kuriuos bendrovės turimas turtas (357 503 Eur) nežymiai viršijo mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus (335 297 Eur); UAB „Inoda“ yra pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjami teisme, iš viso 26 804,61 Eur; skolos tiekėjams viršija pirkėjų skolas, be to, pirmosios susidariusios skolos tiekėjams yra pradelstos apmokėti nuo 2021 metų; UAB ,,Šatruva“ nurodė, kad atsakovė su ja nėra atsiskaičiusi už skolas, susidariusias pagal nuo 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras; pagal 2023 m. sausio 16 d. balansą, UAB „Inoda“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai iš viso yra 335 297 Eur. Juos sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė turėjo turto iš viso 357 503 Eur, didžiąją dalį turto sudarė trumpalaikis turtas (313 514 Eur), ilgalaikis turtas – 43 989 Eur. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių akcentuojamo restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo sprendimo būdo, kontekste teismas tuo metu neturėjo pagrindo išvadai, kad UAB „Inoda“ nėra gyvybinga bei, kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

37. Apeliacinės instancijos teismas, neneigdamas teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nustatytų ir apelianto paminėtų aplinkybių bei faktinės situacijos, atkreipia dėmesį, kad šie duomenys yra 2023 m. sausio 16 d. ir jais teismas rėmėsi tuo metu spręsdamas klausimą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiais duomenimis – už 2023 metų ataskaitinį laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), taigi artimesniais skundžiamos nutarties priėmimo dienai. Naujesnių duomenų, kaip jau buvo aptarta pirmiau, bendrovės vadovas (apeliantas) nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu. Taigi atskirojo skundo argumentai nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip neįrodytus atskirojo skundo argumentus, kad bendrovė vykdo veiklą, stengiasi, jog veiklos vykdymas nenutrūktų ir mokumas atsikurtų, kadangi tokiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o byloje nustatytos aplinkybės jų nepatvirtina, priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovės restruktūrizavimo planas yra nevykdomas arba vykdomas netinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki ir egzistuoja pagrindas nutraukti atsakovės RUAB „Inoda“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog yra pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.