Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-296-929/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01492-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.25; 21.1.6; 21.11.1; 21.11.2; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal O. K. atstovo advokato M. K. (toliau – ir advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų A. J., N. J. ir V. J. skundą iš O. K. A. J. naudai priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; N. J. – 50 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. J. – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šia nutartimi nukentėjusiųjų A. J. bei N. J. naudai iš O. K. taip pat priteista iš viso 1 070,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismasn u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybėsVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimu O. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį, paskirta 150 Eur bauda, už tai, kad neprižiūrimas O. K. šuo be antsnukio ir pavadėlio gyvenamojo namo kieme užpuolė kaimyno A. J. šunį, kandžiojo ir sužalojo jį, dėl ko šuo veterinarijos klinikoje nudvėsė, tokiu būdu ir A. J. (kaimynui) buvo padaryta turtinė žala. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi iš dalies tenkino nukentėjusiųjų A. J., N. J. ir V. J. skundą, ir iš O. K. A. J. naudai priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; N. J. – 50 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. J. – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas nukentėjusiųjų A. J. bei N. J. naudai iš O. K. priteisė 1 070,00 Eur išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-21008-2025 yra teisėtas ir pagrįstas. Nustatyta, kad O. K. priklausantis šuo buvo neprižiūrimas, be pavadėlio ir antsnukio, išbėgo į gyvenamojo namo kiemą ir užpuolė nukentėjusiųjų šunį, jį sužalojo, dėl ko šis nugaišo. Teismas padarė išvadą, kad visų nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra reali, įrodyta ir turi būti kompensuojama, įvertinus kiekvieno nukentėjusiojo individualias neigiamas patirtis. Be to, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų atstovo prašymą ir nukentėjusiųjų A. J. ir N. J. naudai iš O. K. priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAdministracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria iš O. K. A. J., N. J. ir V. J. naudai priteista neturtinė žala bei bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje nukentėjusiųjų skundą atmesti. Alternatyviai advokatas prašo: sumažinti nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinės žalos dydį bei priteistas bylinėjimosi išlaidas, šią skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atstovas nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra neteisėta ir nepakankamai motyvuota. Pastebi, jog teismas prieštaringai aiškino (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepakankamai pagrindė konkretaus neturtinės žalos dydžio priteisimą ANK procese. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, o klausimas dėl jos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, tačiau, pacitavęs šią normą teismas toliau pats šioje byloje nustatė konkretų neturtinės žalos dydį ir jį priteisė. Mano, kad toks teisinis motyvavimas yra prieštaringas. Nutartyje teismas nepaaiškino, kodėl laikė, kad būtent administracinio nusižengimo teisenoje gali būti pilnai išspręstas neturtinės žalos dydžio klausimas.Atstovo teigimu, vien tai, kad nukentėjusieji buvo suformulavę reikalavimą dėl neturtinės žalos ir nurodę pageidaujamas sumas, savaime nesukuria pagrindo konstatuoti, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje ir bet kokia forma. Neturtinės žalos priteisimas turi remtis aiškiu teisiniu pagrindu, nuosekliu jo aiškinimu ir pakankamu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad šiuo aspektu reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-1120/2023, kurioje aiškiai pažymėta, kad vien nukentėjusiojo statusas administracinio nusižengimo byloje nesukuria savarankiško pagrindo neturtinei žalai priteisti ir kad toks reikalavimas turi būti grindžiamas konkrečia įstatymo norma, aiškiai nustatančia asmens teisę reikalauti tokio pobūdžio žalos atlyginimo. Atstovo nuomone, teismas turėjo pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis proceso ribomis priteisiamas konkretus neturtinės žalos dydis, tačiau tai padaryta nebuvo.Atkreipia teismo dėmesį į aplinkybę, kad nukentėjusiojo A. J. šuo įvykio metu prie automobilio buvo atsegtas nuo pavadėlio. Ši aplinkybė tiesiogiai susijusi su žalos atsiradimo mechanizmu, priežastiniu ryšiu ir galimu nukentėjusiojo prisidėjimu prie kilusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės teisinės reikšmės tinkamai neįvertino, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad būtent O. K. šuo inicijavo pavojingą situaciją, tačiau tokia išvada savaime nepanaikina pareigos įvertinti ir nukentėjusiojo elgesio reikšmę žalos atsiradimui bei jos mastui.Atstovas akcentuoja, jog teismas nepasisakė dėl esminių klausimų: ar nukentėjusiojo sprendimas atsegti savo šunį nuo pavadėlio padidino nekontroliuojamo kontakto tarp gyvūnų riziką; ar toks elgesys apsunkino galimybę išvengti padarinių; ar ši aplinkybė neturėjo reikšmės bent daliniam neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Mano, kad sprendžiant civilinio pobūdžio padarinių klausimą, turi būti vertinamas ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigų pažeidimas, bet ir nukentėjusiojo elgesio indėlis į žalos atsiradimą. Skundžiamoje nutartyje toks vertinimas nėra pakankamai atskleistas ir motyvuotas.Papildomai atstovas pastebi, kad O. K. anksčiau buvo prašiusi kaimynus šunį vedžioti su pavadėliu ir atsargiau, nes toks elgesys keldavo riziką konfliktinėms situacijoms. Ši aplinkybė reikšminga kaip žinojimo apie riziką argumentas. Tačiau perspėtas asmuo ir toliau elgėsi taip, kad gyvūnai galėjo atsidurti nekontroliuojamo kontakto situacijoje, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta sprendžiant dėl nukentėjusiojo prisidėjimo prie žalos kilimo ir padarinių sunkumo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir nepaaiškino, kodėl ji nelaikytina reikšminga. Nepakankamai įvertinta ir bendra faktinių aplinkybių visuma, įskaitant laiptinės durų neuždarymo aplinkybę. Sutiktina, kad ši aplinkybė pati savaime neperkelia atsakomybės nukentėjusiajam, tačiau ji negalėjo būti visiškai pašalinta iš bendros būtinojo priežastinio ryšio tarp šio veiksmo ir atsiradusios žalos priežasčių grandinės. To nepadarius, išvada apie vienakryptį priežastinį ryšį negali būti laikoma pakankamai motyvuota.Pastebi, jog didžiausia neturtinė žala priteista nepilnametės V. J. naudai (400 Eur), šis sprendimas grindžiamas tuo, kad ji tiesiogiai matė įvykį ir patyrė ilgalaikius emocinius padarinius, tačiau mano, kad ši išvada nėra pakankamai pagrįsta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepilnametė matė būtent patį puolimo momentą, o ne vėlesnį sujudimą ar įvykio pasekmes. Teismas atmesdamas gynybos argumentus dėl objektyvių kliūčių kurios trukdė matomumui, kaip grindžiamus prielaidomis, tačiau pats jų nepaneigė išsamiu objektyvių duomenų vertinimu. Medicininiai duomenys dėl vaiko emocinės būklės nutartyje aptarti labai apibendrintai. Iš nutarties nėra aišku, kada tiksliai kreiptasi į gydytojus ar specialistus ar medicininiuose dokumentuose fiksuoti objektyvūs gydytojų nustatyti faktai, ar daugiausia tėvų nurodyti nusiskundimai.Pažymi, kad sprendžiant dėl nepilnametės neturtinės žalos nepakanka vien bendrų nuorodų į baimę, išgąstį ar emocinį sukrėtimą, kai prašoma ir priteisiama reikšminga kompensacija. Teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais duomenimis remdamasis jis nustato ne tik pačių išgyvenimų faktą, bet ir jų intensyvumą, trukmę bei tiesioginį ryšį su nagrinėjamu įvykiu. Skundžiamoje nutartyje toks vertinimas išsamiai neatskleistas.Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atstovas pažymi, kad vien neigiamų emocijų patyrimas pats savaime dar nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, jeigu nėra pakankamų bylos duomenų apie realiai patirtų išgyvenimų pobūdį bei intensyvumą. Pastebi, jog A. J. ir N. J. naudai priteistos sumos nėra didelės, tačiau ir jų priteisimas turi būti grindžiamas aiškiu individualizuotu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo bendromis išvadomis apie stresą, išgąstį ir emocinį išgyvenimą dėl augintinio netekties. A. J. atveju nėra duomenų apie ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar gydymą, N. J. pati įvykio nematė, taigi laikytina, kad ji patyrė bendro pobūdžio emocinis išgyvenimas po augintinio netekties. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosO. K. atstovo advokato M. K. apeliacinis skundas atmestinasANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų, ir jas sumažinti. Taip pat keliamas klausimas dėl paties nukentėjusiojo A. J. neatsargių veiksmų nagrinėjamo įvykio metu. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta. O. K. nubausta už tai, kad neprižiūrimas jos šuo be antsnukio ir pavadėlio gyvenamojo namo kieme užpuolė kaimyno A. J. šunį, kandžiojo ir sužalojo jį, dėl ko šuo nudvėsė veterinarijos klinikoje ir kaimynui buvo padaryta turtinė žala. Iš byloje esančių nubaustosios O. K. parodymų matyti, kad ji neneigia, jog įvykio dieną jos buto durys atsidarė dėl skersvėjo, nes laiptinėje buvo atidarytos durys, ir jos šuo, pajutęs kaimynų šunį, išbėgo į lauką. Taip pat nurodė, kad nuėjusi pas nukentėjusiuosius pamatė šuniuko sužalojimus, o šie informavo, kad vyks į veterinarijos kliniką. Taip pat pažymėjo, kad galimai kaimynų vaikas matė įvykį, tačiau jos teigimu, tuo metu šuniukas dar buvo gyvas ir prisispaudęs prie sienos, o jos šuo jau sėdėjo, kai nukentėjusysis jį mušė.Tuo tarpu nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jis vedė savo mažametę dukrą į darželį ir kartu pasiėmė šeimos šuniuką. Priėjęs prie automobilio jis atrakino duris, įsodino vaiką, tačiau tuo metu išgirdo garsą, atsisuko ir pamatė atbėgantį didelį šunį. Jo šuniukas, tuo metu buvęs atsegtas nuo pavadėlio prie automobilio, išsigandęs pradėjo bėgti tarp automobilių, o didelis šuo jį vijosi, pasivijo ir pradėjo kandžioti bei draskyti. Bandydamas apginti savo šuniuką jis mėgino jį paimti, tačiau to padaryti nepavyko, nes bijojo didelio šuns. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad iki automobilio šuniukas buvo vedamas su pavadėliu, tačiau prie automobilio jis jį atsegė nespėjęs įsodinti į vidų. Kol jis bandė gaudyti šuniuką, dukra išlipo iš automobilio ir matė visą įvykį, dėl ko labai išsigando. Po užpuolimo atėjusi didelio šuns savininkė sudrausmino savo šunį, tuomet jis pasiėmė sužalotą šuniuką, nuvedė dukrą į darželį, o grįžęs namo ketino vežti šunį į veterinarijos kliniką, tačiau šis jau buvo nugaišęs. Jis taip pat pažymėjo, kad įvykis sukėlė stiprų emocinį sukrėtimą tiek jam, tiek jo dukrai – vaikas ilgą laiką prisiminė įvykį, klausinėjo apie šuniuką, bijojo, o pamačiusi šuniuko nuotraukas iki šiol susigraudina.Nukentėjusioji N. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu ji buvo namuose su kitu mažamečiu vaiku. Išėjusiems šeimos nariams ji netrukus išgirdo lauke riksmus, o netrukus vyras parnešė sunkiai sužalotą šuniuką. Ji nurodė patyrusi šoką, nes iš pradžių nesuprato, kas nutiko, bandė duoti šuniukui vandens, tačiau šis nereagavo, o ant jo kūno buvo matyti didelės žaizdos. Ji taip pat paaiškino, kad domėjosi dukros savijauta darželyje – bendravo su auklėtojomis, kurios informavo, jog vaikas buvo nusiminęs. Po darželio dukra, neradusi šuns, pradėjo verkti, tuomet šeima jai paaiškino apie šuniuko netektį ir bandė ją nuraminti. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur.Kaip nurodyta Institucijos nutarime, O. K. patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi pažeidė 2019 m. gruodžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27(1)-3344 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.9 ir 8.10 punktus, kuriuose nurodyta, jog gyvūnų laikytojas, be gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų bei užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad O. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taigi, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad O. K. priklausantis šuo nebuvo pakankamai gerai prižiūrimas, išbėgo į gyvenamojo namo kiemą be pavadėlio ir antsnukio, užpuolė nukentėjusiųjų šunį, ir jį mirtinai sužalojo. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir pačios apeliantės paaiškinimai, todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nusižengimo padarymo faktu bei tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų O. K. šuo iš namų (buto) išbėgo dėl netinkamos jo priežiūros, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, būtent nubaustosios pareigų nevykdymas nulėmė neigiamų padarinių atsiradimą. Apeliaciniame skunde O. K. atsakomybę dėl kilusių padarinių atsiradimo siekia pasidalinti su nukentėjusiuoju, nurodydama, jog nukentėjusiojo šuo nebuvo prisegtas prie pavadėlio, tačiau šie argumentai nepaneigia O. K. pareigos užtikrinti savo augintinio (šiuo atveju šuns) kontrolę ir saugumą, todėl nepanaikina jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Remiantis nukentėjusiojo parodymais jo šuo nuo pavadėlio buvo atsegtas trumpam, siekiant susodinti į automobilį dukrą bei šunį, teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais. Nors nubaustosios atstovo teigimu, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta sprendžiant dėl nukentėjusiojo prisidėjimo prie žalos kilimo ir padarinių sunkumo, tačiau akivaizdu, jog sunkūs nepataisomi padariniai kilo būtent nukentėjusiojo A. J. šuniukui, todėl net įvertinus mažo šuns be pavadėlio elgesį, kuris bandė pabėgęs pasislėpti tarp automobilių, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo šuo galėjo išprovokuoti agresyviai nusiteikusio kaimynės šuns elgesį.Apygardos teismas neturi abejonių, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino visas nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad dėl O. K. neprižiūrimo gyvūno nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Duomenų, leidžiančių abejoti tokia išvada, jokio teisinio pagrindo nėra, jų nenurodė O. K. atstovas apeliaciniame skunde.O. K. atstovas nesutinka su neturtinės žalos nukentėjusiesiems, ypač V. J., priteisimu. Nurodydamas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog mažametė matė būtent patį puolimo momentą, o ne vėlesnį sujudimą ar įvykio pasekmes, be to, teismas vadovavosi tėvų nurodytais nusiskundimais, o ne gydytojų, specialistų ar medicininiuose dokumentuose užfiksuotais objektyvais faktais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. J. ir N. J. procese išdėstė ne tik savo pačių, bet ir jų mažametės dukros patirtus išgyvenimus dėl staiga prarasto augintinio. A. J. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad įvykis sukėlė stiprų emocinį sukrėtimą tiek jam, tiek jo dukrai – vaikas ilgą laiką prisiminė įvykį, klausinėjo apie šuniuką, bijojo, vadino užpuolusį šunį „blogu“, o pamačiusi šuniuko nuotraukas iki šiol susigraudina. Patvirtino, kad įvykio dieną jo automobilis stovėjo taip, kad priekyje kitų automobilių nebuvo, todėl matomumas buvo geras. Taip pat nurodė, kad dukros automobilinė kėdutė yra gale, dešinėje pusėje. Jis paaiškino, kad įvykio vietoje buvo aptverta teritorija su konteineriais, o šunis jam pavyko išskirti prie katilinės. Grįžęs po incidento prie automobilio jis rado dukrą jau stovinčią lauke ir pažymėjo, kad iš automobilio stovėjimo vietos viskas gerai matosi, todėl, jo vertinimu, dukra galėjo matyti įvykį, vykusį prie katilinės. Nukentėjusioji N. J. parodė, kad po darželio dukra, neradusi šuns, pradėjo verkti, tuomet šeima jai paaiškino apie šuniuko netektį ir bandė ją nuraminti. Pasak N. J., po įvykio dukra patyrė stiprų emocinį sukrėtimą – naktimis blogai miegojo, net pradėjo šlapintis, todėl buvo nuspręsta kreiptis į psichologą. Ji nurodė, kad psichologė patvirtino, jog vaikui buvo šokas, o ir pati, pirmą kartą po įvykio pamačiusi dukrą, ją įvertino kaip išsigandusią. Negana to, pati nubaustoji duodama parodymus pažymėjo, kad galimai kaimynų vaikas matė įvykį, tačiau jos teigimu, tuo metu šuniukas dar buvo gyvas ir prisispaudęs prie sienos, o jos šuo jau sėdėjo. Iš aptartų įvykio aplinkybių ir nukentėjusiųjų parodymų galima daryti išvadą, kad visa šeima labai sunkiai išgyveno šuns netektį, jis buvo šeimos narys ir labai mylimas, ypatingai buvo sukrėsta mažametė dukra V. J. (duomenys neskelbtini), kuri buvo prisirišusi prie šuns ir tiesiogiai matė įvykį. Nepaisant skunde nurodyto argumento, jog nėra aišku ar mažametė matė patį užpuolimo momentą, ar vėlesnį sujudimą ar įvykio pasekmes, bet kuriuo atveju šis reginys, jeigu ir laikytume, jog jis nebuvo matomas nuo pačios pradžios, padarė didžiulį neigiamą poveikį 3 metų mergaitės emocinei būsenai, abejonių dėl to nekyla. Anot mergaitės motinos, ji verkė netekusi šuns, bijojo, jai sutriko miegas, ji šlapinosi į lovą, padidėjo jautrumas, vaiką reikėjo vesti pas psichologą (pastarieji duomenys pridėti byloje), tai yra vaikui kilo ilgalaikiai neigiami padariniai. Įvertinus šias aplinkybes, byloje pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo ne tik A. J. ir N. J., bet ir jų mažametei dukrai V. J., kuriai, remiantis tėvų parodymais ir buvo priteista didžiausia neturtinės žalos pinigų suma, tai yra 400 Eur (buvo prašoma priteisti 500 Eur), tuo tarpu A. J. įvykio metu patyrusiam stiprų stresą, išgąstį ir emocinį sukrėtimą, kadangi užpuolimo metu jis betarpiškai susidūrė su agresyvaus šuns užpuolimu, todėl jam reikėjo pasirūpinti ne tik savo, bet ir vaiko saugumu bei emocine būkle buvo priteista neturtinės žalos 150 Eur dydžio suma. Nukentėjusioji N. J., nors pati įvykio nematė, tačiau susidūrė su pasekmėmis, matė sunkiai sužalotą augintinį, patyrė stresą bei stiprų emocinį sukrėtimą, patyrė išgyvenimus ne tik susijusius su šeimos augintinio netekimu, bet ir su išgyvenimais susijusiais su dukros emocine būkle po šio įvykio. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. J., N. J. ir V. J. patirtų išgyvenimų, sukrėtimo ir streso netekus augintinio, todėl jiems, kiekvienam, pagrįstai buvo nuspręsta priteisti anksčiau nurodytos neturtinės žalos atlyginimas. Nurodytos sumos, teismo vertinimu, yra teisingos ir proporcingos, todėl jų mažinti nėra jokio pagrindo. O. K. atstovas apeliaciniame skunde pastebi, jog apylinkės teismas iš esmės nenurodė motyvų (o nurodyti prieštaringi), kodėl laikė, kad administracinio nusižengimo byloje gali būti pilnai išspręstas neturtinės žalos dydžio klausimas. Iš tiesų, nors ANK nuostatos detaliai nereglamentuoja neturtinės žalos priteisimo procedūros, tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, teismai paprastai vadovaujasi formuojama teismų praktika, kuri aktuali sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkta ir apylinkės teisme ištirta įrodymų visuma buvo pakankama visapusiškam ir išsamiam civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo išnagrinėjimui bei jų pagrįstumui įvertinti. Teismas disponavo visais reikšmingais duomenimis, būtinais nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, žalos dydį bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl papildomų duomenų rinkimo poreikis objektyviai nekilo. Iš bylos duomenų matyti, jog teismas, įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, sumažino nukentėjusiųjų prašytą 500 Eur neturtinės žalos dydį iki 400 Eur nukentėjusiajai mažametei V. J., nustatydamas proporcingą ir adekvačią kompensaciją, todėl keisti šią skundžiamos nutarties dalį skundo argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad nubaustosios atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos nepagrįstumo ir neįrodytumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų faktinių duomenų ar teisinių argumentų, kurie leistų abejoti nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos faktu ar jos dydžio nustatymo pagrįstumu. Kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų nuoseklūs paaiškinimai, apsilankymo pas psichologą dokumentai bei nustatytos įvykio aplinkybės – patvirtina, kad nukentėjusieji patyrė emocinius išgyvenimus ir stresą. Šios aplinkybės atitinka kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnyje, pagal kuriuos vertinamas neturtinės žalos egzistavimas ir jos dydis. Šiuo gi atveju apylinkės teismas konstatavo galimybę administracinio nusižengimo byloje išspręsti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, tokiam sprendimui neprieštarauja ir apygardos teismas. Byloje buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (nukentėjusieji dar prašyme Institucijai prašė atlyginti ir neturtinę žalą), taip pat pateikti duomenys apie prašomas priteisti šios žalos dydį, išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamas šis reikalavimas. Nukentėjusieji neturtinę žalą grindė individualiais kiekvieno jų patirtais emociniais išgyvenimais dėl neginčijamai nustatyto įvykio, kurio metu jų akivaizdoje buvo užpultas ir mirtinai sužalotas šeimos augintinis, ir jie yra įtikinami. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta laikytina, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma sumažinti nukentėjusiesiems priteistas A. J. ir N. J. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro viso 1 070 Eur.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusieji prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė naudojantis advokato paslaugomis administracinę bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, šios išlaidos buvo vertinamos ir priteisiamos tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apylinkės teismas įvertinęs teismui pateiktus duomenis sprendė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, tai yra 770 Eur yra per didelė. Todėl išanalizavęs pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), bei bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų apimtį, konstatavo, jog byla ne teismo tvarka nebuvo sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, dalis prašomų išlaidų siejama su standartinio pobūdžio procesinių dokumentų rengimu, kurie nereikalavo išskirtinių teisinių pastangų ar didelės apimties darbo, todėl sprendė, kad prašomų dydžio išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir protingumo kriterijų. Teismas sprendė, kad proporcinga laikytina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šioje dalyje nukentėjusiųjų atstovo prašymas tenkino iš dalies, priteisiant iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nukentėjusiųjų naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas klausimą dėl priteisimo nukentėjusiesiems jų patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, teistas konstatavo, kad 935 Eur dydžio suma (skundo byloje parengimas ir pateikimas (495 Eur), teisinės konsultacijos žodžiu ir raštu administracinio nusižengimo byloje (220 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (220 Eur), taip pat yra per didelė, kadangi didžioji dalis išlaidų siejama su procesinio dokumento rengimu, kuris iš esmės nereikalavo išskirtinių teisinių pastangų ar didelės apimties darbo, todėl ši suma buvo sumažinta. Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu proporcingumą prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisė 670 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytus dydžius, taip pat į panašaus pobūdžio bylose formuojamą praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios bylos nagrinėjimo rezultatus (kai O. K. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas), sprendžia, jog nukentėjusiesiems A. J. ir N. J. už viso administracinio nusižengimo bylos procesą priteista 1 070 Eur dydžio suma yra proporcinga ir pagrįsta, todėl jos mažinti, kaip to siekia O. K. atstovas jokio pagrindo nėra. Kaip nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl O. K. atstovo advokato M. K. apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismasn u t a r i a:palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nepakeistą ir O. K. atstovo advokato M. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėja Rasa Paužaitė