Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-468-898/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
AN2-468-898/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18738-2026-8
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Pažeidėjas
O. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-468-898/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18738-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10; 21.11.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. G. (toliau ir ‒ pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas O. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14657-2026 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo. Teismasn u s t a t ė :I. Priimtų sprendimų esmėO. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2026 m. gegužės 8 d., 21.12 val., Vilniuje, Mokslininkų g., vairuodamas automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, jam skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.Institucijos 2026 m. birželio 16 d. nutarimą O. G. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14657-2026 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad, teismo vertinimu, O. G. paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytam terminui – 3 mėnesiams, šiuo atveju yra proporcingas jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pareiškėjo asmenybei ir reikalingas, jog būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės tikslai (nubaudimas ir prevencija).II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentaiApeliaciniu skundu O. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį; neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo; jeigu teismas manytų, kad specialiosios teisės atėmimas vis dėlto būtinas, sutrumpinti jo terminą iki 1 mėnesio; bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Skunde nurodoma:Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad pareiškėjo naudai vertintinos aplinkybės yra jo nuoširdus gailėjimasis, visiškas kaltės pripažinimas, teigiamas charakterizavimas, darbas, sportinė veikla, rūpinimasis vyresnio amžiaus ir sveikatos problemų turinčiais artimaisiais bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, byloje nustatyta, kad šio pažeidimo metu nebuvo neblaivus, eismo įvykio nesukėlė, nebuvo sužalotų asmenų, nebuvo padaryta žala turtui ir nebuvo nustatyta kitų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Lenkimo metu priešpriešinėje juostoje nebuvo susidūrimo su kita transporto priemone. O. G. veiksmai buvo neteisingi, tačiau faktinės jų pasekmės buvo minimalios. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės turi būti vertinamos ne izoliuotai, o kaip bendra individualizuojanti aplinkybių visuma. Skunde teigiama, kad vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą turi būti vertinamos ne tik abstrakčios priežastys, dėl kurių tam tikrose vietose lenkti draudžiama, bet ir konkrečios faktinės aplinkybės. Šio straipsnio nuostatos būtent ir skirtos išimtiniams individualiems atvejams, kai įprastos sankcijos taikymas konkrečioje situacijoje neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas kaip papildomą pavojingumą nurodė lietų, šlapią kelio dangą, temstantį paros metą, priešpriešinio eismo žibintus ir didesnį eismo intensyvumą. Tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo, kad buvo kilęs realus pavojus ar kad pareiškėjo veika sukėlė konkretų pavojingą padarinį, todėl jos turėtų būti vertinamos kartu su faktu, kad padarinių nebuvo, o ne automatiškai laikomos pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismų praktika patvirtina, kad poveikio priemonės individualizavimas turi būti realus, o ne individualus, skunde remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-227-1072/2026 ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-115-557/2026.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 3 mėnesių terminas yra minimalus pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę išimtinais atvejais nukrypti nuo specialiosios dalies sankcijoje nustatytų ribų, todėl vien argumentas, kad 3 mėnesiai yra įstatyme nustatytas minimumas, savaime neatsako į klausimą, ar konkrečiam asmeniui toks poveikis yra proporcingas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma, kai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia veiką vertinti kaip mažiau pavojingą nei paprastai tokio pobūdžio veikas arba asmenį – išskirtinai teigiamai. Taip pat pabrėžiama, kad administracinės poveikio priemonės turi būti individualizuojamos ir atitikti proporcingumo principą. Ši taisyklė taikoma individualiai, vertinant konkrečios bylos aplinkybių visumą.Skundžiamoje nutartyje ypatinga reikšmė suteikta tam, kad per paskutinius penkerius metus pareiškėjas buvo administracine tvarka baustas 20 kartų, prašoma šią aplinkybę vertinti individualiai, o ne vien pagal bendrą skaičių. Svarbu tai, kad, kaip pats teismas nustatė, ankstesni pažeidimai nebuvo vertinami kaip šiurkštūs, už juos nebuvo taikytas teisės vairuoti atėmimas, o paskirtos baudos yra sumokėtos. Taip pat nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl ankstesnių pažeidimų skaičius neturėtų visiškai užgožti konkretaus šio nusižengimo aplinkybių, apelianto elgesio po nusižengimo ir kitų individualizuojančių duomenų.Pareiškėjo teisės vairuoti būtinybė nėra vien patogumo klausimas. O. G. dirba savo apželdinimo ir aplinkos tvarkymo įmonėje MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijoms atlikti turi vykti į skirtingus objektus, esančius apie 30–90 km nuo Vilniaus ir vežtis Darbo įrankius bei priemones. Viešuoju transportu šių funkcijų tinkamai atlikti praktiškai negali, todėl teisės vairuoti netekimas tiesiogiai riboja pareiškėjo galimybę vykdyti veiklą ir uždirbti pajamas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga rūpinantis apelianto 89 metų amžiaus promočiute ir neįgalia mama, kurioms dėl jų sveikatos būklės reikia pagalbos nuvykstant į gydymo įstaigas ir sprendžiant kasdienius klausimus. Šios aplinkybės nėra vien subjektyvus nepatogumas – jos susijusios su realiomis pareiškėjo šeimos narių gyvenimo aplinkybėmis. Vairavimo teisės būtinybės žinojimas iki pažeidimo nepanaikina teismo pareigos individualizuoti sankciją po to, kai pažeidimas jau padarytas, ir įvertinti visas konkrečias pasekmes bei tai, ar visuomenės interesui užtikrinti būtinas būtent teisės vairuoti atėmimas.Atsiliepimu į O. G. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo O. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde iš esmės kartojami pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, jo pavojingumo bei prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad O. G. ankstesniais metais buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, todėl pagrindo taikyti išimtinę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą nenustatė.III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosAtskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik O. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukas O. G. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba sutrumpinti šios specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apygardos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.ANK 420 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 17 punktas; 2AT-36-387/2021, 17 punktas). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 15.2 punktas; 2AT-39-1073/2019, 12 punktas; 2AT-36-387/2021, 19 punktas).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto O. G. prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį bei atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes dėl faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, sukeltų pasekmių, ankstesnių administracinių nusižengimų reikšmės, negalėjimo vykdyti darbines funkcijas, rūpintis šeimos nariais, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad buvo nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas buvo nustatytas tinkamai. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas rūpinasi 89 metų amžiaus promočiute ir neįgalia mama, kurioms reikia pagalbos nuvykstant į gydymo įstaigas ir sprendžiant kasdienius klausimus, kad dirba darbą, kuriam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad padaryto nusižengimo metu O. G. buvo blaivus, dėl padaryto nusižengimo kiti asmenys nenukentėjo, žala niekam nepadaryta, jis labai galisi ir prisipažįsta dėl padaryto nusižengimo, ‒ nei kiekviena atskirai, nei jų visuma nelaikytinos tokiomis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti O. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.Vertindamas pareiškėjo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad praeityje, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, O. G. ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad O. G. buvo sistemingai baustas už administracinius nusižengimus (20 kartų) ir visi baustumai susiję su įvairiais KET pažeidimais (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje; vairuojant transporto priemonę viršijo greitį; važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui; buvo neprisisegęs saugos diržo; rankomis naudojosi telefonu; į šviesoforo reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo; pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir nesumokėjo vietinės rinkliavos; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros). Vienas iš O. G. pažeidimų padarytas 2026 m. birželio 1 d., t. y. po nagrinėjamoje byloje nusižengimo padarymo, O. G. vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis telefonu. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo per 5 metų laikotarpį padarytų skirtingų KET pažeidimų kiekis bei pobūdis sudaro pagrindą O. G. vertinti kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, nedaryti išvadų iš savo netinkamo elgesio. Taip pat matyti, kad anksčiau taikytos sankcijos jam reikšmingos teigiamos įtakos nepadarė ir nepaskatino pasikeisti. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad O. G. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartiniai administraciniai nusižengimai yra atsitiktiniai įvykiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. G. rūpinasi 89 metų amžiaus promočiute ir neįgalia mama, dėl ko jam yra reikalinga teisė vairuoti, t. y. vežioti šeimos narius medicininiais ir kitais tikslais. Atsakydamas į šiuos argumentus apygardos teismas pastebi, jog kartu su skundu nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie galėtų patvirtinti tai, kad pareiškėjas vienas rūpinasi šeimos nariais be kitų artimųjų pagalbos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir skunde nurodytas kitas aplinkybes, t. y. nurodomą aplinkybę, jog O. G. teisė vairuoti yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tai yra neišvengiamos tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas tik pats pareiškėjas. Skunde nurodomos aplinkybės, kad asmuo buvo blaivus, kad niekas nenukentėjo, ir niekam nebuvo padaryta žala, šiuo atveju taip pat yra O. G. subjektyvus aplinkybių vertinimas sau naudinga linkme. Atkreiptinas dėmesys, jog O. G. ir nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK pažeidimus esant neblaiviam, ar žalos padarymu kitiems asmenims. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, skaudžių pasekmių pavyko išvengti laimingo atsitiktinumo dėka, nes O. G. lenkimo manevras buvo atliktas sudėtingoje sankryžoje, esant blogoms meteorologinėms sąlygoms, t. y. esant šlapiai kelio dangai, temstant bei lyjant lietui, esant apsunkintam matomumui bei intensyviam transporto priemonių eismui, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailestis ir nuoširdus prisipažinimas, padarius administracinį nusižengimą, taip pat nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis dar labiau švelninti pareiškėjo padėtį. Į O. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo asmenybę bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo atsižvelgta Institucijos nutarimu jam skiriant minimalią galutinę baudos bausmę ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Todėl, įvertinus O. G. asmenybę bei jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra pagrindo O. G. iš viso neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, bei taip pat nėra pagrindo sutrumpinti šios specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi jas ir prisiimti. O. G. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek dėl darbo, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau tai nesulaikė jo nuo jam inkriminuotų nusižengimų padarymo. Tai, kad O. G., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriamos pasekmės yra adekvačios O. G. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atitinkančios teisingumo ir proporcingumo principus, ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių reikėtų paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos išvis neskirti.Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybės patraukto asmens O. G. apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto O. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė