Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-177-574/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33561-2025-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.3.; 2.12.4.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio (toliau – ir Prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose 2026 m. vasario 4 d. buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą, grąžino Prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, jog J. P., be kita ko, kaltinama pagrobusi dviejų automobilių atsarginius užvedimo raktelius bendros 40 Eur vertės, tačiau toks turtas nėra aiškiai identifikuotas, nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų M. M. teisinį santykį su tariamai pagrobtu turtu, todėl kaltinamajai dėl kaltinamojo akto neapibrėžtumo yra apsunkinama galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu Prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams tolimesniam nagrinėjimui. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus. Prieš imantis vertinti patį kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos nutartyje teismas nedetalizavo, kokie konkrečiai BPK 219 straipsnio punktai buvo pažeisti. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, nes ikiteisminio tyrimo trūkumai, jeigu jie betarpiškai nesusiję su reikalavimų kaltinamojo akto turiniui pažeidimu, negali būti kliūtimi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, be abejonės, jeigu tokie trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių byla teisme negali būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėta ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo nuosprendis.Skundžiamos nutarties motyvas, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas vertintina kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, kad pateiktas kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, nes duomenų apie M. M. nuosavybės ar kita teise valdomas transporto priemones byloje nėra, vertinamas kaip formalus baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui pagrindas. Nusikalstamos veikos padarymo dalykas yra automobilio rakteliai, kurie yra įvardinti kaltinamajame akte, o ne patys automobiliai, kurie nebuvo pagrobti. Kaltinamajai nėra apsunkinta galimybė gintis iš esmės.Teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo perduoti bylą prokurorui pagal BPK 232 straipsnio 3 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys reikalingi ir būtini, duomenys. Nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, pakankami duomenys apie kaltinamąjį, aprašyta nusikalstama veika, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, aptartos įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis ir jo dalis, numatanti atsakomybę už padarytą veiką, nurodyti kaltinamojo gynėju vardai ir pavardės, pakankamai išsamiai aprašyta kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo. Prokurorui suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys, jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Teisminio nagrinėjimo metu, pasinaudojus šia teise, prokurorui patikslinus kaltinimą, ir pašalinus iš kaltinimo šią aplinkybę bei patikslinus dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, kaltinamosios teisės į gynybą nebus pažeistos, nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai nesikeis. Teismo nurodytos aplinkybės gali pilnai būti išspręstos arba pašalintos paties teisminio bylos nagrinėjimo metu suteikiant prokurorui galimybę pasinaudoti BPK 256 straipsnio nuostatomis, t. y. prokurorui suteikta teisė iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms pakeisti iš esmės skirtingomis, patikslinti ar papildyti kaltinimą ir pan., o būtent patikslinant kaltinimą, dėl dviejų automobilių markės identifikavimo. Tam visiškai nebūtina baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas.Atsiliepimu į skundą kaltinamosios J. P. gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi kaltinime nėra aiškiai identifikuotas nusikalstamos veikos dalykas – tariamai pagrobti dviejų automobilių atsarginiai užvedimo rakteliai, nėra nurodyta kokių konkrečių automobilių rakteliai buvo tariamai pagrobti, nėra atskleistas nukentėjusiosios teisinis santykis su šiais automobiliais ir jų rakteliais, o tai apriboja kaltinamosios teisę į gynybą. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, todėl kaltinime turi būti aiškiai atskleistas ne tik tariamo pagrobimo faktas, bet ir konkretus pagrobto turto identitetas, jo priklausomybė kitam asmeniui, vertė ir ryšys su nukentėjusiuoju. Automobilio užvedimo raktelis identifikuojamas per konkretų automobilį. Be automobilio identifikavimo, nėra aišku, ar tai buvo raktelis nuo M. M. priklausančio automobilio, nuo kito šeimos nario automobilio, nuo bendrai šeimos naudojamos transporto priemonės, nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektu esančio automobilio ar apskritai nuo transporto priemonės, kurios M. M. nevaldė jokiu teisėtu pagrindu. Tokiu būdu kaltinimas dėl dviejų automobilių raktelių be konkrečių identifikacinių duomenų yra nepakankamas.Tam tikri automobilių duomenys paminėti tik nukentėjusiojo parodymų aprašyme, tačiau nėra perkelti į kaltinimą. Bylos duomenų ir kaltinimo nesutapimas negali būti laikomas nereikšmingu, nes teismas negali savo iniciatyva iš kaltinamojo akto įrodymų aprašymo „atrinkti“ faktus ir jais papildyti kaltinimo formuluotes. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo akto trūkumas susijęs ne su nereikšminga redakcine detale, o su vienu iš inkriminuojamos veikos dalykų. Vagystės byloje svetimo turto identifikavimas yra esminė aplinkybė. Jei kaltinime nurodoma, kad pagrobtas konkretus svetimas turtas, turi būti aišku koks tai turtas, kam jis priklauso ir kuo pagrįsta jo vertė. Įstatymas tiesiogiai numato galimybę grąžinti bylą prokurorui būtent nagrinėjimo teisme metu. Todėl tai, kad byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės, savaime nepaneigia teismo teisės ir pareigos reaguoti į esminį kaltinamojo akto trūkumą. Nepagrįsti prokuroro skundo argumentai, jog kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis nėra skirtas ištaisyti iš esmės ydingai surašytą kaltinamąjį aktą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas aiškiai įvardino kaltinamojo akto trūkumą, t. y., kad kaltinime nurodyti dviejų automobilių rakteliai nėra identifikuoti, byloje nėra objektyvių duomenų apie M. M. nuosavybės ar kitą teisę į transporto priemones, todėl kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, dėl to kaltinamajai apsunkinama galimybė gintis.Prokuroro argumentas, kad automobiliai nebuvo pagrobti, todėl jų identifikavimas nereikalingas, nepaneigia būtinybės identifikuoti raktelius. Raktelių paskirtis, vertė ir priklausomybė yra tiesiogiai susijusi su konkrečiomis transporto priemonėmis.Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai