Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Eksploatuodama ieškovės pagamintus ir sumontuotus PVC gaminius (langus, duris) atsakovė pastebėjo, kad už gumų kaupiasi dulkės. Toks trūkumas negalėjo būti pastebėtas iškart ir dėl to laikytinas paslėptu, kuriam taikomas dešimties metų garantinis terminas. Kad būtų įvertinta gaminių ir jų montavimo kokybė, atsakovė pasitelkė mažąją bendriją (toliau – MB) „Laupetra“, kuri 2023 m. birželio 1 d. akte konstatavo, jog: montuojant langus neužtikrintas reikiamas sandarumas; neišcentruoti gaminių stiklo paketai; gaminiuose sumontuotos per trumpos stiklajuostės; nesandarūs sujungimai tarp stiklo paketo ir iš lauko pusės esančios tarpinės; blogai darinėjasi balkono durys. Susipažinusi su nurodytu aktu, ieškovė pakeitė stiklajuostes. Po šių darbų trūko langų rėmai.

2023 m. rugpjūčio 21 d. rašte ieškovė nurodė, kad pakeitė stiklajuostes, taip pat kad langus išcentruos ir pašalins kitus trūkumus. Taigi garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio mėn.

MB „Laupetra“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai apžiūrėjo gaminius ir nustatė, kad pažeisti didžiųjų vitrinų rėmai (trūko kampai), taip pat kad ieškovė parinko netinkamo pločio stiklajuostes, kad varstomos durų dalies varčios trinasi į PVC gaminio rėmą. MB „Laupetra“ padarė išvadą, kad PVC gaminiai turi būti permontuoti ir tokio trūkumo šalinimo kaina yra 18 757,23 Eur.

Dublike ieškovė papildomai nurodė tokius esminius argumentus, kuriais grindė savo procesinę poziciją:

Atsakovės minimos dulkės kaupiasi dėl to, kad langai nevalomi. Sąvokos „paslėpti trūkumai“ teisės aktuose nėra. Įstatymuose numatytos paslėptų statinio elementų ar statybos darbų rezultato sąvokos. PVC gaminiai nebuvo paslėpti kitais elementais, todėl ieškovės darbų rezultatas nėra paslėptas.

MB „Laupetra“ nevertino natūralaus gaminių nusidėvėjimo, aplinkybių, ar gaminiai buvo tinkamai eksploatuoti. Taigi MB „Laupetros“ išvados yra nepagrįstos.

Atsakovė ir jos mama yra bendravardės ir bendrapavardės. Atsakovės mama gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė analogiškus PVC gaminius montavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbuotojai 2023 m. rugpjūčio mėn. atliko tam tikrus darbus atsakovės name per klaidą dėl adreso. Tokį ieškovės veiksmą galima laikyti geranorišku, bet ne kaip pratęsusį garantinį terminą.

Triplike atsakovė, atsikirsdama į dublike išdėstytus argumentus, pateikė tokius esminius atsikirtimus:

Atsakovė yra vartotoja, silpnesnė ginčo šalis. Atsakovė, priimdama darbus, negalėjo numatyti, kad langų konstrukcijų viduje pradės kauptis dulkės. Su aplinkybe, kad trūkumai yra paslėpti, sutiko ir pati ieškovė, kai bandė juos šalinti. Ieškovė, jeigu garantinis terminas būtų pasibaigęs, trūkumų nebūtų šalinusi.

Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad, atmetus ieškinį, iš ieškovės jai turėtų būti priteista ne tik 18 757,23 Eur suma, bet ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nagrinėjamu atveju 5 metų ieškovės pagamintų langų garantinis terminas buvo nustatytas šalių susitarimu ir atsakovės ATS1 kreipimosi į VVTAT metu jau buvo suėjęs. Tai reiškia, kad garantija yra pasibaigusi, dėl ko išnyksta ieškovės UAB „Velansta“ atsakomybė už langų trūkumus, nustatytus jau pasibaigus garantiniam terminui. Dėl šių priežasčių atsakovės reikalavimas dėl 18 757,23 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo teismo negalėjo būti pripažintas pagrįstu.

Pažymėtina tai, kad tik patiems pogarantiniams darbams galėtų būti taikomas įstatymo nustatytas garantinis terminas, tačiau pati atsakovė apie tai plačiau nepasisako ir visiškai nepagrįstai reikalauja iš ieškovės langų defektų ištaisymo išlaidų priteisimo, kuomet garantinis terminas yra seniai pasibaigęs, tačiau pirmosios instancijos teismas šios pozicijos apskritai nevertino. Tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Papildomai pasisakant dėl garantinių terminų pratęsimo, pažymėtina tai, kad šalys nesitarė ir neįformino garantinio termino pratęsimo. Ieškovės veiksmai – 2024 m. sausio 8 d. raštas labai aiškiai parodo ieškovės poziciją dėl garantinių terminų (jie pasibaigę).

Ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis teismo eksperto Arūno Remigijaus Zabulėno ekspertizės aktu. Teismas visiškai nepagrįstai tokiu aktu nesivadovavo, nes neva nustatė, kad teismo ekspertas nepadarė visų PVC langų fiksacijos. Pirmosios instancijos teismas neišskyrė esminių eksperto pasisakymų, o konkrečiai to, kad jis nefiksavo visų langų, kadangi nematė tame būtinybės. Ekspertizės akte buvo fiksuoti tik langai su trūkumais, kituose languose trūkumai / defektai nebuvo fiksuoti arba nurodyta, kad jie nereikšmingi.

Byloje nustatyta, kad stiklajuostės keistos tik plane pažymėtiems langams L9 ir L10. Taigi akivaizdžiai prieštaringa ir nepagrįsta teismo išvada, kad stiklajuosčių keitimas dviejuose iš penkiolikos langų yra tiesioginė ir vienintelė ir kitų langų trūkių priežastis. Tokia išvada iš esmės nelogiška ir prieštaraujanti bylos duomenims. Ieškovas nesutinka ir su tuo, kad langų, plane pažymėtų L9 ir L10, defektai atsirado dėl stiklajuosčių keitimo. Tokios išvados nepadarė nė vienas specialistas ar ekspertas byloje. Pažymėtina, kad jau po garantinio laikotarpio pati atsakovė keitė minėtų langų stiklo paketus, nes jie buvo mechaniškai pažeisti. Į šią aplinkybę teismas, priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio. Labiau tikėtina, kad būtent dėl stiklo paketų keitimo ar buvusio mechaninio pažeidimo galėjo įtrūkti ir minėtų langų rėmai, o šios aplinkybės jau vertintinos kaip netinkamas langų eksploatavimas iš atsakovės ATS1 pusės.

Akivaizdu, kad langų keitimas naujais nėra ekonomiškiausias ir šalių interesų pusiausvyrą išsaugantis defektų šalinimo būdas. Nė vienas ekspertas nepasakė, kad langų virinimas (šaltu ar karštu būdu) neužtikrins langų savybių, buvusių iki defektų atsiradimo. Specialistai ir ekspertai rėmėsi tik prielaidomis, kad toks būdas nėra patikimas.

Gyvenamojo namo apžiūrą atlikusios MB „Laupesta“ specialistas nustatė, kad apžiūrint PVC gaminius iš pastato vidaus, buvo nustatyta, kad keičiant PVC gaminių stiklajuostes, šios buvo parinktos netinkamo pločio. Stiklajuostės yra gerokai platesnės negu PVC gaminyje joms montuoti skirta vieta. Dėl netinkamo diametro stiklajuosčių įmontavimo PVC gaminių viduje, tiek PVC gaminiai, tiek pačios stiklajuostės yra deformavęsi bei neatitinka įprastai tokiems darbams bei gaminiams keliamų reikalavimų.

MB „Laupesta“ specialistas 2023 m. rugpjūčio 28 d. defektų šalinimo sąmatos teikimo akte nurodė, kad dėl netinkamo PVC gaminių montavimo arba jų reguliavimo, varstomos dalies varčios trinasi į PVC gaminio rėmą taip jį gadindamos (durų dalyje).

Po PVC langų pagaminimo ir sumontavimo, pirmieji PVC gaminių netinkamo pagaminimo konstrukciniai požymiai pradėjo reikštis praėjus laikui – pradėjo kauptis dulkės už langų gumų suėjus 5 metų terminui nuo langų sumontavimo gyvenamajame name. Ieškovė patenkino atsakovės pretenziją, pakeisdama PVC gaminių stiklajuostes. Tai reiškia, kad arba buvo pratęstas garantinis terminas, arba garantinis terminas sudaro 10 metų, ką iš esmės ieškovė pripažino savo konkliudentiniais veiksmais. Atsakovės nuomone, taikytinas būtent 10 metų garantinis terminas, kadangi langų konstrukcinis brokas (rėmų jungčių netinkamas sujungimas (litavimas) negalėjo būti nustatytas priimant sumontuotus langus. Papildomai akcentuotina, kad nors langai ir durys yra matomi, jie yra išorinių pastato atitvarų sudedamosios dalys, o nagrinėjamu atveju dar ir turinčios konstrukcijų broką, todėl turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas.

PVC gaminių konstrukcijų brokas išryškėjo po atsakovės PVC gaminių stiklajuosčių pakeitimo, bet ne dėl keitimo, nes konstrukcijų brokas buvo pagaminant PVC gaminius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Šalys 2017 m. liepos 24 d. sudaryta sutartimi Nr. 170724/1 (toliau – Sutartis) susitarė, kad ieškovė pagamins gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pritaikytus PVC gaminius, juos pristatys ir sumontuos. Bylos duomenys patvirtina, kad paminėtos Sutarties pagrindu ieškovė pagamino 15 vnt. PVC gaminių (durų ir langų) ir juos sumontavo atsakovės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbų rezultatas perduotas 2017 m. spalio 2 d., kai ieškovė išrašė sąskaitą Serija VEL Nr. 04355. Ginčo dėl darbų rezultato perdavimo, priėmimo tarp šalių nėra.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir šalys neginčija, jog šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina vartojimo statybos rangos sutartimi, nes nagrinėjamu atveju atsakovė yra fizinis asmuo, kuris veikė asmeniniais tikslais, nesiekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija susijusių tikslų, o ieškovė, pagamindama ir sumontuodama atsakovės užsakytus gaminius, veikė kaip verslininkė (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 4 dalis).

22. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų nustatyta, kad po ieškovės atliktų darbų perdavimo-priėmimo, atsakovė, eksploatuodama gyvenamąjį namą, pastebėjo, kad languose už gumos kaupiasi dulkės, dėl ko atsakovė nurodė turėjusi pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti PVC gaminiai turi trūkumų, dėl jų nustatymo ir įvertinimo kreipėsi į MB „Laupetra“.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vykdant Sutartį pagamintų PVC gaminių, atliktų montavimo darbų rezultato kokybę tikrino ne tik MB „Laupetra“, bet ir UAB „EicoSolution“, UAB „Statybos procesų valdymas“, UAB „Getelit“, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirtos dvi ekspertizės, kurias atliko teismo ekspertai Zita Beržienė ir Arūnas Remigijus Zabulėnas. Ginčo gaminių kokybės tyrimai atlikti 2023 m. gegužės 22 d.–2026 m. sausio 13 d. laikotarpiu, tai yra nuo pirmos iki paskutinės gaminių apžiūros praėjo beveik 2 m. 7 mėn. Per tą laiką ieškovė atliko tam tikrus remonto darbus, o atskirais laikotarpiais fiksuota trūkumų apimtis keitėsi.

Pirmą patikrą pagal atsakovės užsakymą 2023 m. gegužės 22 d. atliko MB „Laupetra“ (2024 m. lapkričio 7 d. DOK-166771), kuri 2023 m. birželio 1 d. apžiūros akte išskyrė tokius nustatytus PVC gaminių trūkumus: 1) neužtikrintas reikiamas sandarumas tarp PVC gaminio varčios ir lango rėmo; 2) montuojant gaminius neišcentruoti PVC gaminių stiklo paketai; 3) PVC gaminiuose sumontuotos per trumpos stiklajuostės; 4) PVC gaminiuose palikti nesandarūs sujungimai tarp stiklo paketo ir iš lauko pusės esančios tarpinės; 5) blogai darinėjasi balkono durys. Nors 2023 m. birželio 1 d. akte padaryta klaida, nurodant objekto adresą, t. y. įrašyta, kad apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini), o ne namas (duomenys neskelbtini), tačiau iš akto turinio, taip pat šio akto pagrindu atsakovės ieškovei 2023 m. birželio 1 d. pareikštos pretenzijos turinio, ieškovės reaguojant į pretenziją atliktų veiksmų bei ieškovės atsakovei 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikto atsakymo į pretenziją galima spręsti, jog ginčo šalims buvo aišku ir suprantama, jog 2023 m. birželio 1 d. apžiūros akte fiksuoti būtent (duomenys neskelbtini), ieškovės pagal Sutartį sumontuotų PVC gaminių apžiūros duomenys.

Nustatyta, kad atsižvelgusi į MB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. apžiūros akto išvadas, ieškovė atliko tokius darbus: išcentravo stiklo paketą, pakeitė per trumpas stiklajuostes naujomis. Po paminėtų ieškovės darbų atlikimo MB „Laupetra“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. atliko antrą patikrą (2024 m. lapkričio 7 d. DOK-166771), kurios rezultatus surašė 2023 m. rugpjūčio 28 d. akte, kuriame nurodyta, jog: 1) po pirmos apžiūros skilo dviejų vitrinų, plane pažymėtų L-9, L-10, rėmai; 2) buvusios per trumpos stiklajuostės pakeistos į netinkamo pločio stiklajuostes; 3) varstomos dalies varčios trinasi į PVC gaminio rėmą. Išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad trūkumai turėjo atsirasti dėl netinkamo montavimo būdo pasirinkimo ir (arba) netinkamo stiklajuosčių pločio parinkimo.

Trečią kartą ginčo PVC gaminius MB „Laupetra“ apžiūrėjo 2024 m. vasario 28 d. (2024 m. lapkričio 7 d. DOK-166771). Remdamasi apžiūros rezultatais, MB „Laupetra“ 2024 m. kovo 27 d. išvadoje konstatavo, kad visus PVC gaminius būtina permontuoti, darbų kaina – 18 757,23 Eur. Išvadoje nurodyta, kad pažeistos keturių langų tarpinės, ant langų nėra ženklinimo.

2025 m. sausio 14 d. ginčo gaminius ieškovės užsakymo pagrindu apžiūrėjo UAB „EiCoSolution“ (2025 m. vasario 17 d. DOK-25086), kurios 2025 m. sausio 24 d. tyrimo akte nurodyta, kad visi gaminiai yra geros būklės, tinkamai įtvirtinti į angas, varstomi nestringa, stiklo paketai tinkamai paženklinti, lango, plane pažymėto L-10, tarpinė įtrūkusi ar įpjauta, keturių langų, plane pažymėtų L-5, L-6, L-9, L-10, rėmai išorėje, ties profilių kampiniais sujungimais, yra įtrūkę. Akte išskirta, kad tarpinės keisti nereikia, nes langas sandarumo nepraradęs, rėmų įtrūkimo priežastis nenustatyta. UAB „EiCoSolution“ pateikė išvadą, kad trūkimai gali būti pašalinti arba naudojant šaltą virinimą klijuojant PVC klijais, arba karštą virinimą naudojant PVC suvirinimo prietaisą, tokių darbų kaina – 442,36 Eur.

Po bylos iškėlimo teisme atsakovė 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į turtą (duomenys neskelbtini), apdraudusį draudiką dėl žalos, atsiradusios trūkus PVC gaminių rėmams, atlyginimo. Draudikas, kad būtų nustatytos trūkimų priežastys, pasitelkė UAB „Statybos procesų valdymas“, kuri apžiūrėjo vieną trūkusį langą 2025 m. vasario 5 d. (2025 m. kovo 26 d. DOK-47911). UAB „Statybos procesų valdymas“ 2025 m. vasario 17 d. ataskaitoje konstatuota, kad dėl trūkusio rėmo langas kambaryje Nr. 1-7 (langas plane pažymėtas L-6) yra nesandarus, per įtrūkimus, atsiradusius tiek varstomoje, tiek nevarstomoje dalyse, patiriami didesni šilumos nuostoliai, kad įtrūkimų atsiradimo priežastis – nekokybiškai sulituotos rėmo jungtys. Ataskaitoje taip pat suformuluotos išvados, kad trūkimas turėjo įvykti lango rėmo konstrukcijoje atsiradus papildomiems įtempimams dėl namo sėdimo, temperatūrinių svyravimų, netinkamų stiklajuosčių; lango remontas nėra tikslingas, langą rekomenduojama pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertei Zitai Beržienei. Ekspertė ginčo gaminius apžiūrėjo 2025 m. gegužės 9 d. ir 2025 m. gegužės 13 d. ekspertizės akte išdėstė išvadą, kad visi ieškovės pagaminti PVC gaminiai neatitinka kokybės reikalavimų, rėmuose nustatyti nekokybiški sujungimai (suvirinimo siūlė neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų), gaminiai turi būti pakeisti naujais, trūkumų šalinimo kaina – 20 594,89 Eur (2025 m. gegužės 28 d. DOK-74927). Taip pat akte nurodyta, kad visų gaminių rėmuose fiksuoti skilimai, juos bandyta sandarinti hermetiku. Toks trūkumo šalinimo būdas, ekspertės vertinimu, yra netinkamas, kadangi neužtikrina rėmo konstrukcijos pastovumo ir atsparumo. Akte konstatuota ir tai, kad balkonų durys neturi mechaninio pastovumo ir patvarumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui Arūnui Remigijui Zabulėnui. Ekspertas PVC gaminius apžiūrėjo 2025 m. spalio 19 d. Pakartotinės ekspertizės 2025 m. gruodžio 17 d. akte išdėstytos išvados, kad langų, plane pažymėtų L-5 ir L-12, varčios stringa, sunkiai darinėjasi, pažeistos apatinės rėmų dalys, langų, plane pažymėtų L-9 ir L-10, rėmų kampai įtrūkę (2025 m. gruodžio 18 d. DOK-188136). Lango L-5 keitimo kaina 1 253,05 Eur; lango L-12 keitimo kaina 1 017,54 Eur; lango L-5 keitimo kaina 1 253,05 Eur; lango L-12 keitimo kaina 1 017,54 Eur. Taip pat akte išskirta, kad: 1) rėmų kampų įtrūkių šalinimas naudojant klijus yra laikinas ir nepatikimas, iš naujo atsivėrė plyšiai, toks remonto būdas nėra reglamentuotas nei ieškovės Gamybos valdymo, nei Statybos taisyklėse; 2) mažareikšmiais trūkumais laikytini žymėjimų ant rėmų nebuvimas, stiklajuostės tarpinės pažeidimas.

Pagal atsakovės užsakymą 2026 m. sausio 13 d. apžiūrą objekte atliko UAB „Getelit“ (2026 m. sausio 22 d. DOK-11506), kurios 2026 m. sausio 14 d. akte išskirta, kad fiksuota, jog trūkių yra langų L-1, L-2, L-3, L-4, L-5, L-6, L-9, L-10, L-11, L-12, L-15 rėmuose, langų L-1, L-2, L-4, L-15 trūkiai užtepti hermetiku. UAB „Getelit“, įvertinusi apžiūros rezultatus ir kitų tyrimų išvadas, akte išdėstė vertinimą, kad konstrukciniai pažeidimai yra progresuojantys, stiklajuosčių keitimas prisidėjo prie papildomų įtempių atsiradimo rėmų konstrukcijose, kurių kampiniai sujungimai nebuvo pakankamai atsparūs.

Antstolio Armino Naujokaičio 2026 m. vasario 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotofiksacija patvirtina, kad įtrūkimų yra gaminių L-1, L-4, L-5, L-6, L-9, L-10, L-11, L-12, L-13, L-14, L-15 rėmų jungtyse.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pagal Sutartį pagaminti ir atsakovei perduoti gaminiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trūkumus lėmė priežastys, už kurias ieškovė nėra atsakinga. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė negali gintis garantinio termino pabaigos faktu, nes ieškovė, nors formaliai ir buvo pasibaigęs 5 metų garantinis terminas, patenkino atsakovės pretenziją (2023 m. birželio 1 d.), paremtą garantiniais ieškovės įsipareigojimais, ir pradėjo neatlygintinai šalinti atsakovės nurodytus PVC gaminių trūkumus, todėl tokius ieškovės veiksmus kvalifikavo kaip pripažinimą, jog trūkumai pateko į sutartinės garantijos apimtį ir ją pratęsė, be to, teismas vertino, jog rėmų trūkumams šalinti turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trūkumai gali būti pašalinti vieninteliu būdu – gaminius išmontuojant ir sumontuojant naujus; tokių darbų įrodyta kaina yra 18 757,23 Eur.

Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju 5 metų ieškovės pagamintų langų garantinis terminas buvo nustatytas šalių susitarimu ir atsakovės pretenzijų ieškovei pateikimo metu jau buvo suėjęs, kas reiškia, jog garantija yra pasibaigusi, dėl ko išnyksta ieškovės atsakomybė už langų trūkumus, nustatytus jau pasibaigus garantiniam terminui. Ieškovės teigimu, dėl šių priežasčių atsakovės reikalavimas dėl 18 757,23 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo teismo negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir turėjo būti atmestas. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad šalys nesitarė ir neįformino garantinio termino pratęsimo - nors 2023 metų rugpjūčio mėnesį ieškovės meistrai iš tikrųjų atliko tam tikrus langų remonto darbus atsakovės naudai adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės darbuotojai buvo suklaidinti dėl adreso, todėl tokie ieškovės veiksmai laikytini geranoriškais, tačiau tai nereiškia, kad jų atlikimu buvo pratęstas garantinis terminas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad daugiau nei pusės rėmų jungtys įtrūko, tačiau atsakovei priteisė kompensaciją už absoliučiai visų ieškovo pagamintų langų keitimą, todėl toks teismo sprendimas, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir yra neteisėtas. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad langų, plane pažymėtų L9 ir L10, defektai atsirado dėl stiklajuosčių keitimo, nes tokios išvados nepadarė nė vienas specialistas ar ekspertas byloje. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė liudytojo LIU1 parodymais, kurie patvirtina, kad tinkamas ir patikimas langų rėmų trūkumų šalinimo būdas yra tokių rėmų tvarkymas suvirinimo būdu, t. y. nekeičiant langų naujais, dėl to padarė neteisingą išvadą, jog trūkumai gali būti pašalinti vieninteliu būdu – visus gaminius pakeičiant naujais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia ieškovės teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo ir nepaneigia teismo išvados, jog dėl paaiškėjusių PVC gaminių trūkumų ieškovė negali remtis garantinio termino pabaigos faktu. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas grindžiamas žemiau išdėstytas motyvais.

Dėl garantinio termino

Sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad ieškovė suteikia gaminiams 5 metų garantiją. Analogiška sąlyga dėl garantinio termino buvo nustatyta ieškovės parengtų Garantijos ir garantinio aptarnavimo sąlygų 3.1–3.4 punktuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei pretenziją dėl gaminių trūkumų, kuriuos grindė kartu su pretenzija pateiktu MB „Laupetra“ apžiūros aktu, pateikė 2023 m. birželio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams nuo gaminių sumontavimo ir darbų rezultato atsakovei perdavimo (2017 m. spalio 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė gamino ir montavo PVC gaminius ne tik pagal atsakovės užsakymą (duomenys neskelbtini), bet ir pagal atsakovės mamos užsakymą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė ir jos mama yra bendravardės ir bendrapavardės. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, reaguodama į atsakovės pretenziją, kuri buvo grindžiama 2023 m. birželio 1 d. MB „Laupetra“ apžiūros akte užfiksuotais gaminių trūkumais, nusiuntė savo darbuotojus būtent į atsakovės objektą (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog ieškovė buvo suklaidinta dėl objekto, kuriame fiksuoti trūkumai, adreso, nes ieškovės darbuotojai vyko ne MB „Laupetra“ akte klaidingai nurodyto objekto adresu, t. y. ne (duomenys neskelbtini), o būtent į atsakovei priklausantį objektą (duomenys neskelbtini). Tai yra, jei ieškovė būtų per klaidą supratusi ir maniusi, kad pateikta pretenzija yra dėl (duomenys neskelbtini), sumontuotų PVC gaminių kokybės (kaip per klaidą ir nurodyta 2023 m. birželio 1 d. MB „Laupetra“ akte), ieškovė būtų būtent į šį objektą siuntusi savo darbuotojus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, veikdama kaip savo srities profesionalė, turėjo teisę ir pareigą įsitikinti faktiniu atsakovės nurodomų gaminių trūkumų egzistavimu nuvykimo į objektą metu, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės darbuotojai, nuvykę būtent į atsakovės objektą, išcentravo stiklo paketą, pakeitė per trumpas stiklajuostes naujomis, kas leidžia spręsti, jog ieškovės darbuotojams nekilo abejonių, jog stiklajuostės būtent šiame objekte, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo netinkamos (per trumpos), kad jas reikia keisti.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės darbuotojai į objektą (duomenys neskelbtini), šalinti trūkumų vyko ir juos šalino dėl klaidos ir iš geranoriškumo. Priešingai, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės darbuotojams nuvykus ir pradėjus neatlygintinai šalinti atsakovės 2023 m. birželio 1 d. pretenzijoje nurodytus PVC gaminių trūkumus, tokius ieškovės veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti kaip pripažinimą, kad trūkumai pateko į sutartinės garantijos apimtį ir ją pratęsė (CK 6.666 straipsnio 6 dalis, 6.335 straipsnio 6 dalis). Be to, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei aplinkybė, kad darbus atliko (duomenys neskelbtini) (o ne (duomenys neskelbtini)), neabejotinai turėjo būti žinoma, kai ieškovė rengė 2023 m. rugpjūčio 21 d. atsakymą atsakovei, tačiau šiame atsakyme ieškovė garantinio termino pabaigos faktu nesirėmė.

Bylos duomenys patvirtina, kad trūko daugiau nei pusės gaminių rėmų jungtys. Rėmai pradėjo trūkinėti po to, kai ieškovė, reaguodama į atsakovės pretenziją, pakeitė stiklajuostes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų analizė sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo atliktų ekspertizių ir kitų bylos duomenų vertinimo pagrindu padarytai išvadai, kad langų rėmų jungtys nebuvo tinkamai sulituotos ir netinkamai keičiant stiklajuostes atsiradę papildomi įtempimai lėmė trūkimus (apeliacinės instancijos teismo motyvai, susiję su šia išvada, nurodomi tolesniame teismo nutarties skyriuje Dėl PVC gaminių, jų montavimo darbų kokybės ir ieškovės atsakomybės).

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rėmų trūkumams turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka, nes iš bylos duomenų matyti, kad PVC gaminių trūkumai išaiškėjo dėl tų gaminių gamybos ir montavimo darbų trūkumų (rėmų jungčių netinkamas sujungimas (litavimas)), kurių vartotojui įprastomis sąlygomis, t. y. įprastos apžiūros metu, neatlikus specialaus techninio tyrimo, nebuvo galima pastebėti gaminių priėmimo–perdavimo metu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, priimdama gaminius, objektyviai negalėjo numatyti, kad gaminių rėmų sujungimai pradės trūkinėti, atlikus įprastą stiklajuosčių pakeitimo darbą, t. y. kad gaminių mechaninis atsparumas ir patvarumas yra nepakankamas.

Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

Vadovaudamasis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei taikytinas 10 metų garantinis terminas pretenzijoms dėl gaminių rėmų kokybės trūkumų ieškovei, kaip rangovei, pareikšti. Išdėstyto pagrindu ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos atsakomybė už montavimo darbų ir gaminių trūkumus yra išnykusi dėl pasibaigusio garantinio termino yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl PVC gaminių, jų montavimo darbų kokybės ir ieškovės atsakomybės

Abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvadose yra konstatuota, jog dalies PVC gaminių rėmų sujungimai yra trūkę, analogiški trūkumai yra aprašyti MB „Laupetra“ 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. kovo 27 d. aktuose, taip į bylą pateiktuose kitų specialistų parengtuose aktuose. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad langų rėmai pradėjo trūkinėti po to, kai ieškovė, reaguodama į atsakovės 2023 m. birželio 1 d. pretenziją, pakeitė stiklajuostes. Pažymėtina, kad rėmų trūkimai nebuvo aprašyti UAB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. akte ir ieškovė neįrodinėjo, kad rėmų trūkiai jau buvo stiklajuosčių keitimo metu. Ieškovė teismo paskirtų ekspertizių ir kitų ekspertinių vertinimų metu užfiksuotų PVC gaminių rėmų sujungimų trūkių neneigė. Taip pat pakartotinės ekspertizės išvados pagrindžia, kad gaminių L-5, L-12 varčios stringa, ką papildomai patvirtina MB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. aktai. Šių trūkumų egzistavimo ieškovė taip pat neginčijo.

Ieškovė apeliaciniame skundė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gaminių ir jų montavimo trūkumų, turėjo vadovautis teismo eksperto A. R. Zabulėno ekspertizės aktu, tačiau, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokiu aktu nesivadovavo. Ieškovė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis ekspertės Zitos Beržienės išvadomis kaip nepatikimomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės apeliacinio skundo teiginiais sutikti neturi pagrindo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tiek teismo ekspertizę atlikusios teismo ekspertės Z. Beržienės, tiek pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto A. R. Zabulėno ginčo gaminių apžiūrų rezultatai nėra tinkamai fiksuoti atitinkamose pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai išanalizuotose ekspertizių išvadų dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo motyvais dėl ekspertizių vertinimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas abiejų teismo ekspertizių išvadas pagrįstai lygino tarpusavyje bei vertino jų turinį kitų bylos rašytinių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo ekspertės Z. Beržienės išvadomis negalima remtis kaip nepatikimomis visoje išvadų apimtyje vien dėl to, kad šios ekspertės atliktos ekspertizės akte nurodyta išvada apie tai, kad į balkono duris galimai nesuprojektuotas ir nesumontuotas aliuminio profilis neatitinka šalių sudarytos Sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ištyrė ir pagal CPK 218, 185 straipsnių reikalavimus įvertino ne tik teismo paskirtų ekspertizių išvadas, bet ir kitų atliktų ir į bylą pateiktų ekspertinio pobūdžio tyrimų duomenis, vertindamas juos kaip tinkamus rašytinius įrodymus.

Pažymėtina, kad nei vienas iš teismo ekspertų nenustatė, taip pat į bylą pateiktuose kitų ekspertinio pobūdžio tyrimų, atliktų apžiūrų duomenis fiksuojančiuose aktuose nenustatyta namo sėdimo ir PVC gaminių netinkamo eksploatavimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė visapusišku bylos duomenų įvertinimu, jų sistemine ir logine analize pagrįstą išvadą, kad esminis visų gaminių trūkumas, kuris yra pagrindinė rėmų trūkimų priežastis, – blogas rėmų jungčių suvirinimas (sulitavimas) ir netinkamas stiklajuosčių keitimas (ieškovės atlikto remonto klaida). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės paremta tiek abiejų teismo eksperto išvadų turiniu, tiek teismo ekspertų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, taip pat ji pagrįsta ir UAB „Statybos procesų valdymas“ akto išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertas A. R. Zabulėnas, duodamas pirmosios instancijos teismui paaiškinimus 2026 m. sausio 23 d. posėdžio metu, nurodė, kad gaminių rėmų trūkius tikėtinai lėmė netinkamas kampų suvirinimas. Kaip nustatyta byloje, po stiklajuosčių pakeitimo, trūko ne tik tų langų, kurių stiklajuostės pakeistos, bet ir kitų gaminių rėmai, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog faktinis priežastinis ryšys gali būti nustatytas tik tarp stiklajuosčių keitimo ir trūkių pradžios, nes kitų objektyvių veiksnių, kurie būtų galėję sąlygoti daugiau nei pusės gaminių rėmų jungčių trūkumą, iš bylos duomenų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyti gaminių trūkumai (dviejų langų varčių strigimas, didesnės dalies langų rėmų trūkimai) gali būti pašalinti remonto būdu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmo iš nurodytų trūkumų ieškovė, nors turėjo galimybę, nepašalino, nors apie šį trūkumą ieškovei buvo žinoma nuo 2023 m. vasaros. Dėl antro trūkumo pažymėtina, kad nors UAB „EiCoSolution“ išvadoje, parengtoje pagal ieškovės užsakymą, suformuluotas siūlymas rėmų trūkimus šalinti arba naudojant šaltą virinimą klijuojant PVC klijais, arba karštą virinimą naudojant PVC suvirinimo prietaisą, taip pat tokį būdą kaip galimą ir tinkamą nurodė byloje apklaustas liudytoju UAB „Galean Batic“ Kokybės skyriaus vadovas LIU1, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pačios ieškovės pateiktoje techninėje dokumentacijoje neaprašyta galimybė taip šalinti rėmų jungčių trūkimus, be to, abu teismo ekspertizes atlikę ekspertai vieningai nurodė, kad ieškovės siūlomas būdas netinkamas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyto gaminių rėmų trūkumų šalinimo būdo nėra pagrindo vertinti kaip patikimo. Atsižvelgiant į nustatytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vienintelis trūkumų šalinimo būdas – esamų gaminių išmontavimas ir naujų sumontavimas. Nors ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad turėtų būti keičiami visi langai, nepagrįsta, tačiau, kaip teisingai pagal ekspertų išvadas konstatavo pirmosios instancijos teismas, netinkamas rėmų jungčių suvirinimas neužtikrina gaminių rėmų tvirtumo, atsparumo išoriniam poveikiui (statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455), tuo tarpu nustatytų trūkumų pobūdis ir mastas suponuoja išvadą, kad visi ieškovės pagaminti ir sumontuoti gaminiai yra brokuoti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti langai turėjo trūkumų, už kuriuos atsakinga ieškovė, nes trūkumai atsirado nepasibaigus 10 metų garantiniam terminui ir ieškovė neįrodė, kad trūkumus lėmė priežastys, už kurias ieškovė nėra atsakinga (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, priteisė atsakovei iš ieškovės 18 757,23 Eur sumą kaip PVC gaminių trūkumų išlaidų atlyginimą. Minėta suma pagrįsta MB „Laupetra“ pateiktais skaičiavimais, kuriems neprieštarauja ir kurių adekvatumą, pagrįstumą patvirtina ir kiti į bylą pateikti skaičiavimai, t. y. teismo ekspertų išvados dėl langų keitimo kainos, UAB „Viva langai“ 2025 m. gegužės 22 d. komercinis pasiūlymas, UAB „Agmeka“ 2025 m. liepos 16 d. fasado dangos sąmata. Tuo tarpu ieškovė leistinais įrodymais nustatytos gaminių trūkumų šalinimui reikalingos išlaidų sumos dydžio nenuginčijo.

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vertino ne pavienius faktus ar atskirų tyrimų duomenis, o visą byloje esančią, reikšmingą medžiagą išdėstytų reikalavimų kontekste. Tai, kad ieškovė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės veiksmai (netinkamas langų rėmų jungčių sulitavimas, netinkamas stiklajuosčių keitimas ir dėl to atsiradę papildomi įtempimai) yra tiesioginė ir vienintelė gaminių rėmų sujungimų trūkių priežastis. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos, nuoseklios ir logiškos, atitinka byloje surinktus įrodymus, padarytos tinkamai taikius ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, skundžiamu sprendimu teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 57. Byloje pateiktais duomenimis, atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 085 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidų, kurias atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Kadangi atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 1 085 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), teisėjų kolegija, įvertinusi galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį bei tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, jog šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“, juridinio asmens kodas 125875523, ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 085 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.