Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotai atstovei E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 (KAL1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tokiomis aplinkybėmis: jis 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) plente, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2025 m. liepos 27 d. 16.29 val. policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0367 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 0,60 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) plento eismo juosta miesto centro kryptimi ir ties (duomenys neskelbtini) plento pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas kelyje apsisukimo manevrą pažeidė KET 3 priedo I skyriaus horizontaliojo ženklinimo Nr. 1.1. („Siaura ištisinė linija“) reikalavimus, draudžiančius kirsti priešingų krypčių transporto srautus skiriančią siaurą ištisinę liniją, taip pat KET 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y., prieš keisdamas vairuoto automobilio judėjimo kryptį jis neįsitikino savo veiksmų saugumu, kelyje atliekamo apsisukimo manevro metu įvažiuodamas į priešingos eismo krypties pusę kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią siaurą ištisinę liniją ir tokiais veiksmais sudarydamas kliūtį nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi link miesto centro pusės važiavusiam ir jo vairuotą automobilį iš kairės apvažinėjusio NKA1 vairuotam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, susidūrus transporto priemonėms, NKA1 dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

KAL1 šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tą dieną su šeima važiavo į X, visi į vieną automobilį netilpo, todėl žmona su mažu vaiku važiavo kitu automobiliu. X vaikščiojo, užėjo į kavinę, kur jis išgėrė du bokalus alaus. Planavo ilgiau pabūti, neplanavo važiuoti namo, tačiau vaikas tapo neramus ir jie nusprendė grįžti į A, jis nesijautė apsvaigęs. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini) sankryža prasidėjo transporto priemonių spūstis, suprato, kad reikės joje ilgai stovėti. Pamatė, kad kitas automobilis apsisuko, žinojo, kad yra kitas kelias, iš galo matė stovintį baltą automobilį „Lexus“, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir iki galo neįsitikinęs atliko apsisukimo manevrą. Pripažino, kad kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir kad dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis bei buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, pripažino, kad yra pagrindinis įvykio kaltininkas. Tyrimo metu tyrėja jam sakė, kad motociklininkas galbūt norėjo jį aplenkti. Paaiškino, kad įvykio metu išvažiuodamas į priešingą juostą žiūrėjo į priekį ir negalvojo, kad iš kažkur gali atsirasti kita transporto priemonė, galbūt motociklas buvo akloje zonoje. Po įvykio jis labai išsigando, negalėjo naktimis miegoti, džiaugiasi, kad motociklininkas patyrė tik nesunkius sužalojimus, vėliau jis jo atsiprašė. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturi problemų dėl jo vartojimo, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Automobilį vairuoja apie 20 metų, pirmą kartą vairavo išgėręs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio atsimena tik tiek, kad šeštadienį buvo (duomenys neskelbtini) ir kaip nuėjo miegoti. Apie patį įvykį nieko neatsimena, bendrą vaizdą susidarė iš kitų asmenų pasakojimų ir susipažinęs su byloje esančiais vaizdo įrašais. Kitos dienos, išvykimo ir kelionės į A neatsimena, po įvykio atsibudo ligoninėje, buvo problemos su atmintimi. Medikai jam sakė, kad neatsimena dėl to, kad kraujas buvo išsiliejęs į smegenis. Paaiškino, kad jeigu ta pačia vienintele eismo juosta prieš jį stovi transporto priemonės, jis dažniausia stengiasi atlikti manevrus pagal KET, apvažiuoja juos iš kairės pusės. Iš X jam yra tekę važiuoti kelis kartus, yra buvę spūsčių, dažniausia vairuotojai šiek tiek pasitraukia į dešinę pusę ir praleidžia motociklus pravažiuoti. Negali pasakyti, kaip važiavo tą dieną, bet dažniausiai važiuoja atsakingai, laiko save brandžiu vairuotoju. Jeigu nėra ištisinės linijos, manevruodamas leidžia sau išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Neatsimena paties eismo įvykio, bet iš aplinkinių pasakojimo jie važiavo pagal KET ir ištisinės linijos nekirto. Nesutinka su specialisto išvada dėl abipusės vairuotojų kaltės, save laiko atsakingu vairuotoju, gerbiančiu KET. Negali šimtu procentų pasakyti, kaip buvo, bet nėra tikėtina, kad jis važiavo priešpriešine juosta. Pažymėjo, kad esant spūsčiai galėjo apvažiuoti transporto priemones nekirsdamas priešpriešinės juostos, o išvažiuoti į priešpriešą galėjo nebent vengdamas susidūrimo. Kartu už jo važiavęs draugas yra įsitikinęs, kad jie važiavo nekirsdami kelio ženklinimo linijos.

Nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tos dienos įvykių visiškai neatsimena. Atsimena tik dieną prieš tai, kai su draugu LUD1 iš A vyko motociklais į B pas jo uošvius. Po B motociklais vyko į K ir pasivažinėję grįžo į B. Nuo tos akimirkos daugiau nieko neatsimena. Pamena tik tai, kad atsibudo ligoninės palatoje, tačiau kokia tai buvo diena pasakyti negali. Kas su juo nutiko nežino, tai gali konstatuoti tik pagal kitų žmonių pasakojimus be rodytas nuotraukas. Nuotraukose, kurias atsiuntė LUD1, pamatė, kad pateko į eismo įvykį ir nukentėjo (1 t., b. l. 80).

Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. kartu su savo draugu NKA1 motociklais važiavo į A iš B per X. Apie 16.00 val. važiuojant link A draugas važiavo pirmas, o jis važiavo jam iš paskos. Pravažiavus ženklą, žymintį A miesto ribą, privažiavus miškelį, apie 150-200 metrų atstumu iki už miškelio esančios kavinės pamatė priekyje automobilių spūstį. Automobiliai buvo išsidėstę arčiau dešiniojo kelio krašto, todėl arčiau kelio vidurio buvo palikta daugiau vietos. Toje vietoje automobiliai spūstyje arba stovėjo, arba važiavo, bet labai lėtai. Kadangi toje vietoje buvo apsunkintas važiavimas, jis su draugu važiavo apie 30-40 km/h greičiu nekirsdami ištisinės kelio linijos, važiavo savo eismo juostos ribose. Jis važiavo draugui iš paskos apie 30 metrų atstumu. Automobiliai spūstyje buvo išsidėstę tvarkingai, vienoje linijoje. Tarp jų vienoje vietoje buvo paliktas tarpas, į kurį buvo galima įvažiuoti ir toliau važiuoti spūstyje. Privažiavus kavinę, jis pamatė kaip vienas „Toyota“ automobilis buvo staiga pasuktas į kairę taip draugui užstojant kelią. Siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, draugas bandė manevruoti, tačiau išvengti įvykio nepavyko. Iš to, ką matė, jis padarė išvadą, kad automobilis atsitrenkė į draugo vairuoto motociklo vidurinę dalį – duslintuvą ir galinį pakojį. Iš karto po to draugas su motociklu nukrito ant kelio. Matė, kad prieš pat susidūrimą buvo užsidegęs draugo motociklo stabdžių žibintas. Jis iš karto pribėgo prie draugo paklausė jo apie savijautą. Nors draugas buvo sąmoningas, tačiau kalbėjo apie nebūtus dalykus. Matėsi, kad jis traumuotas. Atvykę medikai išvežė draugą į ligoninę. Jam susidarė įspūdis, kad įvykio metu automobilio „Toyota“ vairuotojas norėjo apsisukti. Po įvykio jo automobilis buvo sustojęs jau kirtęs kelio ištisinę liniją ir pasisukęs apie 45 laipsnių kampu (1 t., b. l. 84).

Liudytoja LDT1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 11.30 val. jos vyras KAL1 automobiliu išvažiavo į X, kartu išvažiavo vyro mama Ž. B. ir brolis LUD4 su žmona T. B.. Tuo metu ji su dukra važiavo iš paskos. Pabuvę X apie 15.30 val. nutarė grįžti namo. Jos vyras išvyko namo pirmas, o ji išvyko kitu keliu. Apie 16.00 val. jai paskambino vyro brolis ir pasakė, kad jie pateko į eismo įvykį X plente. Jai atvykusi į įvykio vietą vyro brolis ir jo žmona papasakojo, kad važiuojant buvo didelė automobilių spūstis, automobiliai važiavo lėtai ir jos vyras, norėdamas išvengti spūsties, ketino apsisukti ir vykti kitu keliu, kai darant posūkio manevrą į automobilį atsitrenkė iš kažkur atvažiavęs motociklininkas. Motociklininkas po smūgio krito ant asfalto ir galimai susižalojo. Sakė, kad motociklininkas važiavo labai greitai. Jai pasakojo, kartu su pirmu motociklininku važiavo dar vienas motociklininkas, kuris po įvykio privažiavo prie vyro vairuoto automobilio ir laikė duris, kad vyras negalėtų išlipti (1 t., b. l. 86).

Liudytoja LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. kartu su vyru LUD3 automobiliu „Lexus“ važiavo iš X į A. Automobilį vairavo jos vyras. Neprivažiavę (duomenys neskelbtini) pamatė, kad miškelio viduryje prasidėjo automobilių spūstis. Automobiliai spūstyje po truputi riedėjo į priekį. Greitis buvo minimalus, keli kilometrai per valandą. Važiuojant spūstyje prieš save matė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Toyota Corolla“. Šis automobilis patraukė jų dėmesį, nes prieš jį buvę automobiliai judėdavo toliau, o jis stovėdavo, taip trukdydamas normaliam eismui, ir vėl judėdavo į priekį. Judant toliau privažiavo kavinę, šalia kukurūzų lauko. Automobilių kolona judėjo apytiksliai per numatytos eismo juostos vidurį. Atstumas tarp automobilių ir kelio ištisinės linijos buvo apie 1 metras Tuo metu automobilio „Toyota“ vairuotojas, palikęs apie 25 metrų atstumą nuo savo transporto priemonės iki priekyje važiuojančios, neparodęs jokių posūkio signalų, staiga pasuko į kairę, kirto kelio ištisinę liniją ir tuo metu jie pamatė, kad iš už jų negreitai pravažiavo motociklas, kuris, pamatęs prieš save kliūtį – išvažiavusį „Toyota“ automobilį, kažkiek bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti jam nepavyko ir jis atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekinio sparno kampą. Jai susidarė įspūdis, kad „Toyota“ automobilis toje vietoje norėjo apsisukti. Po susidūrimo motociklininkas su motociklu krito ant kelio, o automobilis liko stovėti susidūrimo vietoje. Iš karto po įvykio pamatė prie nukritusio motociklo privažiavusį dar vieną motociklininką. Priėjus prie motociklininko jis buvo sąmoningas (1 t., b. l. 90).

Liudytojas LUD4 (LUD4) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. kartu su savo broliu KAL1, žmona T. B. ir mama Ž. B. automobiliu „Toyota Corolla Verso“ važiavo namo iš X. Automobilį vairavo jo brolis, o jis sėdėjo šalia keleivio vietoje. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą bei A miesto ženklą, įvažiavus į miškelį, pamatė priekyje automobilių spūstį ir sumažinę greitį važiavo automobilių kolonoje. Kolona kartais sustodavo ir kelias minutes nejudėdavo. Privažiavus kavinę, eismo pagreitėjimo nebuvo matyti, viskas vyko labai lėtai. Prieš juos važiavusios transporto priemonės apsisukdavo kirsdamos kelio ištisinę liniją ir grįždavo keliu į X pusę. Tuomet su broliu apsitarė, kad geriau važiuoti pro (duomenys neskelbtini), ir brolis nutarė apsisukti. Matė, kad brolis įjungė kairįjį posūkio signalą, pasižiūrėjo į veidrodį, pasuko galvą įsitikinti, ar niekas nevažiuoja, ir pradėjo manevrą. Tik pasukus vairą į kairę, pavažiavus apie 0,50 metro ir kirtus ištisinę liniją staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio kairės pusės šoninę priekinę dalį. Tuo metu jis pamatė, kad po smūgio į priekį nuskrido žmogus, o į šoną nuslydo jo vairuotas motociklas. Dar neišlipęs iš automobilio pamatė, kad prie vairuotojo durelių, kur sėdėjo brolis, privažiavo antras motociklininkas ir atsirėmė į vairuotojo dureles. Išlipus iš automobilio ir pribėgus prie nukritusio motociklininko šis buvo sąmoningas. Atvykusį greitoji medicinos pagalba motociklininką išvežė. Matė, kad alkoholio patikrinimo metu broliui nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jis nematė, ar prieš pradėdamas vairuoti automobilį brolis vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė adekvatus ir neapsvaigęs. Važiuojant automobilių kolonoje nuo jų automobilio iki kelio ištisinės linijos buvo apie 0,50 metro. Kadangi brolis planavo apsisukti, buvo prisitraukęs arčiau šios linijos ir tuomet darant manevrą iš kažkur atsirado motociklas. Jo nuomone, motociklas važiavo greitai, tai sprendžia iš automobilio sugadinimų (1 t., b. l. 93).

Liudytoja Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. ji kartu su sūnumis bei sūnaus žmona važiavo automobiliu „Toyota Corolla“ iš X į A. Ji sėdėjo automobilio gale. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) pamatė, kad miškelio viduryje prasidėjo automobilių spūstis. Automobiliai spūstyje po truputį riedėjo į priekį. Greitis buvo minimalus, keli kilometrai per valandą. Šalia kukurūzų lauko sūnus KAL1 nutarė apsisukti ir važiuoti namo pro (duomenys neskelbtini). Sūnaus automobilis pradėjo judėti į priešpriešinę juostą ir ji pamatė, kad važiuojantis motociklas toje pačioje juostoje atsitrenkė į jų automobilio vairuotojo pusės priekinę dalį. Matė gulintį motociklininką, kuris buvo sąmoningas. Prie jų automobilio buvo motociklininko draugas, kuris bandė neleisti sūnui išlipti iš automobilio. Jos sūnus buvo truputį išgėręs alaus, (1 t., b. l. 98-101).

Liudytojas LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. kartu su žmona LUD2 automobiliu „Lexus“ važiavo iš X į A. Automobilį vairavo jis. Pravažiavę A miesto ženklą pamatė, kad prasidėjo automobilių spūstis. Automobiliai spūstyje į priekį judėjo labai lėtai. Greitis buvo minimalus, apie 5-10 km/h. Važiuojant spūstyje prieš save matė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Toyota Corolla Verso“. Šis automobilis patraukė jo dėmesį, nes, judėdamas automobilių kolonoje, truputį pavažiavęs sustodavo, taip trukdė toliau judėti kitiems automobiliams į priekį. Privažiavus kavinę, šalia kukurūzų lauko, automobilių kolona judėjo apytiksliai per numatytos eismo juostos vidurį. Atstumas tarp automobilių ir kelio skiriamosios juostos, kuri jam buvo iš karės, buvo apie 1 metrą. Prie kukurūzų lauko automobilis „Toyota“ keistai pradėjo judėti kolonoje, palikęs atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės apie 25-30 metrų, staiga, neparodęs posūkio signalo, pasuko į kairę ir kirto kelio ištisinę liniją. „Toyota“ automobilis manevrą pradėjo iš eigos, truputį pavažiavęs pasuko į kairę. Automobilio greitis buvo apie 5-7 km/h. Automobiliui „Toyota“ pasukus kairėn ir kirtus ištisinę juostą, jis pamatė jam iš kairės (vairuotojo) pusės, nedideliu greičiu, apie 50 km/h tiesiai, judantį motociklą. Pamatė, kai motociklas jau pravažiavo jo automobilį. Pamatęs prieš save kliūtį – sukantį į kairę ir ant ištisinės juostos užvažiavusį „Toyotą“ automobilį, pamatė, kad motociklas atsitrenkė į automobilio „Toyota“ kairės pusės priekinį sparną. Kadangi automobilis „Toyota“ staiga pasuko, motociklui nebuvo galimybės išvengti susidūrimo, viskas įvyko labai greitai. Motociklas važiavo iš kairės, jis matė tik patį susidūrimą, motociklas pravažiavo pro jo automobilį nemažu atstumu, bet kiek metrų tiksliai negali pasakyti, tik gali pasakyti, kad ne prie pat automobilio langų. Tuo metu, kai važiavo motociklas, jis važiavo jų judėjimo krypties juostoje. Kai pamatė pravažiuojantį motociklą, automobilis jau buvo išlindęs į priešingą eismo juostą priekiu, bet negali pasakyti tiksliai kiek metrų. Pravažiuojančio motociklo greitis tuo metu buvo apie 50 km/h. Negali pasakyti, ar motociklininkas, pamatęs kliūtį, bandė stabdyti, keisti judėjimo kryptį, nes viskas vyko labai greitai. Motociklas su automobiliu susidūrė priekiniu ratų į automobilio „Toyota“ vairuotojo pusės (kairės) priekinę dalį – sparną. Susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje, nes automobilis užtvėrė motociklui kelią. Motociklas važiavo prieš juos jų juostoje ir mano, kad bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu, pakeitė judėjimo kryptį. Automobilio „Toyota“ vairuotojas norėjo apsisukti išlindęs į priešingos krypties juostą, o ne pažiūrėti, dėl ko susidarė automobilių spūstis. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Toyota“ vairuotojas. Po susidūrimo motociklininkas su motociklu krito ant kelio, o automobilis liko stovėti susidūrimo vietoje. Iš karto po įvykio pamatė, kad prie nukritusio motociklo privažiavo dar vienas motociklininkas. Priėjus prie motociklininko, jis buvo sąmoningas, bet nesuprato kas vyksta (1 t., b. l. 108-111).

2025 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. liepos 27 d. apie 16.06 val. adresu (duomenys neskelbtini), KAL1, vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių spūstyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdamas pažiūrėti kokio dydžio yra spūstis, ir tuo metu ta pačia eismo kryptimi važiuodamas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo NKA1, susidūrė su automobiliu „Toyota“. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas NKA1, kuriam (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis. Taip pat „Toyota“ vairuotojui KAL1 įvykio vietoje nustatytas 0,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 6-15).

2025 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 27 d. 16.08 val. dirbant su kolega iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), prie kukurūzų lauko motociklininkas susidūrė su automobiliu, vyras sužeistas. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo ant žemės gulintį motociklo vairuotoją NKA1, su kuriuo bendraujant šis teigė, kad nieko neatsimena kaip susidūrė su automobiliu. Patikrinus asmens blaivumą nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada vyrą skubiai išvežė į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vietoje buvęs NKA1 draugas LUD1 paaiškino, kad važiavo kryptimi link A ir važiavo gale motociklo, kurį partrenkė. Nurodė, kad buvo didelė automobilių spūstis ir priekyje važiuojantis automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga pasuko vairą į kitą pusę, taip automobilio priekis įlindo į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu kliudė važiavusį su motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo draugą NKA1. Po susidūrimo motociklo vairuotojas krito nuo motociklo ir dar apie 6 metrus slydo per važiuojamąją kelio dalį. LUD1 teigė, kad NKA1 10 sekundžių buvo praradęs sąmonę, visą laiką su juo kalbėjosi. Vietoje buvo ir eismo įvykį matę asmenys – LUD2, kuri paaiškino, kad važiavo kryptimi X-A, buvo didelė spūstis, automobiliai važiavo lėtai, priekyje važiuojantis automobilis „Toyota“ staiga pasuko į kairę pusę ir važiuojantis motociklas nesugebėjo išvengti kliūties ir susidūrė su automobiliu „Toyota“. Moteris važiavo su sutuoktiniu LUD3. Pastebėję eismo įvykį jie iškart pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Automobilio „Toyota“ vairuotojas KAL1 buvo labai susijaudinęs, apie įvykį nieko nekomentavo, tik paaiškino, kad važiavo automobilyje keturiese, važiavo kryptimi link A, būdamas spūstyje, norėjo pasižiūrėti, kokio ilgio spūstis, ir pasuko vairą į kairę pusę, taip staiga pakeisdamas važiavimo kryptį ir netrukus pajuto smūgį ir pastebėjo, kad susidūrė su motociklininku. Patikrinus asmens blaivumą, jam nustatytas pirmu pūtimu 0,60 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 0,68 promilių neblaivumas. Automobilio „Toyota“ keleivis LUD4 paaiškino, kad važiavo automobiliu, kurį vairavo jo brolis KAL1, kartu važiavo jo žmona T. B. ir mama Ž. B.. Nurodė, kad važiavo nuo ežero, pamatę susidariusią automobilių spūstį, brolis KAL1 šiek tiek pasuko vairą į kairę pusę, taip išlįsdamas į priešpriešinę eismo juostą, kad pažiūrėtų, kokio ilgumo yra susidariusi spūstis, ir tuo metu pajuto smūgį į kairės pusės sparną bei pastebėjo, kad susidūrė su motociklu. Paaiškino, kad motociklas važiavo dideliu greičiu. Automobilyje buvusios moterys paaiškinimą parašyti atsisakė, nes teigė, kad yra šoko būsenoje. Ligoninėje NKA1 nustatytas kraujo įsiliejimas į smegenis, asmuo paguldytas į neurochirurgijos skyrių (1 t., b. l. 19-20).

2025 m. liepos 27 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių – automobilio Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 33).

2025 m. liepos 27 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – kelio atkarpos šalia (duomenys neskelbtini), apžiūra. Šalia važiuojamosios kelio dalies A kryptimi guli motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas guli ant kairiojo šono ant žolės. Šalia ant birios dangos matomos slydimo žymės. Motociklas apgadintas, aplinkui mėtosi motociklo nuolaužos. Šalia ant važiuojamosios kelio dalies matomas pilkos spalvos automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi A kryptimi per vidurį važiuojamosios kelio dalies, ant ištisinės skiriamosios kelių ženklinimo linijos. Kryptimi nuo A šalia minėto automobilio priekio matomos automobilio ir motociklo nuolaužos. Automobilio priekis stipriai apgadintas, išbėgę automobilio skysčiai. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 36-44). Analogiškos aplinkybės taip pat užfiksuotos 2025 m. liepos 27 d. apžiūros protokoluose ir fotolentelėse (1 t., b. l. 122-127; 139-149).

2025 m. liepos 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota eismo įvykio vietos – kelio atkarpos prie (duomenys neskelbtini), apžiūra. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,55 m., leistinas greitis 70 km/h, važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliuoju ženklinimu 1.1 siaura ištisinė linija žyminčia eismo juostų kraštus. automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje dalyje ties viduriu, kerta ištisinę ženklinimo liniją. Motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žiūrint kryptimi nuo A guli dešiniajame kelkraštyje ant dešiniojo šono (1 t., b. l. 45-66).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuoti 2025 m. liepos 27 d. nuo 16.06 val. Bendrajame pagalbos centre registruoti pranešimai apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie kukurūzų kaimo susidūrė motociklas ir automobilis, nukentėjo partrenktas motociklo vairuotojas (1 t., b. l. 67-70).

2025 m. liepos 27 d. LUD1 paaiškinime nurodyta, kad važiuojant X plentu A kryptimi ties kukurūzų labirintu jis važiavo iš galo nutrenkto motociklo, kai automobilis „Toyota“ taip pat judėjęs A kryptimi staiga pasuko į kairę pusę. Nutrenktas motociklas metėsi į priešpriešą, bet to neužteko, nes „Toyota“ taip pat išsuko į priešpriešą. Motociklas nuskrido apie 20 metrų, vairuotojas be motociklo apie 6 metrus. „Toyota“ kirto ištisinį ženklinimą ant kelio vidurio ir po smūgio iškart sustojoje vietoje (1 t., b. l. 82).

2025 m. liepos 27 d. LUD2 paaiškinime nurodyta, kad važiavo link A automobiliu nuo X. Prieš juos lėtai judėjo automobilių eilė ir prieš juos važiavęs automobilis „Toyota“ staiga pasuko į kairę per ištisinę juostą, o motociklo vairuotojas nesugebėjo išvengti kliūties, trenkėsi ir vertėsi. Su ja važiavęs sutuoktinis LUD3 iškvietė medikus. Priėjus prie gulinčio motociklininko jis buvo sąmoningas (1 t., b. l. 88).

2025 m. liepos 27 d. LUD4 paaiškinime nurodyta, kad važiavo iš ežero su žmona T. B. ir mama Ž. B.. Automobilį vairavo jo brolis KAL1, o jis sėdėjo šalia. Važiuojami priekyje pamatė didelę automobilių spūstį. Norėdami pažiūrėti ar ilga spūstis truputį pasuko vairą į kairę pusę, kai tuo metu į juos atvažiuodamas iš galo į kairės pusės sparną rėžėsi motociklininkas, kuris važiavo dideliu greičiu (1 t., b. l. 91).

2025 m. rugsėjo 16 d. – rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su eismo įvykio liudininkais. Liudininkas automobilio vairuotojas (V1) nurodo, kad buvo kamštis, automobilis „Toyoto Corolla“ pradėjo sukti per ištisinę liniją ir motociklininkas į jį atsitrenkė, norėjo apvažiuoti. Pareigūnai su alkotesteriu patikrina ant žemės gulinčio motociklininko blaivumą, nustato 0 promilių, po to patikrina automobilio vairuotojo (V3) blaivumą, pirmu pūtimu nustato 0,60 promilių, antru pūtimu – 0,68 promilių. V3 pareigūnams nurodo, kad buvo kamštis, norėjo truputį pažiūrėti šoną, bet jis (motociklininkas) lėkė, taip pat per ištisinę liniją. Partrenktas motociklininkas (V4) nurodo, kad atsimena tik tai, kad važiavo. V3 taip pat paaiškina, kad norėjo pažiūrėti koks kamštis, iškišo priekį, nepažiūrėjo į veidrodėlį, o motociklininkas jį lenkė, turbūt lenkė ir antras motociklininkas, kuris iš karto privažiavo. Liudininkas motociklo vairuotojas (V2) nurodo, kad važiavo už automobilio, motociklininkas nelenkė, važiavo šalia, o automobilis važiavo arti vieno krašto ir staiga metėsi į kitą pusę (1 t., b. l. 116-119).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2025 m. liepos 28 d. klinikinės diagnozės pagrindime nurodyta, kad NKA1 diagnozuoti difuziniai smegenų sumušimai, delnakaulio kūno lūžis, vidurinio pirštakaulio lūžis. Pacientas atvežtas iš autoįvykio, teigia neatsimenantis, kas buvo. Renkant anamnezę stebima anterogradinė amnezija – pacientas kas kelias minutes kartoja tuos pačius klausimus (1 t., b. l. 169-170). Analogiškos aplinkybės nurodytos 2025 m. liepos 28 d. Neurochirurgo pirminės apžiūros protokole (1 t., b. l. 172-174).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2025 m. liepos 28 d. būklės įvertinime (statuse) nurodyta, kad pacientas NKA1 sąmoningas, kontaktiškas, dezorientuotas laike – neatsimena kiek jam metų, tačiau gali įvardinti kelintais metais gimęs ir kelinti dabar metai, retrogradinės ir antegradinės amnezijos būsena. Neatsimena savo telefono slaptažodžio. Pakitimai galvos KT būdingi lengvam difuziniam aksonaliniam sužalojimui, tęsiamas konservatyvus gydymas (1 t., b. l. 176); 2025 m. liepos 30 d. būklės įvertinime (statuse) nurodyta, kad paciento būklė stabili, dinamikoje geresnė. Skundžiasi nežymiu galvos svaigimu vaikštant. Neatsimena traumos aplinkybių, amnezija regresuoja – atsimena savo amžių, nebekartoja klausimų. Ūmios neurologinės simptomatikos nestebima. Vaikšto palatos patalpose be pagalbinių priemonių. Tęsiamas konservatyvus gydymas pagal paskyrimus (1 t., b. l. 175).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3082/2025(01) nurodyta, kad NKA1 medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai: kelių ir krumplių nubrozdinimai, difuziniai smegenų sumušimai, intrasmegeninis pakraujavimas, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos pamato lūžis, kairės plaštakos IV delnakaulio kūno lūšis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kurie galėjo įvykti labai artimu laiku, galimai vienmomenčiai. Tai yra nustatyti sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. liepos 27 d.). Odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Gydymo metu įtartas IV piršto vidurinės falangos pamato lūžis, taip ir liko įtariamu lūžiu, tai yra nebuvo patvirtintas papildomų tyrimų pagalba, todėl domėn neimamas ir kaip sužalojimas nevertinamas, jo buvimas ar nebuvimas įtakos sužalojimų padarymo mechanizmui ir sužalojimų kvalifikacijai neturi (2 t., b. l. 8-9).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3408 (25) nurodyta: 1. Motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau specialisto išvadoje – ir motociklas) su automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau specialisto išvadoje – ir automobilis) susidūrė (duomenys neskelbtini) plento važiuojamosios dalies kairėje pusėje ties eismo juostos, skirtos važiuoti X kryptimi, viduriu; 2. Automobilis su motociklu susidūrė kairiojo šono priekine sritimi atsitrenkdamas į motociklo dešinį šoną. Nustatyti, su kokiomis konkrečiomis motociklo dalimis įvyko automobilio kontaktas, negalima. Automobilio ir motociklo tikėtinos padėtys susidūrimo metu pavaizduotos specialisto išvados tiriamosios dalies 8 pav.; 3. Tuo metu, kada automobilio vairuotojas pradėjo kairiojo apsisukimo manevrą, motociklo vairuotojas važiavo priešpriešinio eismo juosta, tikėtina, arčiau važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo KET linijos 1.1. (specialisto išvados tiriamosios dalies 9-10 pav.); 4. Automobilio ir motociklo judėjimo tikėtinos trajektorijos pavaizduotos specialisto išvados tiriamosios dalies 9-10 pav. Prieš pat susidūrimą automobilis judėjo apie 7 km/h greičiu, motociklas – apie 51 km/h greičiu. Transporto priemonių judėjimo trajektorijos po susidūrimo pavaizduotos specialisto išvados tiriamosios dalies 8 pav. Motociklo minimalus sustabdymo atstumas, vairuotojui eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis važiuojant nustatytu apie 51 km/h greičiu, buvo apie 28 metrai. Motociklo minimalus sustabdymo atstumas važiuojant 30, 40 ir 70 km/h greičiais ant sausos asfalto dangos atitinkamai yra apie 13, 19,5 ir 46 metrų; 5. Mažiausias techniniu požiūriu priimtinas tarpas tarp motociklo, vairuotojui važiuojant nustatytu apie 51 km/h greičiu, ir stovėjusių ar lėtai grūstyje judėjusių automobilių, buvo apie 0,56 metro. Mažiausias tarpas motociklo vairuotojui važiuojant 30, 40, 50 ir 70 km/h greičiais, atitinkamai yra 0,45, 0,5, 0,55 ir 0,65 metro; 6. Tuo momentu, kada automobilio vairuotojas pradėjo kairiojo apsisukimo manevrą, motociklas, vairuotojui važiuojant nustatytu apie 51 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo apie 49 metrų atstumu; 7. Šio eismo įvykio eiga ir susidūrimo mechanizmas buvo toks. Automobilio vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) plento eismo juostos, skirtos važiuoti A kryptimi, pradėjo kairiojo apsisukimo manevrą, kada iš paskos (duomenys neskelbtini) plento priešpriešinio eismo juosta automobilių grūstį pralenkinėjusio vairuotojo motociklas buvo apie 49 metrų atstumu. Automobilio vairuotojas tęsdamas manevrą įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kada motociklas buvo apie 10 metrų atstumu. Motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir vairuotojui pasukus link važiuojamosios dalies kairiojo krašto, automobilis kairiojo šono priekine dalimi, judėdamas apie 7 km/h greičiu, susidūrė su motociklu, judėjusiu apie 51 km/h greičiu, atsitrenkdamas į motociklo dešinį šoną, tikėtina, variklio srityje. Susidūrimo pradžios momentu tarp motociklo išilginės simetrijos ašies ir automobilio kairiojo šono plokštumos buvo smailus apie 33 laipsnių kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių. Nuo smūgio motociklas vertėsi ant dešiniojo šono ir persislinkęs nuo susidūrimo vietos apie 10 metrų atstumą pasiliko gulėti padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis pasisuko pagal laikrodžio rodyklę apie 4,7 laipsnių kampu ir vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; 8. Automobilio vairuotojas neįvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) plento priešpriešinio eismo juostą, kuri atskirta ištisine ženklinimo KET linija 1.1., prieš pat artėjantį motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo; 9. Motociklo vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 51 km/h greičiu stabdydamas motociklą tuo momentu, kada automobilio vairuotojas pradėjo kairiojo apsisukimo manevrą turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu, o stabdydamas tuo momentu, kada automobilio vairuotojas pradėjo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) plento važiuojamosios dalies kairę pusę, tokios techninės galimybės neturėjo; 10. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - (duomenys neskelbtini) plento ruože, kuris paženklintas horizontaliojo ženklinimo KET linija 1.1., pradėjo apsisukimo manevrą, sudarydamas kliūtį artėjusiam motociklui, ir motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo priešpriešinio eismo juosta, kairiau važiuojamosios dalies ištisinės ženklinimo linijos (2 t., b. l. 15-25).

2025 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti KAL1 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamajam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0367 pirmu pūtimu 2025 m. liepos 27 d. 16.29 val. buvo nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, o antru pūtimu 2025 m. liepos 27 d. 16.51 val. – 0,68 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 38). Analogiški KAL1 neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (2 t., b. l. 40-41). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galiojo iki 2025 m. lapkričio 21 d. (2 t., b. l. 39).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje byloje aktualios šios Kelių eismo taisyklių nuostatos: KET 14 punktas, kuriame įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; KET 101 punktas, kuriame nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis KAL1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2025 m. liepos 27 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) plente vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 0,60 promilių neblaivumą, prieš keisdamas automobilio judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas apsisukimo manevrą kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos eismo krypties pusę, sudarydamas kliūtį nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, taip pažeidė KET 14, 101 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.1. punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu minėto motociklo vairuotojui NKA1 dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad įvykio dieną buvo pavartojęs alkoholio, išgėrė du bokalus alaus ir vėliau nusprendė vairuoti sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Toyota Corolla Verso“ , sutiko su tikrinimo metu jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad važiuodamas automobiliu iš X į A ir norėdamas išvengti transporto priemonių spūsties, atliko apsisukimo manevrą kelio vietoje, kurioje tai daryti draudžiama – kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją iki galo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su iš galo jį apvažinėjusiu motociklininku. Tai, kad KAL1 vairavo automobilį būdamas neblaivus, pažeidė KET reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: nukentėjusiojo NKA1 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, liudytojų LUD1, LUD2, LUD3, LUD4, Ž. B., LDT1 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2025 m. liepos 27 d. LUD1, LUD2, LUD4 rašytiniai paaiškinimai; policijos įvykių registro išrašas; 2025 m. liepos 27, 28 d. tarnybiniai pranešimai; 2025 m. liepos 27 d. eismo įvykio vietos schema; 2025 m. liepos 27 d. apžiūros protokolai ir fotolentelės; 2025 m. liepos 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos; policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir jų 2025 m. rugsėjo 16 d. – rugsėjo 17 d. apžiūros protokolas; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. 11-3408 (25); 2025 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo aktas. KAL1 neblaivumo faktą (0,60 promilės) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2025 m. lapkričio 21 d.). Nukentėjusiajam NKA1 nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvūs įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 3082/2025(01). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Kaip minėta, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį be kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. Taigi ir nagrinėjamu atveju siekiant patraukti KAL1 atsakomybėn pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti, kad būtent KAL1 padarytas KET pažeidimas (pažeidimai) buvo eismo įvykio, kartu ir nukentėjusiojo NKA1 nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią KAL1 kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-788/2026).

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3408 (25) konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - (duomenys neskelbtini) plento ruože, kuris paženklintas horizontaliojo ženklinimo KET linija 1.1., pradėjo apsisukimo manevrą, sudarydamas kliūtį artėjusiam motociklui, ir motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo priešpriešinio eismo juosta, kairiau važiuojamosios dalies ištisinės ženklinimo linijos. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Specialisto išvadą atitinka bei jai neprieštarauja ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – eismo įvykio vietos schema bei eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės. Įvertinęs specialisto išvadą tiek atskirai, tiek palyginęs su kitais bylos įrodymais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų transporto priemonių vairuotojų – tiek automobilio vairuotojo KAL1 pirmiau jau aptarti veiksmai, tiek ir motociklo vairuotojo NKA1 veiksmai (važiavo priešpriešinio eismo juosta), pažeidžiantys KET reikalavimus, priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu.

Kita vertus, minėtoje specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad automobilio vairuotojas KAL1 neįvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) plento priešpriešinio eismo juostą, kuri atskirta ištisine ženklinimo KET linija 1.1., prieš pat artėjantį motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo, o motociklo vairuotojas, važiuodamas nustatytu apie 51 km/h greičiu, stabdydamas motociklą tuo momentu, kada automobilio vairuotojas pradėjo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) plento važiuojamosios dalies kairę pusę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu. Taigi, remiantis byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvusioje eismo įvykio situacijoje nesant padaryto KET 101 punkto, 3 priedo I skyriaus 1.1. punkto pažeidimo, t. y. KAL1 vairuojant automobilį ir keičiant važiavimo kryptį – apsisukant, prieš tai įsitikinus, kad tai daryti saugu, ir davus kelią (nekliudžius) ta pačia kryptimi judėjusiam ir jo automobilį iš kairės pusės apvažinėjusiam motociklininkui NKA1, taip pat KAL1 nekirtus siauros ištisinės linijos ir neįvažiavus į priešingos eismo krypties pusę, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog KAL1 padaryti KET pažeidimai buvo ne tik būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, bet ir esminė šio įvykio kilimo ir atsiradusių padarinių priežastis. Taigi, byloje įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo KAL1 veikos ir padarinių – nukentėjusiojo NKA1 nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo KAL1 parodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad dėl neatidumo, apsvaigimo nuo alkoholio ir netinkamo situacijos vertinimo kaltinamasis nesuprato savo veiksmų rizikingo pobūdžio ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali įvykti eismo įvykis. Tačiau, elgdamasis neteisėtai ir rizikingai, t. y. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio ir žinodamas, kad tai daryti draudžiama, kartu turėdamas ilgalaikę transporto priemonių vairavimo patirtį ir privalėdamas išmanyti KET bei tai, jog yra draudžiama kirsti siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pat tai, kad prieš atlikdamas iš esmės bet kokį manevrą vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, kaltinamasis KAL1 turėjo ir galėjo numatyti, kad jo pavojingais veiksmais gali būti sukeltas eismo įvykis ir atsirasti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai. Dėl to konstatuotina, kad KAL1 nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo KAL1 veiksmuose nustatyti visi BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo KAL1 gynėjas pateikė kaltinamojo ir galimos laiduotojos LDT1 prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės LDT1 atsakomybei (2 t., b. l. 168-186).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, priskiriamų neatsargiems nusikaltimams (BK 16 straipsnis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo NKA1, nuoširdžiai atgailavo dėl nusikalstama veika jam sukeltų pasekmių.

Dėl kaltinamajam KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo NKA1 sveikata, nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstama veika jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis kaltinamojo KAL1 vairuotas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale (1 t., b. l. 157-158), o esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) ribose. Iš byloje esančių civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2026 m. rugsėjo 17 d. draudiko rašytinių paaiškinimų ir 2026 m. rugsėjo 28 d. draudimo papildomų rašytinių paaiškinimų matyti, kad civilinis atsakovas iš dalies pripažįsta nukentėjusiojo NKA1 byloje pareikštą civilinį ieškinį ir sutinka atlyginti dalį jo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos (2 t., b. l. 157-159; 3 t., b. l. 29-32). Taigi, esant specifiniams santykiams, t. y. dalyvaujant ne tik kaltinamajam ir nukentėjusiajam, bet ir draudimo bendrovei, KAL1 savo iniciatyva neprivalėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis KAL1 savo noru vis tik atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kurios prašoma pareikštu civiliniu ieškiniu, t. y. sumokėjo 400 Eur (3 t., b. l. 35). Taigi KAL1 atitinka ir sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo KAL1 padaryta veika yra neatsargi, jis yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, augina ir išlaiko vieną savo mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dar vieną jo sutuoktinės nepilnametį vaiką (2 t., b. l. 172-174), dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 175). KAL1 praeityje vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 42-44), jis paskutinių trejų metų laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių statymo tvarkos pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo (2 t., b. l. 45-47). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, jo blogus įpročius ar priklausomybes, nėra jokių kitų KAL1 neigiamai charakterizuojančių duomenų. Taigi nelaikytina, kad KAL1 nuolat nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir daro teisės pažeidimus, priešingai, šioje byloje jo padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio. Byloje taip pat nustatytos dvi KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam NKA1 padarytos turtinės ir neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į KAL1 duotus išsamius paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertintina ir papildoma sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Pažymėtina, kad šioje byloje iškilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam NKA1. Kaip minėta, kaltinamasis KAL1 savo noru sumokėjo nukentėjusiajam 400 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad draudimo bendrovė pripažįsta ir sutinka sumokėti tik dalį NKA1 civiliniu ieškiniu prašomos sumos, be kita ko, vertindama, kad dėl kilusio eismo įvykio atsakingas ir pats nukentėjusysis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis savaime nereiškia, kad visa reikalaujama suma pripažintina nusikalstama veika padaryta ir atlygintina žala. Galutinis priteistinas žalos dydis bus nustatinėjamas šiuo nuosprendžiu. Be to, draudimo išmokai nepadengus visos teismo nustatytos žalos, likusią jos dalį privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad draudikas pripažino pareigą atlyginti žalą, tačiau nesutinka su jos dydžiu, o kaltinamasis KAL1 pripažįsta pareigą atlyginti teismo nustatytą ir draudimo išmoka nepadengtą žalos dalį, yra dirbantis, gaunantis pajamas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismo nustatyta nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam bus atlyginta.

Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju dėl KAL1 egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę LDT1. Nustatyta, kad LDT1 anksčiau neteista (2 t., b. l. 183), paskutinių penkerių metų laikotarpiu vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 182), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 180). LDT1 prašyme atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad su kaltinamuoju yra susituokę beveik 8 metus, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, jų santykiai yra artimi, grindžiami abipuse pagarba, pasitikėjimu ir atsakomybe už šeimą, dėl bendro gyvenimo ir kasdienio bendravimo turi realią galimybę stebėti kaltinamojo elgesį ir bendravimu bei savo asmeninėmis savybėmis daryti jam teigiamą įtaką. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir paties KAL1 prašyme.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu LDT1 minėtas aplinkybes patvirtino, papildomai nurodė, kad kartu su KAL1 yra jau 10 metų, jie su vyru gerbia vienas kito nuomonę, įvykio metu ji nežinojo, kad vyras vairavo automobilį būdamas išgėręs, tokį jo elgesį vertina labai blogai, namuose apie tai su juo daug kalbėjo, vyras dėl savo veiksmų labai išgyvena, pažadėjo jai daugiau niekada nesėsti prie vairo išgėręs. Paaiškino, kad 8 metus dirba „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina mažametį vaiką, visiškai nevartoja alkoholio, yra labai prieš alkoholio vartojimą ir vairavimą išgėrus. Vyras visada klauso jos nuomonės, emociškai jį palaikys ir stengsis, kad jis daugiau nenusikalstų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat parodė, kad su LDT1 kartu gyvena daugiau nei 10 metų, labai gerai sutaria, jo žmona nevartoja alkoholio, augina vaiką, visada stengiasi padėti kitiems, yra sąžininga, atsakinga, labai išgyveno dėl jo veiksmų ir kilusių pasekmių, žmona nematė, kad jis prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį, po įvykio su žmona daug kalbėjo, ji jam paaiškino, kad jis pasielgė labai blogai, neatsakingai. Pažymėjo, kad žmona jam yra autoritetas, jis visada atsižvelgia į jos nuomonę, jie daug bendrauja, palaiko vienas kitą ir kartu ieško išeičių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad LDT1 atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir kaltinamąjį KAL1 sieja artimi santykiai, jie yra sutuoktiniai, kartu gyvena daugiau nei 10 metų, kartu šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kasdien bendrauja, vienas kitą gerbią, palaiko ir vienas kitu rūpinasi, LDT1 neigiamai vertina kaltinamojo poelgį, pati visiškai nevartoja alkoholio ir yra prieš vairavimą išgėrus, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio nuostatas laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas yra priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja LDT1 nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį nėra didelės, ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia išlaikyti, todėl šeimą išlaiko vyras, ji pati santaupų neturi, be to, turi vartojimo kreditų. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga (2 t., b. l. 185-186). Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 1000 Eur, santaupų neturi, turi paskolų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į galimos laiduotojos LDT1 turtinę padėtį ir ribotas finansines galimybes sumokėti užstatą, taip pat į jos artimą ryšį su kaltinamuoju, parodytą pasiryžimą laiduoti už savo sutuoktinį ir daryti jam realią teigiamą įtaką tam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jos asmenines savybes, sprendžia šiuo atveju užstato neskirti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LDT1 atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Su tokia proceso baigtimi sutiko ir prokuroras bei nukentėjusysis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 vieną baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 68 straipsnyje, uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, šiurkščiai pažeisdamas KET, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, apsisukdamas kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo motociklo vairuotojo NKA1 sveikata. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei turto saugumui, dėl jo veiksmų atsirado realios neigiamos pasekmės kito žmogaus sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju dėl įvykio buvo išvengta dar sunkesnių padarinių. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad iki įvykio vartojo alkoholį, būdamas X išgėrė du bokalus alaus, vėliau nusprendė su artimaisiais važiuoti atgal į A. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, turėdamas ilgametę (daugiau nei 20 metų) vairavimo patirtį, neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, kirsti siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, suvokė galimas to pasekmės ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus ir nesilaikyti kitų KET reikalavimų. Šios aplinkybės rodo KAL1 neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas uždraudimo naudotis šią teise terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į KAL1 nustatyto neblaivumo laipsnį (viršija 0,41 promilių ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, tačiau nesiekia 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkštaus KET pažeidimo padarymą, už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) anksčiau nebuvo baustas, paskirtą baudą yra sumokėjęs, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kuo trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nurodė, kad kaltinamajam teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, nuvežti į mokyklą ar darželį, taip pat turint vairuotojo pažymėjimą ir esant poreikiui būtų lengviau susirasti darbą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės kaip ir bausmės yra neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, apie kuriuos asmuo informuojamas baudžiamajame įstatyme nustatant draudžiamas veikas ir sankcijas už jas. Todėl kaltinamasis KAL1, pažeisdamas nustatytus KET draudimus, pats prisiėmė savo neteisėtų veiksmų riziką, taigi, ir atsakomybę už kilsiančias pasekmes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Taigi, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, KAL1 skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, skirti KAL1 trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, arba ilgesnį, kaip to prašė prokuroras, nėra tikslinga.

Pagrindų ir poreikio nagrinėjamu atveju skirti kaltinamajam KAL1 papildomų baudžiamojo poveikio priemonių teismas nenustatė.

VI. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis NKA1 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo KAL1 jo naudai 2093,50 Eur turtinės ir 9500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiojo NKA1 civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, medicinos priemonėmis ir gydymui (200 Eur); išlaidos reabilitacijai (437,50 Eur); negautos darbo ir individualios veiklos pajamos už nedarbingumo laikotarpį (1456 Eur). Tuo tarpu neturtinė žala argumentuojama tuo, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis išgyveno didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir stresą, dėl galvos traumos neatsimena tos dienos įvykių, atminties praradimas sukelia didžiulį diskomfortą, nežinomybės jausmą, nesaugumą ir baimę, nes negali atkurti įvykio eigos, sukelia baimę dėl ateities sveikatos būklės. Nurodoma, kad gydymo ir reabilitacijos procesas truko kelis mėnesius, tuo metu jis buvo apribotas kasdienėje veikloje, negalėjo pilnavertiškai dirbti ir pasirūpinti savo šeima. Nukentėjusysis iki šios jaučia sutrikdytos sveikatos padarinius – dėl buvusio galvos sumušimo pasireiškia galvos skausmai, atminties sutrikimai, greitesnis nuovargis dirbant, dėl buvusių rankos lūžių pasikartoja skausmai, nepilnai atsistatė pirštų judrumas (2 t., b. l. 116-129).

Byloje nustačius, kad kaltinamasis KAL1 įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, teismo nutartimi šį draudimo bendrovė byloje buvo pripažinti civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 137-138). Civilinis atsakovas draudimo bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose dėl turtinės žalos nurodė, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 200 Eur išlaidos gydymui, 437,50 Eur išlaidos reabilitacijai yra pagrįstos, taip pat draudikas apskaičiavo, kad bendra nukentėjusiojo negautų pajamų suma yra 1353,86 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, gydymo būdą, ligos eigą, patirtą fizinį skausmą ir formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos dydis galėtų siekti 4500 Eur. Kartu civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad kadangi bylos duomenimis dėl kilusio eismo įvykio yra atsakingas ir pats nukentėjusysis NKA1, atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai mažintini per pusę, atitinkamai iki 100 Eur už gydymą, 218,75 Eur už reabilitaciją, 676,93 Eur negautų pajamų ir 2250 Eur neturinės žalos (2 t., b. l. 157-159, 3 t., b. l. 29-32).

Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas vertina, kad nukentėjusiojo NKA1 patirtas gydymo (200 Eur), reabilitacijos (437,50 Eur) išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo teismui pateiktos PVM sąskaitų faktūrų kopijos (2 t., b. l. 119-129), o negautas pajamas (1353,86 Eur), jų apskaičiavimą patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pažyma (3 t., b. l. 20), pajamų mokesčio deklaracijos (2 t., b. l. 144-154), Sodros duomenys apie išmokėtas sumas (2 t., b. l. 118, 3 t., b. l. 24) bei draudimo bendrovės atlikti skaičiavimai (3 t., b. l. 30-31), su kuriais nukentėjusysis teisme sutiko. Taigi bendra nukentėjusiojo išlaidų ir negautų pajamų suma yra 1991,36 Eur (200+437,50+1353,86=1991,36). Nėra abejonių, kad minėta žala yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu eismo įvykiu ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Darytina išvada, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas,

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio pažymėtina, kad byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis KAL1, būdamas neblaivus nuo alkoholio, neatsargiais veiksmais vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai taip pat atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais ir specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam be kitų kūno dalių sužalojimų (kelių ir krumplių nubrozdinimų, kairės plaštakos delnakaulio kūno lūžio), nustatyti difuziniai smegenų sumušimai. Nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, bylos duomenimis nukentėjusiajam NKA1 dėl difuzinių smegenų sumušimų buvo diagnozuotas dalinis atmintis praradimas (amnezija), nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu, net ir praėjus po įvykio daugiau negu metams, visiškai neatsimena įvykio aplinkybių, dėl įvykio prarado nemažai gyvenimo laiko, patyrė didelį stresą, nėra tikras, ar visos atminties galimybės yra atsistačiusios, jaučia, kad ji yra suprastėjusi, dirbdamas prie kompiuterio greičiau pavargsta. Paaiškino, kad jaučia įtampą, baimę vairuoti, nesaugumo jausmą, taip pat po sulaužyto delnakaulio ir dviejų pirštų iki šiol ne iki galo atsistatė rankos motorika, negali visiškai sulenkti pirštų, nepatogu sportuojant. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo pojūčiai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, o kai kurie iš jų tebesitęsia. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jo patirtos traumos (ypač galvos smegenų sumušimai) sukėlė dalinį atminties praradimą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl sveikatos būklės ateityje. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis yra gana jauno, darbingo amžiaus, todėl jo įprastinis gyvenimas ir darbinė veikla dėl įvykio, gydymo ir reabilitacijos buvo apriboti ir apsunkinti. Taigi, aptartos aplinkybės nagrinėjamu atveju vertintinos kaip neturtinė žala.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį vertinamas visas reikšmingų aplinkybių kompleksas, be kita ko, kaltojo asmens interesai, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi būti atsižvelgiama ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Neturtinė žala eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, teismų praktikoje įvertinama skirtingai, tačiau nukentėjusiesiems priteisiamos sumos svyruoja nuo 580 Eur iki 5000 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Be to, teismų praktikoje yra atvejų, kai eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo minėtos praktikos, nustatomas didesnis neturtinės žalos dydis, kuris paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes (pakankamai ilgą nukentėjusiojo NKA1 gijimo ir reabilitacijos laikotarpį, patirtų sužalojimų lokaciją ir pobūdį, liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl eismo įvykio), į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, taip pat įvertinant kintančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 6000 Eur nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Šiuo atveju vien nukentėjusiojo NKA1 kitoks jam padarytos neturtinės žalos vertinimas teismo savaime neįpareigoja nustatyti prašomą neturtinės žalos dydį.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Pirmiau jau minėta, kad KAL1, darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale. Taigi ši draudimo bendrovė atsako už NKA1 padarytą turtinę/neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos. Minėta ir tai, kad draudimo bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog bylos duomenimis dėl kilusio eismo įvykio yra atsakingas ir pats nukentėjusysis, įvykio metu taip pat pažeidęs KET, todėl atlygintinos žalos dydžiai mažintini pusiau. Nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu su tokia draudimo bendrovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nors specialisto išvadoje konstatuota, jog prie eismo įvykio kilimo prisidėjo ir jo (nukentėjusiojo) veiksmai, tačiau tai nesudaro pagrindo abiejų eismo dalyvių atsakomybę vertinti vienodai. Prašė atsižvelgti į tai, kad jis savo veiksmais siekė išvengti susidūrimo, jo elgesys nebuvo neatsakingas, bei įvertini kiekvieno vairuotojo veiksmų reikšmę eismo įvykio kilimui ir atsiradusiai žalai.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė: jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai. Ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo.

Pažymėtina, kad dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas ir kitus saugaus eismo aspektus detaliai reglamentuoja KET. Jose išdėstyti konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenų, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-119-303/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis KAL1, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo NKA1 sveikata. Tačiau nustatant nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį būtina įvertinti ne tik KAL1 kaltę, bet ir nukentėjusiojo veiksmus – ar jis buvo pakankamai apdairus ir atidus. Šioje byloje esančioje specialisto išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik automobilio, bet ir motociklo vairuotojo NKA1 veiksmai, t. y. važiavimas priešpriešinio eismo juosta, kairiau važiuojamosios dalies ištisinės ženklinimo linijos. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu su tokia išvada nesutiko ir nurodė, kad save laiko drausmingu, gerbiančiu KET vairuotoju, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje jis būtų vairavęs motociklą pažeisdamas KET. Liudytojai LUD1, LUD3 ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad NKA1 vairuotas motociklas važiavo savo eismo juostos ribose, nekirsdamas ištisinės kelio ženklinimo linijos.

Vertindamas specialisto išvadą kartu su nukentėjusiojo NKA1 ir minėtų liudytojų parodymus teismas pirmiausia pažymi, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dėl patirto galvos smegenų sumušimo visiškai neatsimena eismo įvykio aplinkybių ir savo nuomonę apie įvykį susidarė tik iš aplinkinių pasakojimo ir vaizdo įrašų. Tuo tarpu liudytojas LUD1 yra nukentėjusiojo draugas, jo teigimu, įvykio metu važiavęs motociklu nukentėjusiajam iš paskos. Taigi, nukentėjusiojo galimai padarytas KET reikalavimų pažeidimas galėtų reikšti tai, kad ir pats LUD1 galėjo važiuoti pažeisdamas KET. Todėl teismas abejoja šio liudytojo duotų parodymų objektyvumu. Kaip neįtikinami vertintini ir liudytojo LUD1 teiginiai, kad įvykio metu automobiliai spūstyje buvo išsidėstę arčiau dešiniojo kelio krašto, todėl arčiau kelio vidurio buvo palikta daugiau vietos, nes tokių aplinkybių nenurodė daugiau niekas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų, priešingai, liudytojas LUD3 parodė, kad bylai reikšmingu laiku jų automobilis kolonoje judėjo apytiksliai per eismo juostos vidurį. Nors liudytojas LUD3 ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė matęs, kad nukentėjusiojo vairuojamas motociklas važiavo savo judėjimo krypties eismo juostoje, tačiau nurodė ir tai, kad motociklas pravažiavo pro juos nemažu atstumu, ne prie pat automobilio langų. Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus eismo juostų pločius, atstumus tarp objektų, į specialisto išvados tiriamojoje dalyje sumodeliuotas transporto priemonių judėjimo trajektorijas iki susidūrimo, konstatuotina, kad liudytojo LUD3 nurodytos aplinkybės apie tai, kurioje eismo juostoje iki susidūrimo važiavo nukentėjusiojo motociklas minėtų specialisto išvadų nepaneigia. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobiliai spūstyje judėjo labai lėtai, nuolat sustodami, o nukentėjusiojo NKA1 vairuotas motociklas iki eismo įvykio judėjo apie 51 km/h greičiu. Taigi teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo NKA1 objektyvios galimybės judant su motociklu žymiai didesniu greičiu saugiai apvažiuoti automobilių koloną, nekertant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Be to, net jeigu nukentėjusysis bylai reikšmingu laiku išties nebūtų kirtęs ištisinės kelio ženklinimo linijos, stovinčių arba vos judančių automobilių kolonoje lenkimas iš kairės kelyje su viena eismo juosta motociklui judant ženkliai didesniu greičiu nėra suderinamas su saugiu ir atsakingu vairavimu, be kita ko, transporto priemonės vairuotojo pareigomis, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 126 punktas). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad NKA1 paskutinių penkerių metų laikotarpiu administracinėn atsakomybėn trauktas 6 kartus už greičio viršijimą (paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu) (2 t., b. l. 196-200) ir ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusysis nėra toks drausmingas ir KET nepažeidinėjantis vairuotojas, kaip pats nurodė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jeigu aptariamoje įvykio situacijoje, t. y. esant susidariusiai automobilių spūsčiai, nukentėjusysis būtų pats laikęsis KET reikalavimų ir kelyje su viena eismo juosta vairuojamu motociklu neapvažinėjęs stovinčių ar vos judančių automobilių kolonos, o tai darydamas būtų pasirinkęs saugų greitį ir atstumą iki kitų transporto priemonių, eismo įvykis galbūt nebūtų kilęs arba jo sužalojimai būtų buvę lengvesni. Dėl to konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamu atveju nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl tokie jo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.

Taigi, nustačius, kad nagrinėjamu atveju ir pats nukentėjusysis NKA1 yra atsakingas už jam kilusią žalą, nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti už eismo įvykį atsakingam asmeniui (šiuo atveju jo draudikui) ir turi būti pritaikytos CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikiančios teisę teismui mažinti nukentėjusiam asmeniui priteistiną žalos atlyginimą. Šiose CK normose nėra kriterijų, kaip konkrečiai turėtų būti vertinamas už žalą atsakingo asmens ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis, esant mišriai kaltei dėl kilusios žalos. Tai, kokia dalimi mažinamas žalos atlyginimas, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu civilinės atsakovės atstovė nurodė, kad draudimo bendrovės nuomone nukentėjusiajam priteistinas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas per pusę, tačiau nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokį atsakomybės laipsnį. Aiškių argumentų, kodėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis dalintinas būtent pusiau, nenurodyta ir draudimo bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas nesutinka, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas per pusę, nes tokiu atveju tai reikštų, kad kaltinamojo KAL1 ir nukentėjusiojo NKA1 kaltės laipsnis yra vienodas, kai tuo tarpu byloje įrodyta, jog pagrindinis kilusio eismo įvykio kaltininkas buvo kaltinamasis.

Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju abiejų eismo įvykio dalyvių – automobilio ir motociklo vairuotojų veiksmai lėmė nukentėjusiajam padarytą žalą, jų kaltės laipsnis negali būti vertinamas kaip vienodas. Eismo įvykio atveju saugaus eismo reikalavimų nesilaikęs vairuotojas, dėl kurio kaltės įvyksta transporto priemonių susidūrimas, turi prisiimti didesnę atsakomybę, kadangi pirmiausia jo veiksmai nulėmė patį eismo įvykį. Šioje byloje nustatyta, kad KAL1, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, prieš keisdamas automobilio judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdamas apsisukimo manevrą kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos eismo krypties pusę, sudarydamas kliūtį nedavė kelio ta pačia kryptimi motociklu važiavusiam NKA1 ir su juo susidūrė. Taip jis pažeidė KET 14, 101 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.1. punkto reikalavimus. Tokie KAL1 veiksmai yra kur kas pavojingesni ir sukeliantys didesnę žalą tiek jam pačiam, tiek kitiems asmenims, jų turtui nei nukentėjusiojo NKA1 veiksmai – susidariusios automobilių grūsties pralenkinėjimas priešpriešine eismo juosta. Šiame nuosprendyje pirmiau konstatuota, kad būtent KAL1 padaryti KET pažeidimai buvo ne tik būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, bet ir esminė kilusio eismo įvykio kilimo ir atsiradusių padarinių priežastis. Taigi, atsakomybės už nukentėjusiajam kilusią žalą padalijimas per pusę būtų neteisingas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šio nuosprendžio 67 ir 70 punktuose nurodyti nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai (1991,36 Eur ir 6000 Eur) mažintini 25 procentais, t. y. iki 1493,52 Eur turtinės žalos ir 4500 Eur neturtinės žalos. Minėta, kad bylos duomenimis kaltinamasis KAL1 nukentėjusiajam NKA1 savo noru jau yra sumokėjęs 400 Eur turtinei ir neturtinei žalai šioje byloje atlyginti, todėl nukentėjusiajam priteistini turtinės ir neturtinės žalos dydžiai atitinkamai mažintini po 200 Eur ir nukentėjusiajam NKA1 iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina 1293,52 Eur (1493,52-200=1293,52) turtinei ir 4300 Eur (4500-200=4300) neturtinei žalai atlyginti.

VII. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, kurią vykdant buvo paimtas KAL1 vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63-76). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 laikinai sulaikytas nebuvo, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

KAL1 (KAL1), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LDT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. KAL1 vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugojimui AB „Regitra“.

NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1293,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus 52 ct) turtinei ir 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti KAL1 ir LDT1, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.