Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui ir nurodė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, akcentuodamas, jog žodinis bylos nagrinėjimas sudarytų galimybę visapusiškiau ir objektyviau išnagrinėti bylą bei tinkamai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nurodydamas, kad pats yra (duomenys neskelbtini) ir gali teismui pateikti išsamius paaiškinimus dėl byloje esančių planų, koordinačių ir kt., tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad bylos dalyviams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo sudarytos galimybės išsamiai išdėstyti savo paaiškinimus ir argumentus, darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Apeliacijos objektą iš esmės sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo buvo paliktas nepakeistas teismo 2025 m. lapkričio 10 d. preliminarus sprendimas ir ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų prijungimo. Atsakovas prie savo apeliacinio skundo pridėjo apie 60 priedų. Vėliau, 2026 m. liepos 17 d. apeliacinės instancijos teismui jis teikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas apie pridedamus 25 priedus, atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą, ir kt. Vėliau papildomus paaiškinimus teismui atsakovas dar teikė 2026 m. rugpjūčio 23 d. (kartu su atsakovo įvardintu detalizuotu kontroliniu sklypo planu), 2026 m. rugpjūčio 30 d. (nurodydamas, kad papildo 2026 m. rugpjūčio 23 d. pateiktus paaiškinimus, pridėdamas 4 priedus), 2026 m. rugsėjo 21 d., vėl pateikdamas visą eilę papildomų dokumentų (kartu nurodydamas, kad priedus pakartoja dėl to, kad jų nereikėtų ieškoti apeliaciniame skunde ar papildomuose paaiškinimuose).

Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti atsakovo prašymų dėl papildomų tiek su apeliacinius skundu, tiek vėlesniais prašymais pateiktų įrodymų bei paaiškinimų prijungimo, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad to būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokiais duomenimis remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl juos atsisakytina priimti, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad tie įrodymai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir taip yra byloje ir pakartotinai jų teikti nereikia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2025 m. balandžio 28 d. pateikė ieškovei prašymą (prašymo registracijos Nr. 43850655, anksčiau ir toliau – prašymas1) dėl nekilnojamojo daikto (pastato) kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylos sudarymo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 8 d. atsakovas pateikė prašymą ieškovei (prašymo registracijos Nr. 43975552, anksčiau ir toliau – prašymas2) dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų bylos sudarymo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – žemės sklypas), ir atsisakė pirminio prašymo dėl pastato kadastrinių matavimų ir kadastrinės bylos parengimo (atsakovo laisva forma pateiktame prašyme „Dėl 2025-04-28 pateikto prašymo Nr. 43850655“ be kita ko nurodyta, kad 2025 m. balandžio 28 d. jis kreipėsi su prašymu dėl minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo; 2025 m. gegužės 5 d. telefonu paskambinęs asmuo, paaiškinęs, kad skambina iš VĮ Registrų centro, nurodė, kad gali atlikti užsakytus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; skambinusiajam paaiškino, kad kol nebus atlikti sklypo kadastriniai matavimai, gyvenamojo namo kadastrinius matavimus jis atideda). Pagal prašymą2 šalys 2025 m. gegužės 13 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. KPS-3752 (9.22 E) (anksčiau ir toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais, bendrą 350 Eur kainą. Atsakovui 2025 m. birželio 2 d. kreipusis į ieškovę su prašymu „Dėl vilkinimo išduoti sklypo planą, pakartotinis kreipimasis“, prašant išduoti sklypo planą, nurodant, kad jis užsakyme neprašė sudaryti kadastro duomenų bylos, ieškovė 2025 m. birželio 18 d. rašte „Dėl vilkinimo išduoti sklypo planą“ be kita ko nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, o ne pateiktas užsakymas, o atsakovui nebenorint, kad būtų sudaroma kadastrinių matavimų byla, jis kviečiamas atvykti į VĮ Registrų centro nurodytas patalpas pasirašyti paslaugų teikimo sutarties pakeitimą, prieš tai informuojant nurodytu telefonu, kad būtų galima paruošti sutarties pakeitimo dokumentus. Atsakovas 2025 m. birželio 30 d., 2025 m. liepos 5 d. prašymais kreipėsi į ieškovę, prašydamas jam pateikti matininko A.B. parengto kadastrinių matavimų planą bei nurodė, kad jis neprašė sudaryti kadastro duomenų bylos. Ieškovė 2025 m. liepos 30 d. rašte „Dėl neteikiamo plano“ atsakovui atkreipė dėmesį į minėtą 2025 m. birželio 18 d. raštą, taip pat informavo, jog siunčia jam žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir išankstinę sąskaitą už atliktus darbus. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir už suteiktas paslaugas atsakovui 2025 m. liepos 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą; atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei 50 Eur avansą, liko neapmokėta 300 Eur suma.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012). Taip pat pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.

Nagrinėjamo ginčo kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į įrodinėjimo svarbą bei jo pagrindinius aspektus civiliniame procese. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Galiausiai taip pat pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, ir kt.).

Aptariamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp bylos šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, t. y. sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju šalių ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių, kadangi šalys sutartimi susitarė dėl apčiuopiamo galutinio darbų rezultato – kadastro duomenų bylos sukūrimo ir perdavimo atsakovui (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), taigi ir pareiga sumokėti užmokestį (skolą) yra priešpriešinė prievolė, kuri kyla tik tada, kai rangovas įrodo pateikęs tinkamos kokybės rezultatą (CK 6.655 straipsnis).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atliktų kadastrinių matavimų tinkamumo, nurodęs, jog dėl to būtina įvertinti, ar jie atlikti laikantis teisės aktų nuostatų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tam tikras Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių nuostatas, jas įvardindamas bei nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atliekant kadastrinius matavimus pagal atsakovo užsakymą jam priklausančiame sklype minėti teisės akto reikalavimai buvo įvertinti sudarant kadastro bylos duomenis. Visgi, tokia išvada nėra aiškiai motyvuota ir laikytina formalia. Pastebėtina, kad teismas aptarė byloje liudytoju apklausto B.C., (duomenys neskelbtini), parodymus, kuriais jis akcentavo, jog atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012 m., šie duomenys nebuvo ir negalėjo būti iš naujo nustatomi, t. y. atliekant atsakovo užsakymą, 2012 m. taškų koordinatės buvo perkeltos į 2025 m. atliekamus matavimus, ir iš esmės buvo atnaujinti tik antžeminiai duomenys, teismui be kita ko konstatavus, kad šias liudytojo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir byloje pateikti duomenys, t. y. 2012 m. kovo 26 d. žemės sklypo plano, 2025 m. gegužės 13 d. žemės sklypo plano duomenys, teismui palyginus tam tikrų taškų koordinatės. Spręsdamas, kad teismo nurodyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių reikalavimai buvo išpildyti, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą iš esmės grindė tuo, kad teismo proceso metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė atlikdama sutartinius įsipareigojimus būtų neatlikusi ar netinkamai atlikusi darbus pagal aptartą reglamentavimą. Tačiau, kaip minėta, dėl nurodyto jokio objektyvaus vertinimo, apart minėto liudytojo parodymų ir kelių koordinačių palyginimo, ginčijamame sprendime nepateikta. Tuo tarpu dėl atsakovo motyvų (atsikirtimų) vėlgi tik lakoniškai ir formaliai nurodyta, kad jo pateikti duomenys, planai, paties atlikti skaičiavimai ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo ieškovės atliktų darbų nekokybiškumo, nors atliktame vertinime tokios išvados argumentai nėra pateikti, t. y. atsakovo atsikirtimai į ieškinį iš esmės atmesti be jokio jų pagrįstumo įvertinimo. Dėl to byloje yra pagrindas įžvelgti įrodymų vertinimo nepakankamumą, nepaneigiant, kad tokiu atveju gali būti reikalingos ir specialios žinios, kad įvertinti atsakovo nurodytų argumentų dėl atliktų darbų kokybės (ne)pagrįstumą. CPK įtvirtina, kad teisingumą vykdo tik teismas, tačiau tam tikrose bylose, dėl techninių, specifinių duomenų konstruktyvios analizės, ir pan. iškyla specialiųjų žinių poreikis (CPK 212 straipsnis). Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsikirtimai į ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo ir buvo labiau techninio, ne vien teisinio pobūdžio (nesutapimai tarp koordinačių planuose ir fakte, ir kt.), kas bylos nagrinėjimo metu be kita ko ir galėjo būti patikrinta specialiųjų žinių turinčių subjektų (pavyzdžiui, ekspertų) išvadomis. Ir atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kėlė byloje klausimą dėl ekspertizės būtinumo, tačiau teismas jį traktavo kaip prašymą dėl kompleksinės žemėtvarkos/geodezinės ir inžinerinių tinklų ekspertizės skyrimo, akcentuodamas, jog nurodomi klausimai nėra susiję su ginčo dalyku, ne tik dėl atliktų matavimų, tačiau ir dėl inžinerinių tinklų, detaliojo plano ir pan., t. y. kas nėra susiję su nagrinėjamu ginču, dėl ko tokį prašymą atmetė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net ir nustatęs, jog pateiktais klausimais išeinama už bylos nagrinėjimo ribų, teismas galėjo/ turėjo spręsti klausimą dėl pateiktų klausimų susiaurinimo, patikslinimo ginčui aktualios ir reikalingos gauti informacijos kontekste (tuo pačiu nesant pagrindo nesutikti su teismo pozicija, kad šios bylos nagrinėjimo ribos apima pagal ieškovės reikalavimą tirtinas aplinkybes dėl atsakovo užsakymo pagal sutartį). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina kategorišką pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ekspertizės nepaskyrimo, kadangi taip kaip tik būtų buvusi galimybė įvertinti atsakovo argumentų (ne)pagrįstumą, nustatyti, ar ieškovės sutartinė prievolė buvo tinkamai įvykdyta, kas būtent reikalinga sprendžiant dėl atsakovo skolos ieškovei priteisimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesiėmęs visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei prašymų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą tenkinti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.