- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- II-1035-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17072-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- V. V. Č.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Skundas Nr. eII-1035-1202/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17072-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.3; 21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 25 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Jurgitai Segen,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. Č. įstatyminiam atstovui V. Č.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakomybėn patraukto V. V. Č. įstatyminio atstovo V. Č., skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).n u s t a t ė:Teismo nustatytos aplinkybėsVilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., 2026 m. kovo 25 d., 12.13 val. V. V. Č. vairuodamas transporto priemonę „LIGIER (duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tuo V. V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo V. V. Č. buvo paskirta administracinė nuobauda – 25 Eur baudaPagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiV. V. Č. įstatyminis atstovas V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą.Skunde pažymima, jog nutarimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti 2026 m. balandžio 15 d. paaiškinimai dėl 2026 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pateikti reikšmingi duomenys, galintys turėti įtakos bylos išnagrinėjimui, taip pat pateikta reikšminga teismų praktika, susijusi su įrodymų tyrimu. Institucija pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog paaiškinimas prijungtas prie administracinio nusižengimo medžiagos ir bus vertinamas nagrinėjant bylą. Tačiau nutarime visiškai neatsižvelgta į pateiktus paaiškinimus, nepateiktas jų vertinimas, nesprendžiama, dėl paaiškinimuose pateiktų prašymų, nutarime net nenurodytas pats paaiškinimų pateikimo faktas.Nutarime nemotyvuojamas pasirinktas baudos dydis, neatsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.ANK 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, o šio straipsnio dalies 2 punkte - padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padalytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Nutarime nėra užuominų, kad administracinį nusižengimą padarė nepilnametis asmuo, jau nekalbant apie tai, kaip siekiama ANK įtvirtintos administracinės atsakomybės paskirties užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą ir kaip padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Taip pat neatsižvelgta ir į ANK 584 straipsnio 2 dalies nuostatas.Nutarime taip pat neaiški administracinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė. Tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, kad „vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje“. Dėl nevisapusiško ir neobjektyvaus bylos išnagrinėjimo taip ir lieka neaišku, koks pažeidimas yra padarytas kokia veika, nes KET nustato vieną iš veiksmų – sustojimą arba stovėjimą, o nutarime inkriminuojami ir nubausta už abu šiuos veiksmus.Institucijos atsiliepime prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nutarimą.Atsiliepime nurodyta, kad ANK 569 straipsnyje nurodyta kokie duomenys byloje akivaizdžiai gali būti įrodymais, kokie asmenys (subjektai) sprendžia dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų teisinio įvertinimo. Priimant nutarimą šioje byloje, buvo vertinami visi byloje surinkti įrodymai, t. y. pranešėjo identifikavimas, pranešimo ir pateiktos fotonuotraukos pagrįstumas ir pakankamumas (dėl ko V. V. Č. reiškė savo abejones), 2026 m. balandžio 15 d. pateiktas paaiškinimas, buvo vertinama teritorijos kurioje buvo pastatyta transporto priemonė ir kelio ženklų įrengimo vizualizacija, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn administracinių nuobaudų išrašas iš Administracinių nusižengimų registro ir kiti šiai bylai aktualūs duomenys. Dėl 2026 m. kovo 25 d. gauto asmens pranešimo ir fotonuotraukos priėmimo ir administracinio nusižengimo proceso inicijavimo sprendė pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, vėliau šiuos duomenis vertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas. Buvo įvertintas asmens atsiųsto pranešimo, pateiktos fotonuotraukos pateikimo teisėtumas. Pagrindo nepripažinti pranešimo ir fotonuotraukos kaip įrodymų nebuvo nustatyta. Asmuo, naudodamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos programėlę (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų, privalo save identifikuoti, nurodyti savo kontaktinius duomenis ir patvirtinti savo atsakomybę už pateikto fakto ir fotonuotraukų autentiškumą.V. V. Č. administracinio nusižengimo protokole buvo siūloma iki 2026 metų gegužės 9 d. sumokėti 7,5 Eur administracinį nurodymą. Neįvykdžius administracinio nurodymo buvo priimtas nutarimas ir paskirta 25 Eur bauda, kuri yra mažesnė negu sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Skiriant baudą buvo vadovaujamasi ANK nustatyta tvarka, atsižvelgiama į asmens amžių, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių visumą, buvo vertinama išrašas iš Administracinių nusižengimų registro apie asmens administracinius nusižengimus, administracinio nurodymo neįvykdymas. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis buvo nustatyta, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, nustatytą tvarką, kas charakterizuoja asmenį neigiamai. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ar kitų aplinkybių leidžiančių administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Teismo posėdžio metu pateikti argumentaiPareiškėjas V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą. Kadangi Administracinių nusižengimų kodeksas yra baudžiamojo poveikio priemonė, protokolas ir nutarimas turi būti paremtas išsamiais įrodymais ir visų aplinkybių vertinimu. Nutarime yra visiškai neišdėstyta nei apie paaiškinimų pateikimo faktą, nei apie jų vertinimą, nei pačios bylos nagrinėjimo išsamesnis aprašymas. Tai yra pateikiama atsiliepime į skundą, tačiau administracinėje teisėje yra pripažįstama, jog vėlesnis bet kokių motyvų ar argumentų pateikimas tai nėra pagrindas pripažinti sprendimą dėl kuriuo yra teikiami argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimai buvo pateikti gavus nusižengimo protokolą tai turėjo būti motyvuotai atmetama arba priimama jau pačio bylos nagrinėjimo metu ir pačiame nutarime. Nors atsiliepime nurodoma, jog įrodymų pakanka, tačiau atsiliepime pateikiama teismų praktika sako priešingai. Jos buvo susijusios su nuotraukų vertinimu byloje, todėl tai yra precedentas. Veikos kvalifikavimas ne taip kaip yra nurodyta teisės akte, šiuo atveju Kelių eismo taisyklėse dėl ženklo apibūdinimo sustojimo ar stovėjimo, o nutarime vartojama sąvoką „ir“ kas šiuo atveju prieštarauja nustatytam reguliavimui. Turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija, šiuo metu V. V. Č. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jei skaityti ANK 584 straipsnio 2 dalies Institucija turi pasirūpinti, kad (duomenys neskelbtini) būtų atstovaujamas, Institucija turėtų protokole aprašyti šią situaciją. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvadosV. V. Č. įstatyminio atstovo V. Č. skundas netenkinamasANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.Pareiškėjas neginčija V. V. Č. administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau skunde nurodo esminius nutarimo trūkumus, kurie, pareiškėjo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nutarimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.Skunde pareiškėjas nenurodo aplinkybių dėl administracinio nusižengimo faktą fiksuojančios nuotraukos autentiškumo, vis dėlto šias abejones administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. Č. reiškė teikdamas rašytinius paaiškinimus Institucijai, o šią poziciją pareiškėjas V. Č. palaikė ir akcentavo teismo posėdžio metu. Rašytiniuose paaiškinimuose V. V. Č. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-547-629/2022, kurioje teismas konstatavo, jog nesant metaduomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti nuotraukos padarymo laiką, ši nuotrauka negali būti laikytina įrodymu. Paaiškinime taip pat pažymimas ir įrodymų pakankamumo faktas, kadangi byloje yra tik viena nuotrauka, todėl neaišku, ar vaizdas nėra ištrauktas iš platesnio konteksto, ar nebuvo padaryta atrankinė interpretacija. Teismas su paaiškinimuose ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytais motyvais nesutinka. Rašytiniuose paaiškinimuose minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-547-629/2022 sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų motyvų patvirtinimo fakto, vis dėlto teismas pažymi, jog byloje buvo pasisakyta ne vien apie nuotraukos metaduomenų nebuvimą, kas leistų spręsti, jog nuotraukos negali būti laikytinos įrodymu. Teismas sprendė, jog įvertinus pareiškėjo į bylą pateiktas nuotraukas, nesant metaduomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jų padarymo laiką, bei esant nepakankamo ryškumo vaizdams, užfiksuoti kadrai neįrodė pareiškėjo nurodytų motyvų dėl patirto smurto. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog ši teismo nutartis turėtų būti laikytina teismo precedentu. Vis dėlto, teismas pažymi, jog byloje kalbant apie nuotraukų autentiškumą buvo akcentuojama ne vien aplinkybė apie metaduomenų nebuvimą, o ir apie nuotraukų kokybę (ryškumą). Teismas akcentavo metaduomenų nebuvimo faktą, kadangi pagal pateiktas nuotraukas nebuvo galimybės nustatyti ne vien jų padarymo datos, laiko bet ir vietos kur šios nuotraukos yra užfiksuotos. Todėl nagrinėjamu atveju šios Lietuvos vyriausiojo teismo nutarties negalima laikyti tapačia analizuojamam atvejui ir nelaikytina, kad ja tinkamai pagrindžiama pareiškėjo nurodytų abejonių dėl fotonuotraukos autentiškumo esmė.Šiuo atveju svarbu konstatuoti, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas fotonuotrauka ir pateiktas per Vilniaus miesto savivaldybės administracijos programėlę (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuotrauką pateikęs asmuo yra identifikuotas (pranešėjas identifikuotas, nurodyti ir jo kontaktiniai duomenys) pateikdamas nuotrauką asmuo nurodė ne tik pažeidimo vietą, tačiau ir užfiksuoto pažeidimo datą, laiką. Pažeidimo laikas ir data yra nurodyti komentare bei automatinėje pranešimo fiksavimo skiltyje, todėl pranešėjas pateikdamas duomenis apie galimai padarytą nusižengimą klastoti faktinių aplinkybių –nusižengimo datos ir laiko negalėjo. Nors pranešėjas pateikė tik vieną nuotrauką, ji yra pakankamai išsami ir aiški – joje matomi automobilio valstybiniai numeriai, automobilio modelis bei kelio ženklas, nuotraukoje užfiksuota automobilio stovėjimo vieta atitinka vietą esančią (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad ši nuotrauka laikytina pakankamu įrodymu administracinio nusižengimo faktui nustatyti. Vien metaduomenų nebuvimas savaime negali paneigti fotonuotraukos autentiškumo, todėl ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas abejoti nuotraukos patikimumu, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-574/2026 konstatuota, jog privataus asmens per elektroninę programėlę „Tvarkau miestą“ pateiktos fotonuotraukos gali būti pripažįstamos leistinais įrodymais ir nesant jų metaduomenų, jeigu jų tikrumas ir patikimumas nekelia pagrįstų abejonių, o šios nuotraukos (be metaduomenų) įrodymų leistinumo nepažeidžia. Kaip minėta nagrinėjamu atveju nuotrauka yra pateikta pranešime apie padarytą nusižengimą, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad minėta fotonuotrauka yra iškraipyta, padaryta ne tuo laiku ar ne toje vietoje, kuri yra nurodyta nutarime ir pranešime, tokių duomenų nepateikia ir pats pareiškėjas (Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-1023/2026).Skunde taip pat pažymima, jog nutarime yra neaiški administracinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė – protokole ir nutarime nurodoma, jog vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje“, pareiškėjo vertinimu šiuo atveju nėra aišku koks pažeidimas padarytas, nes KET nustato vieną iš veiksmų – sustojimą arba stovėjimą, o nutarime inkriminuojama ir nubausta už abu šiuos veiksmus. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punktas numato kelio ženklą sustoti draudžiama, šis kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Nagrinėjamu atveju V. V. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu pabrėžtina, jog Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punktas numato alternatyvius draudžiamus veiksmus sustojimą arba stovėjimą šio kelio ženklo galiojimo vietoje, vis dėlto priešingai nei teigia pareiškėjas šis administracinis nusižengimas gali būti įvykdytas padarius vieną iš alternatyvių veiksmų, tiek ir pažeidus visus kartu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. Č. sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo vietoje, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi palikdamas transporto priemonę minėto ženklo galiojimo zonoje jis ne tik sustojo, bet ir paliko stovėti transporto priemonę. Be to, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, jog šiuo atveju iš byloje esančių faktinių duomenų – nuotraukoje užfiksuotos aplinkybės suponuoja, jog be nutarime minimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat galėjo būti padarytas ir kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas numatytas KET 150.15 punkte. KET 150.15. punktas nustato, kad automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama, kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog V. V. Č. sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę užstojus dalį įvažiavimo/išvažiavimo į mokyklą, kas galėjo trukdyti kitiems įvažiuojantiems ir išvažiuojantiems į mokyklą asmenims. Vis dėlto, V. V. Č. nėra patrauktas atsakomybėn už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir laikydamasis non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo reikalavimų, negali pasunkinti jo padėties, todėl teismas neišplečia V. V. Č. pareikšto administracinio kaltinimo dalies ir plačiau nepasisako.Skundžiame nutarime konstatuota, jog V. V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju pažymėtina, jog teikdamas rašytinius paaiškinimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišdėstė pozicijos dėl kaltės pripažinimo ar nepripažinimo, vis dėlto paaiškinimuose reiškė abejones dėl įrodymų pakankamumo, kas suponuoja išvadą, jog dėl kaltės padarius administracinis nusižengimą yra abejojama. Todėl Institucija pagrįstai konstatavo V. V. Č. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nutarimo neteisėtumas taip pat yra akcentuojamas ir aplinkybe, jog nutarime nėra atsižvelgta į V. V. Č. teiktus rašytinius paaiškinimus. Teismo vertinimu vien tai, kad pačiame nutarime nėra nurodytas asmens paaiškinimų vertinimas savaime nereiškia, kad Institucija jų nevertino ir priėmė netinkamą, nemotyvuotą, šališką nutarimą. ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo nutarimui turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad nutarime turi būti nurodyti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.Teismas pažymi, jog Institucijos nutarime trumpai ir konkrečiai įvardintas V. V. Č. padarytas nusižengimas – sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijai iš tiesų buvo teikiami paaiškinimai dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, teiktas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tačiau nepaisant pateiktų duomenų, pastebėjimų 2026 m. birželio 11 d. buvo surašytas Institucijos nutarimas ir V. V. Č. paskirta 25 Eur bauda. Atkreiptinas pareiškėjo dėmėsis, jog tik Institucija, turinti teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir priimti nutarimus, jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Institucija yra laisva vertinti įrodymus savo nuožiūra, priimti atitinkamus sprendimus ir ši diskrecija negali būti suvaržoma. Atitinkamai darytina išvada, kad Institucijos surašytas nutarimas atitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir nusižengimo vertinimas, jo kvalifikavimas bei nuobaudos rūšies, jos dydžio parinkimas yra priskiriami Institucijos diskrecijai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Institucija, jos pareigūnai tinkamai neatliko jiems priskiriamų įsipareigojimų, kadangi šiuo atveju nusižengimo mechanizmas šioje byloje yra pakankamai aiškus ir konkretus. Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kad iš esmės yra nurodyta nutarime. Atsiliepime Institucija patikslino, jog skiriant V. V. Č. baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) turi galiojančių administracinių nuobaudų. Ši aplinkybė skundžiamame nutarime nėra minima, tačiau jos nenurodymas nutarime individualizuojant administracinę nuobaudą nelaikytinas esminiu nutarimo trūkumu, lemiančiu jo neteisėtumą.Nesutiktina ir su skunde minima aplinkybe, jog Institucija priimdama nutarimą neatsižvelgė ir pažeidė ANK 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Iš skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu nustatyta, kad V. V. Č. atžvilgiu buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kuriuo siūlyta iki 2026 m. balandžio 26 d. sumokėti 15 Eur baudą (atsiliepime klaidingai nurodoma 7,50 Eur). Iš ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo matyti, jog už ANK 417 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą asmenims yra siūloma sumokėti minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju V. V. Č. buvo siūloma sumokėti pusę minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neįvykdžius administraciniame nurodyme numatytų sąlygų skundžiamu nutarimu buvo paskirta 25 Eur dydžio bauda, kuri yra mažesnė nei ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 417 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.). Nors Institucija skirdama administracinę nuobaudą skiriamos baudos dydžio (duomenys neskelbtini) nemotyvavo, vis dėlto laikėsi ANK 44 straipsnio reikalavimų, kurie numato, jog administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų.Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė ir į ANK 584 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis skundo motyvas laikytinas nepagrįstu. ANK 584 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimu gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje kaip atstovui, jeigu tai prieštarauja nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, interesams. Šiais atvejais, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, atstovauti gali jo pasirinktas ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pripažintas tinkamu būti atstovu asmuo. Šiuo atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant V. Č. būtų atsisakyta dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje kaip atstovui, nenustatyta, jog pareiškėjo atstovavimas prieštarauja V. V. Č. teisėms ir interesams, todėl Institucijai nekilo pareiga parinkti kitą atstovą atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus šiame procese, atitinkamai Institucija šių aplinkybių neturėjo motyvuoti ir nutarime. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog nustačius V. V. Č. padaryto administracinio nusižengimo faktą administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas V. V. Č. įstatyminiam atstovui V. Č., po ko 2026 m. balandžio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (b. l. 37), o 2026 m. birželio 5 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 25). Nustačius aplinkybes, jog pareiškėjas kaip (duomenys neskelbtini) asmens įstatyminis atstovas gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei pranešimą, teikė prašymus bylos nagrinėjimo procese, pagrįstai nebuvo konstatuotas poreikis spręsti klausimo dėl kito (duomenys neskelbtini) asmens atstovo parinkimo. Todėl Institucija nagrinėjamu atveju nepažeidė ANK 584 straipsnio 2 dalyje numatyto teisinio reguliavimo reikalavimų.Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Institucija priimdama nutarimą pažeidė ANK nuostatas ir padarė esminių proceso pažeidimų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog V. V. Č. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nubaustas pagrįstai, dėl ko skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,n u t a r i a :V. V. Č. įstatyminio atstovo V. Č. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Justas Pažarskis