Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės Saldo Finance, UAB, ir atsakovės 2024 m. spalio 11 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 1 100,00 Eur vartojimo kredito suma, metinė kredito palūkanų norma – 39 proc. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 60,30 proc. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas po 58,23 Eur, visą suteiktą paskolą grąžinti per 36 mėnesių laikotarpį, bendra kredito kaina 998,06 Eur, bendra kredito gavėjo mokama suma 2 098,06 Eur.

2024 m. gruodžio 4 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę ieškovei UAB „B2 Impact“. Reikalavimas į atsakovės skolą ieškovei buvo perleistas po to, kai 2025 m. vasario 26 d. pradinė kreditorė su atsakove nutraukė Sutartį.

Dėl sprendimo už akių dalies dėl 39,00 proc. negautų pajamų (ne)priteisimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2027 m. spalio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 11 d. tarp pradinės kreditorės Saldo Finance, UAB, ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 1 100,00 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, nustatyta 39,00 proc. metinė palūkanų norma, o atsakovė įsipareigojo mokėti pagal Sutarties mokėjimo grafiką nustatytas mėnesines įmokas. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta ne tik metinė palūkanų norma, bet ir konkretūs kiekvieno mėnesio mokėjimai, palūkanų sumos bei kredito likutis. Taigi Sutarties sudarymo metu kreditorė iš anksto numatė pajamas, kurias turėjo gauti iš atsakovės, jeigu ši Sutartį būtų tinkamai vykdžiusi. Todėl, vertinant ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, esminę reikšmę turi ne tai, kad po Sutarties nutraukimo toliau būtų skaičiuojamos Sutartinės palūkanos, o tai, kad Sutarties grafikas objektyviai leidžia nustatyti pajamas, kurių kreditorė pagrįstai tikėjosi gauti per likusį Sutarties galiojimo laikotarpį. Šios pajamos buvo susijusios su konkrečiu atsakovės prievolės vykdymu pagal Sutarties grafiką, todėl jų gavimas nebuvo hipotetinis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantis Sutarties mokėjimo grafikas yra reikšmingas įrodymas vertinant tiek negautų pajamų faktą, tiek jų dydį. Iš jo matyti, kad Sutarties sudarymo metu šalys iš anksto buvo susitarusios dėl 36 mėnesių kredito grąžinimo laikotarpio, 39,00 proc. metinės palūkanų normos, konkrečių mėnesinių įmokų, kiekvieną mėnesį mokėtinų palūkanų sumų ir po kiekvienos įmokos mažėjančio kredito likučio. Taigi ieškovės reikalaujamos negautos pajamos nustatomos remiantis konkrečiomis Sutarties sąlygomis ir joje nustatytu mokėjimo grafiku.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2027 m. spalio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio priteisimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 pateiktu išaiškinimu, kad kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų priteisimas nuo kompensuojamųjų palūkanų reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą, kurį draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalis. Tačiau šis išaiškinimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas taip, kaip jį pritaikė pirmosios instancijos teismas. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas būtent procesinių palūkanų nuo priteistų kompensuojamųjų palūkanų klausimas, o nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo ne procesinių palūkanų nuo kompensuojamųjų palūkanų, bet atlyginti savarankiškus dėl Sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius – negautas pajamas. Šių negautų pajamų dydžiui nustatyti ieškovė remiasi Sutartyje nustatyta 39,00 proc. metine palūkanų norma ir mokėjimo grafiku, pagal kurį apskaičiuojamos konkrečiu laikotarpiu dėl išankstinio Sutarties nutraukimo negautos pajamos nuo tuo metu turėjusio būti negrąžinto kredito likučio.

Šiuo atveju apeliantės prašomos negautos pajamos apskaičiuojamos nuo kiekvieną atitinkamą mėnesį pagal Sutarties mokėjimo grafiką turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliacinio teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotus principus. Kaip minėta, nutraukus kredito sutartį prieš terminą, kreditorius negali toliau skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip atlygio pagal nutrauktą sutartį, tačiau turi teisę reikalauti atlyginti dėl sutarties nutraukimo negautas pajamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokio pobūdžio reikalavimą ir pareiškė, o jo dydį grindžia Sutartyje nustatytu mokėjimo grafiku, kuriame iš anksto buvo nustatytos konkrečios palūkanų sumos, susijusios su konkrečiu kiekvieno laikotarpio kredito likučiu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimą dėl 39,00 proc. dydžio negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Sutarties mokėjimo grafiką, iš kurio galima nustatyti konkrečias pajamas, kurias kreditorė pagrįstai tikėjosi gauti iki Sutarties termino pabaigos, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalaujamos sumos yra prašomos kaip nuostolių – negautų pajamų – atlyginimas.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad apeliantei (ieškovei) iš atsakovės priteisiamos 39,00 proc. dydžio negautos pajamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki Sutarties pabaigos – 2027 m. spalio 11 d., skaičiuojant jas nuo pagal Sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Be to, apeliantė prašo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendime už akių, dalyje dėl 244,95 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 27 iki 2025 m. gruodžio 5 d. priteisimo, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad negautų pajamų priteisimas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2025 m. gruodžio 5 d. (244,95 Eur), yra pagrįstas ir ši suma yra priteistina, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje šios sumos nenurodė.

Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 12 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023 31 punktas). Taigi, pasinaudojant CPK 276 straipsnyje įtvirtintu klaidų teismo sprendime ištaisymo institutu, gali būti ištaisomos tik tokios klaidos, kurių ištaisymas nepakeis teismo sprendimo (nutarties) esmės.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 244,95 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2025 m. gruodžio 5 d. priteisimo, tačiau 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios sumos nenurodė ir atitinkamai priteisdamas 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodė neteisingą priteistiną sumą, t. y. vietoje 1 530,95 Eur nurodė 1 368,75 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas motyvuose nurodė, jog didžiąja dalimi tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 35 Eur žyminis mokestis. Tačiau rezoliucinėje dalyje priteista 23 Eur žyminio mokesčio.

Taigi, pasinaudojant CPK 276 straipsnyje įtvirtintu klaidų teismo sprendime ištaisymo institutu, nustatyti teismo sprendime už akių rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimai ištaisytini.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2027 m. spalio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, įmonės kodas 225516770, iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,00 proc. negautas pajamas, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2027 m. spalio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, įmonės kodas 225516770, iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) skolą; 162,20 Eur (šimtą šešiasdešimt du eurus 20 ct) palūkanas; 23,80 Eur (dvidešimt tris eurus 80 ct) administravimo mokestį; 244,95 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 95 ct) negautas pajamas (nuostolius); 39,00 proc. negautas pajamas, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2027 m. spalio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 530,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.