Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1234-580/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17474-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.16.1; 2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Euromed Monitoring“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cloudhub“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euromed Monitoring“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Euromedia Monitoring“. . Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė : Ieškovas UAB „Cloudhub“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Euromed Monitoring“ 39 889,48 Eur skolos, 9 935,33 Eur palūkanų (netesybų) nuo vėluojamos grąžinti sumos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

šalys 2024-06-12 sudarė administracinės paskirties pastato, esančio (duomenis neskelbtini), nuomos sutartį Nr. ROD5-2-2024 (toliau ir – Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti 3 414,29 Eur be PVM mėnesinį nuomos mokestį už visas nuomojamas patalpas, 80 Eur be PVM dydžio vienkartinį registracijos mokestį, depozitą ir 300 Eur dydžio registracijos mokestį. Atsakovas prievolės neįvykdė, nesumokėjo nuomos mokesčio už visą nuomos laikotarpį;

sutarties esmė buvo administracinės paskirties pastato nuoma. Atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, žinojo arba turėjo žinoti, kad nebaigta teisinė registracija neturi jokios teisinės reikšmės nuomos sutarčiai įvykdyti, nuomos sutartis yra konsensualinė ir laikoma galiojančia nuo šalių susitarimo momento. Atsakovas turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau laisva valia sudarė Nuomos sutartį. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl negalėjimo naudotis pastatu;

ieškovo vadovas paaiškino, kad išvystė trijų aukštų objektą nuomai, pirmame aukšte buvo įrengtos sandėliavimo patalpos ir dalis jų kartu su dalimi bendro naudojimo patalpų buvo išnuomotos atsakovui. Atsakovas patalpomis naudojosi, sandėliavo savo daiktus ir transporto priemones, iš pradžių mokėjo už nuomą, vėliau nebemokėjo, todėl 2025 m. kovo mėn. inicijavo sutarties nutraukimą, buvo sutarta, kad atsakovas išsikraustys iki 2025-05-31, bet išsikraustė 2025 m. birželio mėn. pradžioje. Patalpų perdavimo metu atsakovo direktorius pats apžiūrėjo patalpas ir jos jam tiko. Kokia konkrečiai veikla išsinuomotose sandėliavimo patalpose atsakovas ketino užsiimti, nežinojo;

atsakovo teiginiai dėl Nuomos sutartyje aiškiai apibrėžtų ir sutartų palūkanų dydžio mažinimo yra nepagrįsti. Palūkanų suma susidarė būtent dėl to, jog atsakovas nesąžiningai ir piktybiškai neįvykdė prievolės pagal komercinę sutartį. Kreipimosi į teismą dienos metu susidariusių palūkanų suma sudarė 9 935,33 Eur.

Atsakovas UAB „Euromed Monitoring“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

pagal Nuomos sutarties 5.1 punktą patalpų perdavimas turi būti įformintas perdavimo–priėmimo aktu. „Infostatyba“ sistemoje nurodoma, kad statybos užbaigimo aktas išduotas tik 2024-06-14, tačiau pastatas ir jam aptarnauti statyti inžineriniai tinklai iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodytas baigtumo procentas. Registruotos nuomotojo nuosavybės teisės nebuvimas kelia teisinių ir praktinių kliūčių tinkamam patalpų perdavimui bei naudojimuisi pagal paskirtį. Pagal žemės nuomos sutartį leidžiama veikla yra ribota, įskaitant nacionalinio saugumo patikrą bei atitikties pažymos gavimą. Šių reikalavimų laikymasis turi esminę reikšmę galimybei vykdyti veiklą nuomojamose patalpose. Tokia informacija sutarties sudarymo metu nuomininkui nebuvo pateikta. Per nesuformuotą valstybinę žemę pagal terminuotus sutikimus nutiesti inžineriniai tinklai laikomi laikinais statiniais, kurių nugriovimo terminas yra nustatytas. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl ilgalaikės infrastruktūros prieinamumo ir užtikrinimo;

nuomininkas faktiškai neturėjo galimybės naudotis patalpomis pagal paskirtį, naudojimasis buvo apsunkintas dėl nebaigtos teisinės registracijos, infrastruktūros neperdavimo ir veiklos apribojimų. Nuomininkas turėjo teisėtą ir pagrįstą tikslą vykdyti veiklą nuomojamose patalpose, nuo Nuomos sutarties vykdymo pradžios informavo nuomotoją, kad jam trūksta esminės informacijos apie patalpų teisinį statusą, jų tinkamumą naudoti pagal paskirtį bei galimus veiklos apribojimus, ir ragino imtis priemonių situacijai ištaisyti. Nuomotojas į raginimus nereagavo ir nebendradarbiavo, todėl dalis ieškinio reikalavimų nepagrįsti dėl nuomotojo esminių sutartinių pareigų nevykdymo (patalpų tinkamumo užtikrinimo, teisinio statuso įforminimo, veiklos apribojimų atskleidimo);

ieškovas objektyviai suprato, kad tokios patalpos negali būti tinkamai naudojamos pagal nuomos paskirtį. Nuomos sutarties vykdymo metu ieškovas neatskleidė esminių faktų, kad patalpų faktinė būklė, jų teisinis statusas ir naudojimo sąlygos – įskaitant infrastruktūros trūkumus, registracijos neužbaigtumą ir leidžiamos veiklos ribojimus – objektyviai riboja atsakovo galimybes naudotis patalpomis pagal paskirtį. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovas nesiėmė iniciatyvos perskaičiuoti nuomos mokestį ar koreguoti nuomos sutarties sąlygų. Ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti CK 6.327 straipsnyje nustatytos pareigos perduoti daiktą, tinkamą naudoti pagal paskirtį, nes objekto teisinis statusas nebuvo iki galo suformuotas;

atsakovo vadovas paaiškino, kad 2024-06-12 pasirašė ginčo patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Iš pradžių manė, kad patalpos yra tinkamos veiklos vykdymui, tačiau 2024 m. spalį iš viešos informacijos sužinojo, kad patalpose, kurios yra oro uosto apsaugos zonoje, negalės užsiimti norima veikla (automobilių saugojimu ir pardavimu), nes tam reikėjo gauti leidimus. Kokių konkrečiai leidimų reikia nežinojo, bet manė, kad jų negaus todėl ir nesikreipė leidimų gauti. Nuo spalio mėn. pradėjo nemokėti už nuomą. Dalį nuomos mokesčio sumokėjo per kitą įmonę, nes buvo ir jos direktoriumi;

netesybos, apskaičiuotos pagal sutartyje numatytą 0,2 proc. per dieną normą, yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Netesybų dydis akivaizdžiai peržengia protingumo ir sąžiningumo ribas, nes palūkanos akivaizdžiai neatlieka kompensacinės funkcijos, virsdamos sankcija. Tokios netesybos neatitinka CK 1.5 straipsnio ir turi būti mažinamos, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Cloudhub“ iš atsakovo UAB „Euromed Monitoring“ 39 889,48 Eur skolos už nuomą ir susijusius mokesčius; 9 935,33 Eur netesybų palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 49 824,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025-06-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bei 2 437,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui UAB „Euromedia monitoring“ iš ieškovo UAB „Cloudhub“ priteisė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

tarp ieškovo (nuomotojo) UAB „Cloudhub“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Litlab“) ir atsakovo (nuomininko) UAB „Euromed Monitoring“ 2024-06-12, 14 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. ROD5-2-2024 ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuria atsakovui buvo išnuomotos 276,75 kv. m sandėliavimo patalpos ir 33,64 kv. m bendro naudojimo patalpos administracinės paskirties pastate, (duomenys neskelbtini) . Atsakovas įsipareigojo mokėti 4 131,29 Eur su PVM mėnesinį nuomos mokestį, 80 Eur be PVM dydžio vienkartinį registracijos mokestį, 2 mėn. (8 262,58 Eur) nuomos mokestį su PVM ir 300 Eur registracijos depozitą (Nuomos sutarties Specialiosios dalies 4 punktas). Nuomos sutarties terminas iki 2029-06-11. Palūkanų, mokėtinų už kiekvieną pavėluotų mokėjimų dieną, dydis – 0,2 proc. Ieškovas 2025-04-11 pranešimu sutartį nutraukė nuo 2025-04-30. Atsakovas išsikraustė 2025-06-03, 04. Atsakovas liko nesumokėjęs 39 889,48 Eur numos mokesčio ir susijusių komunalinių paslaugų mokesčių, paskaičiuotos 9 935,33 Eur palūkanos 2025-06-18 dienai, nuomos mokestis skaičiuotas iki 2025-05-31;

nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neturėjo galimybės naudotis patalpomis savo veiklai. Atsakovas neįrodė, kad patalpos neatitiko keliamų reikalavimų, kad dėl to atsakovas negalėjo patalpų naudoti pagal jų paskirtį bei vykdyti savo veiklos. Atsakovas nepagrindė, kokiu būdu nebaigta objekto teisinė registracija ar infrastruktūros neperdavimas sutrikdė atsakovo veiklą. Atsakovas būdamas profesionalus komercinę veiklą vykdantis subjektas, prieš sudarydamas sutartį, privalėjo įvertinti visus aspektus ir numatyti, ar nebaigta objekto ar jo dalių teisinė registracija, infrastruktūros neperdavimas turės įtakos atsakovo veiklai vykdyti ir nesudaryti nuomos sutarties. Nuomos sutarties bendrųjų nuostatų 26.1 punkte nurodyta, jog šalys vedė tarpusavio derybas ir bendrai parengė sutarties nuostatas. Byloje nustatyta, kad atsakovas realiai naudojosi ginčo patalpomis, jose sandėliavo savo turtą. Taigi, atsakovas turėjo galimybę naudotis patalpomis savo veiklai, todėl atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį ir susijusius mokesčius;

atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti kokių konkrečių leidimų jam reikėjo ir kokių negalėjo gauti. Pareigą pasirūpinti reikalingais leidimais, jei tokie būtų buvę reikalingi atsakovo veiklai, turėjo atsakovas (Nuomos sutarties bendrosios dalies 4.2 punktas);

CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostata dėl nuomos mokesčio sumažinimo, kai dėl aplinkybių, už kurias neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja, netaikytina, atsakovui neįrodžius, kad jis negalėjo patalpomis naudotis savo veiklai. Atsakovas, 2024 m. spalio mėn. sužinojęs apie tariamus ribojimus nuomojamoms patalpoms, nesiėmė jokių veiksmų apie tai informuoti ieškovą, nutraukti nuomos sutartį;

palūkanų mažinti nėra pagrindo, nes jos nelaikytinos pernelyg didelėmis, nesąžiningomis, neprotingomis. Netesybų palūkanos yra keturis kartus mažesnės nei skolos suma, jos yra sutartinės (Nuomos sutarties Specialiosios dalies 6 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų dėl netesybų dydžio derėjęsis ar prašęs palūkanas sumažinti, todėl laikytina, kad su sutarties sąlygomis atsakovas sutiko (Nuomos sutarties Bendrųjų nuostatų 26.1 punktas);

8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ);

ieškovas patyrė 972 Eur žyminio mokesčio ir 1 465,82 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetė ieškovo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriam patvirtinti įrodymus jis pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Trečiasis asmuo UAB „Euromedia monitoring“ pateikė prašymą dėl 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškinys UAB „Euromedia monitoring“ atžvilgiu laikytinas pareikštu nepagrįstai ir nerūpestingai. UAB „Euromedia monitoring“ nebuvo ginčo šalis, ji privalėjo pateikti atsiliepimą, ieškovas patikslino ieškinį tik po to, kai UAB „Euromedia monitoring“ pateikė savo atsiliepimą ir išdėstė poziciją dėl netinkamai nurodyto atsakovo. Pirmasis ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui UAB „Euromedia monitoring“, kurį teismas vėliau įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Euromed Monitoring“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Patalpų nebuvo galima naudoti paskirčiai, kuriai jos buvo išnuomotos (sandėliavimo), dėl ko nuomininkas turėjo teisinį pagrindą nemokėti nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Patalpos galėjo būti naudojamos tik pagal Nuomos sutarties Specialiojoje dalyje nurodytą jų paskirtį, kitaip tai būtų laikomas esminis sutarties pažeidimas. Teismas nevertino, kad nuomotojas neatskleidė faktų, kad patalpų faktinė būklė, jų teisinis statusas ir naudojimo sąlygos – įskaitant infrastruktūros trūkumus, registracijos neužbaigtumą, leidžiamos veiklos ribojimus – riboja nuomininko galimybes naudotis patalpomis pagal paskirtį. Ieškovas pripažino nurodytų aplinkybių egzistavimą;

atsakovui draudžiant sandėliuojamus daiktus, įvykus draudiminiam įvykiui, pastato/patalpų nebaigtumas / neįregistravimas yra aplinkybė, sudaranti pagrindą neišmokėti draudimo išmokos. Tai kelia riziką įvairioms inžinerinių tinklų avarijoms (apliejimai ir pan.), ko pasėkoje gali įvykti draudiminiai įvykiai. Nuomojamų statinių baigtumo (100 proc.) įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka yra aplinkybė, turinti esminės reikšmės Nuomos sutarties vykdymui. Nebaigtų statinių eksploatavimas iki jų užbaigimo kelia rizikas, apie kurias nuomotojas neinformavo prieš Nuomos sutarties sudarymą. Teismas kuria precedentą, kad viešosios teisės normos neturi teisinės reikšmės ir statinys, kurio statyba nėra užbaigta, gali būti eksploatuojamas. Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą;

pastato žemės nuomos sutartis, kuria naudojasi Nuomotojas, nustato itin griežtus veiklos ribojimus, tarp jų – draudimą vykdyti bendro pobūdžio administracinę veiklą bei pareigą visiems nuomininkams gauti nacionalinio saugumo patikrą ir atitikties pažymą. Šie reikalavimai objektyviai gali riboti nuomininkų teisę vykdyti suplanuotą veiklą, todėl aplinkybė turėjo būti atskleista. Ieškovas nevykdė esminių pareigų užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, neatskleidė reikšmingos informacijos apie jų teisinį statusą ir naudojimo apribojimus, o reikalaujamos netesybos akivaizdžiai viršija protingumo bei sąžiningumo ribas, taip pat įvertinus, kad faktinės naudojimosi patalpomis galimybės buvo ribotos dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo, reikalavimai dėl tariamos nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, byla grąžintina nagrinėti iš naujo;

palūkanos yra neprotingai didelės, reikalaujamos skolos dydis 39 889,48 Eur, o palūkanos sudaro net 9 935,33 Eur, t. y. 1 / 4 reikalaujamos skolos dydžio. 0,2 proc. palūkanos per dieną reiškia labai aukštą 72,8 proc. metinių palūkanų normą, tai yra itin didelė ir neproporcinga metinių palūkanų norma. Pagal teismų praktiką 0,2 proc. delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais. Atsakovui ginčijant reikalaujamų priteisti netesybų dydį, netesybų priteisimo reikalaujančiai šaliai tenka pareiga įrodyti savo patirtų nuostolių dydį. Teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų dydį reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos.

Ieškovas UAB „Cloudhub“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

apeliaciniame skunde nepateikiamas reikšmingas teisinis argumentas, skundas deklaratyvus, abstraktus, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas deklaratyviais teiginiais negali paneigti prievolės pagal Nuomos sutartį. Nesutinka, kad ginčo dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių nebuvo, jų egzistavimą pripažino ieškovas, nes ieškovas tik buvo nurodęs, kad atsakovo nurodytos teisinės registracijos nedaro jokios įtakos pastato naudojimu. Nuomos sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita gauti visas jo veiklai patalpose būtinas licencijas ir / arba leidimus;

atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis iki jų atlaisvinimo savo ekonominei veiklai vykdyti, dabar savo sukurtais nepagrįstais pagrindais siekia nesumokėti nuomos mokesčio, kylančio iš sutartinių nuomos teisinių santykių. Nuomos sutarties esmė buvo administracinės paskirties pastato nuoma. Tai buvo komercinis šalių susitarimas, pasiektas, suderinus jų valią. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas pacta sunt servanda (liet. sutarčių reikia laikytis) principas reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei laiku. Atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, žinojo arba turėjo žinoti, kad savo verslo rizika, susijusi tam tikrų specifinių (ieškovui nežinomų) daiktų sandėliavimu, negali perkelti ieškovui, kadangi nuomos sutartis yra konsensualinė ir laikoma galiojančia nuo šalių susitarimo momento;

iki šiol nemokėdamas nuomos mokesčio, atsakovas nė karto nebuvo nurodęs, jog dėl nebaigtos teisinės registracijos ir / ar infrastruktūros neperdavimo ir veiklos apribojimų negalėjo naudotis pastatu pagal paskirtį. Atsakovas turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau vis tiek laisva valia sudarė Nuomos sutartį. Atsakovui kaip profesionalui verslo subjektui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai;

2025-11-11 perdavimo-priėmimo akte, kurį pasirašė UAB „Euromed Monitoring“ vadovas AAT2 , buvo aiškiai nurodyta, kad nuomininkas apžiūrėjo patalpas ir susipažino su jų būkle, patalpos visomis prasmėmis atitinka nuomininko ir Sutarties reikalavimus, nuomininkas neturi Nuomotojui jokių pretenzijų dėl patalpų būklės, kokybės, įrengimo lygio, išplanavimo ir/ar kitokių patalpų charakteristikų, išskyrus trūkumus, nurodytus Defektų Akte, kuris pridedamas kaip priedas A prie šio perdavimo-priėmimo akto, kurie netrukdo naudotis patalpomis. Ekonominiai reiškiniai, susiję su atsakovo verslu, negali būti laikomi pagrįstu pagrindu nevykdyti sutartinės prievolės ir nemokėti nuomos mokesčio. Atsakovo verslo rizika negali būti perkeliama ieškovui;

palūkanų suma susidarė dėl to, jog atsakovas nesąžiningai ir piktybiškai neįvykdė prisiimtos sutartinės prievolės, nebendradarbiavo dėl nuomos mokesčio mokėjimo, dėl palūkanų sumažinimo. Atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis ekonominei veiklai vykdyti. Nuomos sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Nuomos sutartimi nustatytas palūkanų (netesybų) dydis nėra akivaizdžiai per didelis. Šalis siejo tęstiniai sutartiniai santykiai. Byloje pateiktame rašte dėl skolų suderinimo aiškiai numatyta, kad šalys bendradarbiauja nuo 2022 m., tarp šalių yra susiklosčiusi dalykinė praktika, patvirtinanti, kad jos turėjo suprasti viena kitos ketinimus. Atsakovo ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų vėlavimas sumokėti bet kurį mokėjimą pagal Nuomos sutartį buvo vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų pagal Nuomos sutarties 18 punktą. Ieškovas jau buvo sumažinęs netesybas ir nebuvo prašęs sutartinių netesybų, kurių suma būtų du kartus didesnė nei prašomų netesybų už vėluojamą grąžinti nuomos mokestį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos mokesčio sumažinimo bei netesybų proporcingumo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Ieškovas kaip nuomotojas ir atsakovas kaip nuomininkas 2024-06-12 sudarė administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenis neskelbtini), nuomos sutartį Nr. ROD5- 2-2024. Nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti naudotis patalpas ir parkavimo vietas, o atsakovas – mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Nuomos mokestis sudarė 3 414,29 Eur be PVM. Nuomininkas taip pat įsipareigojo sumokėti vienkartinį 80 Eur be PVM registracijos mokestį, 2 mėnesių nuomos mokesčio depozitą – 8 262,58 Eur su PVM bei 300 Eur registracijos depozitą. Išnuomota 276,75 kv. m sandėliavimo patalpos ir 33,64 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos. Nuomos sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta, kad nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį iki kiekvieno einamojo mėnesio 7 dienos, o komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius – iki 25 dienos (6.4 punktas). Palūkanos už kiekvieną pavėluotą dieną nustatytos 0,2 proc. (Nuomos sutarties Specialiosios dalies 6 punktas). Nuomos terminas numatytas iki 2029-06-11.

2025-11-11 perdavimo-priėmimo akte, kurį pasirašė UAB „Euromed Monitoring“ vadovas AAT2 , buvo aiškiai nurodyta, kad nuomininkas apžiūrėjo patalpas ir susipažino su jų būkle, patalpos visomis prasmėmis atitinka nuomininko ir Sutarties reikalavimus, nuomininkas neturi Nuomotojui jokių pretenzijų dėl patalpų būklės, kokybės, įrengimo lygio, išplanavimo ir/ar kitokių patalpų charakteristikų, išskyrus trūkumus, nurodytus Defektų akte, kuris pridedamas kaip priedas A prie šio perdavimo-priėmimo akto, kurie netrukdo naudotis patalpomis.

2025-03-25 raštu ieškovas pareikalavo sumokėti skolą. 2025-04-10 raštu ieškovas pranešė, jog nutrauks Nuomos sutartį, jei nuomininkas ne vėliau kaip iki 2025-04-18 nepadengs visos skolos – 33 133, 92 Eur; neįvykdžius (ne pilnai įvykdžius) nurodytą sąlygą, sutartis yra nutraukiama be atskiro pranešimo ir nuomininkas privalės ne vėliau kaip iki 2025-04-28 atlaisvinti ir grąžinti išvalytas bei atlaisvintas patalpas. 2025-04-28 privalo būti pasirašytas patalpų perdavimo/grąžinimo aktas. Nuo susidariusių delspinigių nuomininkas bus atleistas, jei pilnai padengs skolą iki 2025-04-18. Nepadengus pilnai skolos iki nurodyto termino, nuomininkas privalės papildomai padengti 4 652,46 Eur. Nutraukus Sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalės padengti iki nutraukimo dienos visa skolą, susidariusias palūkanas, patalpų įrengimo (neakumuliuotų įrengimo kaštų dalį) kaštus bei 6 mėn. nuomos mokesčio dydžio baudą.

Klientų įsipareigojimų nevykdymo pažymoje nurodyta 39 889,48 Eur skola už laikotarpį nuo 2024-11-07 iki 2025-07-08 bei 9 935,33 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2024-11-07 iki 2025-06-09.

Dėl skolos už nuomą priteisimo

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nuomos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnis, reguliuojantis daikto perdavimo nuomininkui taisykles, nustato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.

Pagal Nuomos sutarties Specialiosios dalies 3 punktą nustatyta, kad atsakovui buvo išnuomotos sandėliavimo paskirties patalpos. Nuomos sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktu nuomininkas įsipareigoja patalpas naudoti tik pagal Nuomos sutarties Specialiojoje dalyje nurodytą jų paskirtį. Šalys aiškiai nustato, kad bet koks patalpų ar bet kurios jų dalies naudojimas kitai, nei Specialiojoje dalyje nurodytai paskirčiai, neturint nuomotojo sutikimo, pateikto raštu, bus laikomas esminiu šios Nuomos sutarties pažeidimu. Taigi, atsakovas išnuomotas patalpas galėjo naudoti sandėliavimo reikmėms. Apeliantas to neginčija ir apeliaciniame skunde šiai išvadai pritaria. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad iš Nuomos sutarties sudarymo kilęs atsakovo teisėtas lūkestis pasireiškė tuo, kad jis patalpose galės sandėliuoti jo veiklos vykdymui reikalingus daiktus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių vadovų paaiškinimais, nustatė reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas realiai naudojosi patalpomis, t. y. sandėliavo savo turimą turtą. Faktinio naudojimosi patalpomis aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame procese. Tiek ieškovo, tiek atsakovo vadovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog daiktai ir transporto priemonės buvo sandėliuojami, atsakovo vadovas pažymėjo, jog iš patalpų išsikraustė 2025-06-03, 04, t. y. jau po Nuomos sutarties nutraukimo. Nors apeliantas nurodo, jog jam buvo ribojama galimybė naudotis patalpomis pagal paskirtį, tačiau šio argumento nedetalizuoja ir nenurodo kokių konkrečių daiktų jis negalėjo sandėliuoti, kuriuos sudarydamas Nuomos sutartį tikėjosi sandėliuoti patalpose. Nesant konkrečių argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad patalpos neatitiko Nuomos sutarties sąlygų ir negalėjo būti naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo išnuomotos., todėl teisėjų kolegija remiasi aplinkybe, kad patalpose buvo realiai sandėliuojama, t. y. patalpos naudotos pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį.

Apeliantas pažymi, kad Nuomos sutarties sudarymo metu nuomotojas neatskleidė faktų, kad patalpų faktinė būklė, jų teisinis statusas ir naudojimo sąlygos – įskaitant infrastruktūros trūkumus, registracijos neužbaigtumą, leidžiamos veiklos ribojimus – ribojo nuomininko galimybes naudotis patalpomis pagal paskirtį. Šį argumentą grindė tuo, kad statybos užbaigimo aktas buvo išduotas tik 2024-06-14, tačiau nei pastatas, nei jam aptarnauti statyti inžineriniai tinklai Nuomos sutarties galiojimo metu nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas-administracinės paskirties pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) įregistruotas, kadastro duomenys nustatyti 2024-02-28, baigtumas 100 proc., pastato savininku įregistruotas UAB „Cloudhub”, įregistravimo pagrindas: 2024-06-14 Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-240614-00123, įrašas galioja nuo 2025-05-28. Kiti inžineriniai statiniai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), statusas formuojamas. Valstybės ir savivaldybių žemės sklypas patikėjimo teise valdomas AB „Lietuvos oro uostai“, registruotas tarnaujantis servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Sudaryta 2016-10-13 nuomos sutartis Nr. 3K-16-372 su nuomininku UAB „Cloudhub” dėl 0,5496 ha nuomos 45 metams.

Sudarydamos sutartį bei ją vykdydamos šalys turi elgtis sąžiningai bei atskleisti viena kitai esminę informaciją (CK 6.158 straipsnis). Nuomos sutarties bendrųjų nuostatų 26.1 punkte nurodyta, jog šalys pripažįsta ir sutinka, kad jos vedė tarpusavio derybas ir kartu parengė visas šios sutarties nuostatas bendrai. Nuomos sutarties bendrųjų nuostatų 4.2 punkte papildomai įrašytos nuostatos, kad nuomininkas yra išsiaiškinęs patalpų savybes ir įvertinęs jų tinkamumą savo verslo vykdymui. Nurodyta, jog nuomininkas savo rizika nuomojasi patalpas Specialiojoje dalyje nurodytai veiklai. Todėl, atsižvelgdamos į tai šalys aiškiai nustato, kad nuomotojas neatsako, o nuomininkas nereikš nuomotojui jokių reikalavimų tuo atveju, jeigu dėl specialių nuomininko veiklai taikomų teisės aktų reikalavimų ar dėl kitų nuo nuomotojo nepriklausančių priežasčių, nuomininkas negalės patalpų naudoti nuomininko veiklai. Šalys aiškiai nustato, kad nuomininkas, prieš sudarydamas šią sutartį pilnai bei visa apimtimi įvertino savo galimybes patalpose vykdyti Specialioje dalyje nurodytą veiklą, pareiškia, kad tiek patalpų lokacija, tiek patalpų įrengimo reikalavimai ir lygis, tiek ir kitos aplinkybės ir sąlygos, susijusios su patalpomis, yra jam priimtinos ir tinkamos jo veiklai vykdyti, atitinkamai prisiima visą su tuo susijusią riziką. Joks nuomininko veiklos ribojimas, kuris kiltų ar galėtų kilti galiojant šiai sutarčiai ir kuris įvyktų ne dėl nuomotojo kaltės, nebus ir negali būti pagrindu sustabdyti bet kokius mokėjimus pagal šią nutartį ar kitaip nesilaikyti šios sutarties sąlygų.

Atsižvelgus į šias sutartines nuostatas, vertintina, jog atsakovas, įrodinėdamas faktų apie patalpų būklę neatskleidimą gali remtis tik tomis daikto ypatybėmis, kurios nebuvo šalių aptartos Nuomos sutartimi ar nebuvo žinomos iš viešai prieinamų registrų duomenų ar jų rūpestingai besielgdamas asmuo negalėtų sužinoti.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad kelios dienos po Nuomos sutarties sudarymo buvo sudarytas 2024-06-14 Statybos užbaigimo aktas, kuris įregistruotas 2025-05-28. 2024-02-28 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla įregistruota 2025-05-27. Visi registro duomenys atsakovui turėjo būti žinomi, todėl jis dar prieš Nuomos sutarties sudarymą turėjo įvertinti, ar esant tokioms aplinkybėms galės nuomojamu turtu naudotis pagal Nuomos sutartyje sutartą paskirtį. Nors 2024-06-14 Statybos užbaigimo aktas buvo įregistruotas tik 2025-05-28, tačiau dokumentas egzistavo ir Nuomos sutarties sudarymo metu, kaip kad egzistavo ir šiuo dokumentu patvirtina pastato ypatybė, kad statinys buvo užbaigtas 100 proc. Apelianto argumentai dėl netinkamo nuomojamo daikto ypatybių atskleidimo prieš sutarties sudarymą, kuriuos jis grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenų nežinojimu, nelaikytini pagrįstais, kadangi atsakovas yra profesionalus verslininkas, kuris patalpas nuomoja savo verslo poreikių tenkinimui. Tuo remiantis sprendžiama, kad atsakovas neturėjo pagrindo nesuprasti ar tikėtis daugiau iš Nuomos sutartimi gauto naudotis daikto, negu daikto ypatybės nustatytos Nekilnojamojo turto registre.

Kaip reikšmę turinčius bet Nuomos sutarties sudarymo metu neatskleistus faktus atsakovas nurodo infrastruktūros trūkumus, registracijos neužbaigtumą, tačiau nepaaiškina kokiu būdu įrašai Nekilnojamojo turto registre galėjo įtakoti konkrečios atsakovo veiklos vykdymą. Paaiškinimai, jog pastato būklė galėtų lemti dažnesnį draudiminio įvykio atsiradimą, o atsakovui draudžiant sandėliuojamus daiktus pastato/patalpų nebaigtumas / neįregistravimas sudarytų pagrindą neišmokėti draudimo išmokos, nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, konkrečiais pastato trūkumais ar draudimo įmonės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, todėl vertinami kaip atsakovo samprotavimai, o ne teisinę reikšmę ginčo sprendimai turintys argumentai.

Atsakovas teigia, jog nebaigtų statinių eksploatavimas pažeidžia viešosios teisės normas, o būtent iki Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuomos teisiniuose santykiuose būtina laikytis viešosios teisės normų, tačiau nelaiko, kad galimas viešosios teisės normų pažeidimas gali įtakoti pareigos mokėti nuomos mokestį dalyką. Atsakomybė už Statybos įstatymo pažeidimus yra reglamentuota Statybos įstatymo 52 straipsnyje, kuris numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nuomos sutarties sudarymo metu tiek Statybos įstatymo norma, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys atsakovui turėjo būti žinomi. Jeigu atsakovas nebūtų susipažinęs su teisės aktais ar registru, tokiu atveju sąžiningai elgdamasis jis būtų turėjęs reikalauti nutraukti Nuomos sutartį dėl daromo Statybos įstatymo pažeidimo, o ne atsisakyti mokėti nuomos mokestį už faktiškai naudotas patalpas.

Atsakovas įrodinėja, jog norima veikla negalėjo užsiimti dėl žemės nuomos sutartyje numatytų apribojimų, įskaitant nacionalinio saugumo patikros reikalavimus. Atmesdama šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog, viena vertus, atsakovui iš Nekilnojamo turto registro duomenų turėjo būti žinomi visi žemės sklypui taikomi apribojimai, kadangi nuomos sutartis su AB „Lietuvos oro uostai“ sudaryta dar 2016 m., antra vertus, atsakovas nepagrindė jokių konkrečių reikalavimų, kad tam tikru teisės aktu dėl žemės sklypo artumo oro uostui nustatyta pareiga gauti kokius nors specialius leidimus, trečia, net jei yra būtų įrodytas specialių leidimų reikalingumas, byloje nepateikta duomenų, kad tokie leidimai būtų reikalingi konkrečiai atsakovo veiklai vykdyti ir kad atsakovas tokių leidimų negalėtų gauti. Be to, Nuomos sutartimi yra nustatyta atsakovo pareiga pasirūpinti reikiamais leidimais. Nuomos sutarties bendrųjų nuostatų 4.2 punkte nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita gauti visas jo veiklai patalpose būtinas licencijas ir / arba leidimus. Nuomininkas privalo nevykdyti jokios veiklos patalpose be atitinkamo leidimo ir / arba licencijos, taip pat nuomininkas privalo nevykdyti jokios veiklos patalpose, jei jos vykdymas bet kokiu būdu pažeistų galiojančias ir taikomas teisės normas. Nuomininkas įsipareigoja iki Perdavimo-priėmimo akto sudarymo pateikti nuomotojui susipažinti visų tokių nuomininko turimų licencijų, leidimų ir / ar kitų susijusių dokumentų kopijas.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas būdamas profesionalus komercinę veiklą vykdantis subjektas prieš sudarydamas nuomos sutartį privalėjo įvertinti visus aspektus ir numatyti, ar nebaigta objekto ar jo dalių teisinė registracija, infrastruktūros neperdavimas turės įtakos atsakovo veiklai tinkamai vykdyti ir/ar naudotis pastatu pagal paskirtį, atitinkamai galėjo ir nesudaryti nuomos sutarties. Nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus reglamentuojantis CK 6.485 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. To paties straipsnio 5 dalis nurodo, kad nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad egzistavo patalpų trūkumai, kurie atsakovui nebuvo žinomi ar jam kaip verslininkui galėjo būti nežinomi. Analogiškai vertinami ir atsakovo deklaratyvūs argumentai dėl inžinerinių tinkle neįregistravimo. Kadangi nėra pateikti konkretūs įrodymai ar detalūs argumentai, teisėjų kolegija neturi ką vertinti ir šiuo aspektu. Tuo remiantis daroma išvada, kad atsakovui buvo perduotos tinkamos patalpos ir jam tenka pareiga sumokėti nuomos mokestį.

Apeliantas remiasi CK 6.487 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, jog nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Kadangi visos su patalpomis susijusios aplinkybės buvo jau Nuomos sutarties sudarymo metu ir padėties sutarties vykdymo eigoje nepasikeitė negalima nustatyti aplinkybės, jog patalpų būklė ar naudojimosi jomis sąlygos pablogėjo ir tuo pačiu nėra pagrindo taikyti CK 6.487 straipsnio išimtį.

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo pripažintini nepagrįstais.

Dėl delspinigių sumažinimo

Apeliantas prašo sumažinti priteistas palūkanas ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų dydį reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos. 9 935,33 Eur palūkanos yra neprotingai didelės, reikalaujamos skolos dydis 39 889,48 Eur, todėl palūkanos sudaro 1 / 4 prašomos priteisti skolos. 0,2 proc. palūkanos per dieną reiškia per didelę ir neproporcingą 72,8 proc. metinių palūkanų normą. Pagal teismų praktiką 0,2 proc. delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais. Atsakovui ginčijant reikalaujamų priteisti netesybų dydį, netesybų priteisimo reikalaujančiai šaliai tenka pareiga įrodyti savo patirtų nuostolių dydį. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad abi komercinės nuomos sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę nuomos sutartį, tai reiškia, kad jie geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Pagal Nuomos sutarties Specialiosios dalies 6 punktą už kiekvieną pavėluotą dieną nustatytos 0,2 proc. palūkanos. Prašomos priteisti 9 935,33 Eur palūkanos susidarė už laikotarpį nuo 2024-11-07 iki 2025-06-09.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Kadangi įstatymai nepateikia konkrečių dydžių ar skaičiavimų, kas yra „aiškiai per didelės“ netesybos, kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Teismas turi vertinti šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį bei vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos, kurios neatitinka jų kompensacinės funkcijos, laikytinos nepagrįstomis ir mažintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95-313/2017 nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus.

Kaip matyti prašomų priteisti netesybų dydis yra nustatytas šalių sudarytoje sutartyje. Abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Atsakovas kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį vykdymo elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškovu, kėlė nepagrįstas, neargumentuotas pretenzijas. 2025-04-10 raštu ieškovas atsakovui nurodė, kad šis nuo susidariusių delspinigių nuomininkas bus atleistas, jei pilnai padengs skolą iki 2025-04-18. Nepadengus pilnai skolos iki nurodyto termino, nuomininkas privalės papildomai padengti 4 652,46 Eur. Pats atsakovas pasirinko elgesio būdą nebendradarbiauti su ieškovu, nesitarti dėl atsiskaitymo sąlygų, o pradėti ginčą, kuriam neturėjo bent kiek pagrįstų argumentų. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties šalių nuomos santykius, sutarties dalyką bei procesinį elgesį, sprendžia, kad teismas neturi modifikuoti Nuomos sutarties nuostatų dėl šalių susitartų delspinigių dydžio, kadangi abiejų sutarties šalių valia yra išreikšta laisvai, šalys yra kompetentingos, profesionalios ir pačios yra atsakingos už sudarytus susitarimus bei įsipareigojimų vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas prašo priteisti 1 089 Eur išlaidų advokato paslaugoms, kurie atmetus apeliacinį skundą priteisimi iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a : Atsakovo UAB „Euromed Monitoring“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimo atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo UAB „Euromed Monitoring“ ieškovo UAB „Cloudhub“ naudai 1 0 89 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame procese atlyginti.