Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-891-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00812-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 3 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. V. (nuotoliniu būdu),Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams A. G. ir A. J. (A. J.),viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo J. V. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundus dėl:1) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818);2) Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_O-723-2026 atsisakyti pripažinti J. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818);3) Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 atsisakyti pripažinti V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818).Teismasn u s t a t ė:Teismo nustatytos aplinkybėsInstitucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_O-723-2026 atsisakyti pripažinti J. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818) nutarta atsisakyti pripažinti J. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo teisenoje ROIK: 26300035818, kadangi, įvertinus pareiškėjo J. V. prašymą ir administracinio nusižengimo medžiagą, konstatuotina, kad tyrimo medžiagoje nėra nustatyti objektyvūs duomenys, kad administraciniu nusižengimu J. V. buvo padaryta konkreti žala, kuri būti tiesiogiai siejama su galimai padarytu administraciniu nusižengimu.J. V. nurodytos turtinė žala (kuro išlaidos vykstant pas vaiką) negali būti laikoma administraciniu nusižengimu padaryta žala. Šios išlaidos yra susijusios su pareiškėjo vykimu įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nėra tiesioginė galimų neteisėtų kito asmens veiksmų pasekmė.J. V. nurodyta neturtinė (moralinė) žala siejama su (duomenys neskelbtini) vaiko V. V. elgesiu – atžagariu bendravimu, taip pat tarp tėvų susiklosčiusiais konfliktiniais santykiais, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime nepatvirtina, kad žala kilo dėl konkrečių administracinio nusižengimo požymių turinčių veiksmų. Būtini konkretūs ir objektyvūs duomenys (pvz., medicinos duomenys) apie realiai padarytą žalą ir jos priežastinį ryšį su galimai neteisėtais veiksmais, o tokie duomenys pateikti nebuvo (1 t., b. l. 24–25).Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 atsisakyti pripažinti V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818) nutarta atsisakyti pripažinti (duomenys neskelbtini) V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo teisenoje ROIK: 26300035818, kadangi, įvertinus pareiškėjo tėvo J. V. prašymą ir administracinio nusižengimo medžiagą, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisenoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) V. V. padarytą fizinę ar psichologinę žalą (1 t., b. l. 28–29).Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl G. Š. veiksmų. Padaryta išvada, kad byloje nustatyta, jog tarp vaikų tėvų vyksta ilgalaikis konfliktas dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Ankstesnėse teismų nutartyse konstatuota, kad vaiko tėvo elgesys buvo ramus ir neagresyvus, o motina įtraukdavo vaikus į tėvų konfliktą, inicijuodama vaizdo ir garso įrašų darymą. Kita vertus, nustatyta, kad G. Š. darė įrašus siekdama rinkti įrodymus teisminiams ginčams, o ne eskaluoti konfliktą ar veikti prieš vaiko interesus. Byloje nėra objektyvių duomenų ar specialistų išvadų, patvirtinančių, kad jos veiksmai vaikams sukėlė realias neigiamas pasekmes ar psichologinę žalą. Taip pat vaiko atsisakymas vykti su tėvu savaime nepatvirtina motinos pareigų nevykdymo.Pagrindiniai skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiVilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. gegužės 28 d. gautas pareiškėjo J. V. skundas (toliau – ir Skundas1) (1 t., b. l. 105–108), kuriuo prašoma panaikinti Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 ir įpareigoti nutarimą priėmusią Instituciją kreiptis dėl išvados administracinio nusižengimo byloje gavimo į specialistus – į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių.Pareiškėjo Skunde1 nurodoma, kad jis nesutinka su nutarimu nepripažinti (duomenys neskelbtini) V. V. nukentėjusiuoju ir teigia, kad institucijos išvados yra prieštaringos, nes, nustačius motinos veiksmus, neatitinkančius geriausių vaiko interesų ir įtraukiančius vaiką į tėvų konfliktą, kartu konstatuota, jog vaikas dėl šių veiksmų nenukentėjo. J. V. teigimu, motinos elgesys – vaiko įtraukimas į tėvų konfliktą, konfliktinių situacijų filmavimas ir galimas vaiko nuteikinėjimas prieš tėvą – savaime galėjo sukelti vaikui emocinį stresą ir kitą psichologinį poveikį. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad žalos nebuvimas grindžiamas specialistų išvadų nepateikimu. Pareiga rinkti įrodymus tenka tyrimą atliekančiai institucijai, todėl, kilus abejonių dėl poveikio vaikui, institucija turėjo pati pasitelkti specialistus ar skirti ekspertizę. Be to, J. V. vertinimu, atsisakius pripažinti vaiką nukentėjusiuoju, jo procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos, o nutarimas priimtas skubotai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes.Institucijos patarėjas A. G. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 123–124) , kuriuo prašo palikti Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 nepakeistą ir J. V. skundo netenkinti. Institucijos atstovas atsiliepime nurodoma, kad pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo statusui suteikti nepakanka vien aplinkybės, jog administracinio nusižengimo teisena susijusi su vaiku ar galimu jo interesų pažeidimu – būtina nustatyti konkrečią administraciniu nusižengimu vaikui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Institucijos atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. V. dėl tiriamų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, negauta. Byloje nėra duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus, emocinės būklės pablogėjimą, specialistų nustatytas neigiamas pasekmes ar kitus objektyviai nustatomus padarinius, o pareiškėjo teiginiai apie galimą psichologinį poveikį grindžiami jo subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis. Institucijos atstovas taip pat pažymi, kad iš vaizdo įrašų matyti ir girdėti paties V. V. nenoras tuo metu bendrauti su tėvu ir broliu bei jo nurodomos tokio nenoro priežastys, todėl, net jeigu vaikas patyrė neigiamų išgyvenimų, jie nesietini su šioje administracinio nusižengimo teisenoje tiriamomis aplinkybėmis.Institucijos atstovas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad ji savo iniciatyva turėjo organizuoti psichologinį ar psichiatrinį vaiko vertinimą. Nurodo, kad pareiga surinkti pakankamus duomenis apie galimai padarytą žalą nereiškia pareigos kiekvienu atveju inicijuoti ekspertizę ar specialų vaiko vertinimą, o nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą tokiam tyrimui atlikti.Institucijos atstovo vertinimu, aplinkybė, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nesudaro pagrindo tokį patį statusą jam suteikti šioje byloje, nes kiekvienoje teisenoje šis klausimas sprendžiamas individualiai pagal konkrečias faktines aplinkybes ir surinktus duomenis. Pareiškėjo minima apygardos teismo nutartis buvo priimta sprendžiant paties J. V. administracinės atsakomybės klausimą, joje nebuvo sprendžiamas V. V. pripažinimo nukentėjusiuoju teisėtumo klausimas ir ANK 578 straipsnio taikymo sąlygos, todėl ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui.Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo argumentai apie kitus tarp vaiko tėvų vykstančius ginčus, ankstesnius procesus bei institucijų veiksmų vertinimą nėra reikšmingi sprendžiant, ar šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje buvo pagrindas V. V. pripažinti nukentėjusiuoju. Atsižvelgdamas į tai, Institucijos atstovas mano, kad 2026 m. gegužės 6 d. nutarimas atsisakyti pripažinti V. V. nukentėjusiuoju priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis ir nepažeidžiant ANK 578 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. birželio 12 d. gautas J. V. skundas (toliau – ir Skundas2) (b. l. 2–7, skundo medžiagoje Nr. II-932-1100/2026), kuriuo prašoma: 1) Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818); 2) įpareigoti Instituciją pašalinti tyrimo spragas ir skirti atitinkamą psichiatrinę-psichologinę ekspertizę Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje su tikslu nustatyti objektyvią tiesą ir padarytos žalos mąstą; 3) panaikinti Institucijos patarėjo A. G. nutarimus nepripažinti jo (J. V.) ir (duomenys neskelbtini) V. V. nukentėjusiaisiais.Pareiškėjo Skunde2 nurodoma, kad jis nesutinka su nutarimais nutraukti dėl G. Š. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir nepripažinti jo (J. V.) bei (duomenys neskelbtini) V. V. nukentėjusiaisiais. Nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes ir tinkamai neįvertinus ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių.Pareiškėjas remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. liepos 30 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. procesiniuose sprendimuose pateiktu aplinkybių vertinimu. Nurodo, kad juose buvo konstatuota, jog jo elgesys bendravimo su vaiku metu buvo ramus ir neagresyvus, jis siekė įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, o objektyvių pagrindų riboti jo bendravimą su vaiku nenustatyta. Tuo metu teismai nustatė aplinkybes, susijusias su G. Š. vengimu vykdyti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, jos inicijuojamu susitikimų filmavimu, vaiko įtraukimu į tėvų pokalbius, vaiko neskatinimu vykti su tėvu bei konfliktinės situacijos tęsimu vaiko akivaizdoje. Institucija šių teismų nustatytų aplinkybių tinkamai neįvertino.Pareiškėjas nesutinka su Institucijos atstovo vertinimu, kad G. Š. veiksmai nebuvo tyčia nukreipti prieš vaiko interesus ir nepasiekė tokio pavojingumo, kad galėtų užtraukti administracinę atsakomybę. Jo teigimu, atsakomybei pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nėra būtina tiesioginė tyčia pakenkti vaiko psichikai. G. Š. suvokė, kad konfliktinės situacijos ir jų filmavimas vyksta vaikų akivaizdoje, tačiau leido tokioms situacijoms tęstis. Taip pat nurodo, kad formalus vaiko paraginimas vykti su tėvu, realiai jo neskatinant ir nesiaiškinant atsisakymo priežasčių, patvirtina netinkamą motinos pareigų vykdymą. Pareiškėjas G. Š. elgesį vertina kaip vaiko įtraukimą į tėvų konfliktą, neigiamų nuostatų tėvo ir kitų šeimos narių atžvilgiu formavimą bei tėvų valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams.Pareiškėjas taip pat nesutinka su Institucijos atstovo argumentu, kad byloje nėra specialistų išvadų, patvirtinančių vaikui padarytą neigiamą psichologinį poveikį. Jo vertinimu, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai perkelta jam. Remiantis ANK 567, 569, 587 ir 593 straipsniais, jeigu galimam poveikiui vaiko psichikai nustatyti buvo reikalingos specialios žinios, tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo pats imtis aktyvių veiksmų – pasitelkti specialistus, reikalauti specialisto išvados ar inicijuoti ekspertizę. Pareiškėjo nuomone, neatlikusi tokių veiksmų, Institucija negalėjo specialistų išvadų nebuvimu grįsti išvados, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų apie vaikui padarytą žalą.Be to, pareiškėjas nurodo, kad tyrimo metu nebuvo apklaustas, nors telefonu buvo informavęs tyrimą atliekantį pareigūną turintis bylai reikšmingų duomenų ir prašė pirmiausia išspręsti jo procesinio statuso klausimą, o tuomet jį apklausti. Pareiškėjas pažymi, kad 2026 m. gegužės 7 d. 6.37 val. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pripažinti jį nukentėjusiuoju, o tos pačios dienos 7.13 val. – nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, todėl, jo vertinimu, jam nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam ir pateikti turimus duomenis.Nesutikdamas su V. V. nepripažinimu nukentėjusiuoju, pareiškėjas nurodo, kad ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje V. V. jau buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo atstove pagal įstatymą – G. Š. Pareiškėjo teigimu, V. V. interesai pažeidžiami jį įtraukiant į suaugusiųjų konfliktą, jo akivaizdoje kuriant įtemptas situacijas, neskatinant bendrauti su tėvu ir ribojant jo ryšius su tėvu, broliu bei kitais šeimos nariais. Pareiškėjas nesutinka, kad nukentėjusiojo statusui suteikti šiuo atveju būtina specialisto išvada apie vaikui padarytą psichologinę žalą.Pareiškėjas prašo nukentėjusiuoju pripažinti ir jį patį. Nurodo, kad dėl G. Š. veiksmų patyrė turtinę žalą – 50 Eur kelionės išlaidų, kadangi, gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdavo susitikti su sūnumi, tačiau susitikimai neįvykdavo. Taip pat nurodo patyręs neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą ir dvasinį sukrėtimą dėl vaiko bendravimo su juo bei, pareiškėjo teigimu, G. Š. veiksmų, darančių poveikį jo ir sūnaus tarpusavio ryšiui.Be kita ko, skunde nurodoma, kad Institucija tyrimo metu laikėsi pasyvios pozicijos, nepakankamai atsižvelgė į ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktą aplinkybių vertinimą, neatliko, jo manymu, būtinų papildomų tyrimo veiksmų, nepasitelkė specialistų ir nesudarė jam galimybės pateikti turimus duomenis. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas bei atsisakymas pripažinti jį ir V. V. nukentėjusiaisiais yra nepagrįsti.Institucijos patarėjas A. G. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 149–151), kuriuo prašo palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus ir J. V. skundo netenkinti.Institucijos atstovo atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisenoje buvo vertinama, ar G. Š. veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, įvertinus teismų procesinius sprendimus, vaizdo ir garso įrašus, proceso dalyvių paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą. Nors nustatyta, kad konfliktinė situacija tarp vaiko tėvų yra ilgalaikė, G. Š. inicijuodavo vaizdo ir garso įrašų darymą bei galbūt ne visuomet pakankamai skatino bendravimo tvarkos vykdymą, Institucijos vertinimu, šių aplinkybių nepakanka administracinei atsakomybei kilti, nes nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad jos veiksmų visuma pasiekė ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymui būtiną pavojingumo lygį.Institucijos atstovas nesutinka, kad ignoravo ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes. Nurodo, kad vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis, įskaitant aplinkybes, jog J. V. elgesys buvo ramus ir neagresyvus, G. Š. inicijuodavo vaizdo ir garso įrašų darymą, vaikai dalyvaudavo tėvų pokalbiuose, o G. Š. nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti sklandų teismo sprendimo vykdymą. Tačiau, Institucijos atstovo teigimu, šiose nutartyse buvo sprendžiamas J. V. administracinės atsakomybės klausimas, o G. Š. kaltė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nebuvo tiriama ir konstatuota, todėl teismų nustatytos aplinkybės savaime nėra pakankamas pagrindas jos administracinei atsakomybei.Institucijos atstovas taip pat nesutinka, kad pažeidė pareigūno aktyvumo principą, neskirdama vaikui psichologinės ekspertizės. Tyrimo metu buvo surinkta ir įvertinta prieinama bylos medžiaga, o ANK 587 straipsnis suteikia teisę skirti ekspertizę, tačiau nenustato pareigos ją skirti kiekvienu atveju. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vaikui buvo padaryta žala, kuriai nustatyti būtina ekspertizė, o su vaiku tiesiogiai bendravę specialistai tokio poreikio neįžvelgė. Institucijos atstovo vertinimu, ekspertizės skyrimas vien siekiant nustatyti galimą žalą ir surasti papildomų argumentų administracinei atsakomybei pagrįsti galėtų sukelti vaikui papildomų neigiamų išgyvenimų ir neatitikti geriausių jo interesų. Pareigūno aktyvumo principas, Institucijos atstovo teigimu, taip pat negali būti suprantamas kaip pareiga rinkti vienos proceso šalies poziciją patvirtinančius įrodymus.Institucijos atstovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą, tėvo atstūmimą ir manipuliavimą vaiku nebuvo patvirtinti objektyviais duomenimis. Pateiktame vaizdo ir garso įraše, Institucijos atstovo vertinimu, V. V. pats išreiškia nenorą vykti su tėvu ir nurodo tokio savo apsisprendimo priežastis.Institucijos atstovas nesutinka ir su argumentu, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam. Nurodo, kad 2026 m. balandžio 15 d. raštu J. V. buvo informuotas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir galimybę pateikti papildomą informaciją, paaiškinimus bei duomenis, taip pat, pageidaujant būti apklaustam, susisiekti su tyrimą atliekančiu pareigūnu ir suderinti apklausos laiką. Institucijos atstovo teigimu, pareiškėjas papildomos reikšmingos informacijos nepateikė ir pageidavimo būti apklaustas neišreiškė, be to, skunde nenurodė konkrečių naujų duomenų ar įrodymų, kurių negalėjo pateikti tyrimo metu ir kurie galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinio nusižengimo sudėties.Be kita ko, nurodoma, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neabejotinų duomenų, leidžiančių konstatuoti visus ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, likusios abejonės buvo vertinamos G. Š. naudai, todėl, Institucijos atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas.J. V. 2026 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 167–169), 2026 m. rugpjūčio 5 d. ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.Teismo išvadosPareiškėjo J. V. skundai netenkinami.J. V. teismo posėdžių metu palaikė Skunde1 nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad V. V. turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes dėl nevykdomos bendravimo tvarkos iš jo buvo atimta galimybė bendrauti su tėvu, broliu ir kitais artimaisiais. Vaikas yra įtrauktas į tėvų konfliktą, išgyvena lojalumo konfliktą ir yra priverstas dalyvauti įvairiuose procesuose, policijos iškvietimuose bei ginčuose, užuot gyvenęs įprastą vaikišką gyvenimą. Nurodė, kad teismų nutartyse buvo pažymėta, jog vaikas kalba išmoktomis frazėmis, todėl mano, kad tokios frazės buvo suformuotos aplinkoje, kurioje jis gyvena. Vaikui formuojamas tėvų atstūmimo sindromas ir ši situacija turi būti sprendžiama skubiai. Taip pat paaiškino, kad daugiau nei trejus metus negali matyti V. V., o G. Š. tik po pradėto ikiteisminio tyrimo pradėjo kartais pasiimti kitą (duomenys neskelbtini) vaiką – J. V. Institucijai yra teikta informacija apie G. Š. bandymus (duomenys neskelbtini) ir garso įrašus, kuriuose ji kalba apie norą (duomenys neskelbtini), tačiau institucija į šias aplinkybes tinkamai nereagavo. Jis (J. V.) siekia tik bendrauti su savo sūnumi ir vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, todėl prašo, kad V. V. būtų pripažintas nukentėjusiuoju, būtų pasitelkti specialistai ir objektyviai įvertinta visa situacija. Pažymėjo, kad dėl turimo išsilavinimo, sugeba pamatyti, jog vaikas yra nuteikinėjamas, todėl mano, jog tikra žala vaikui gali būti nustatyta tik atlikus ekspertizę ir pasitelkus kvalifikuotus specialistus.J. V. teismo posėdžio metu taip pat palaikė Skunde2 nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad jis kreipėsi į Tarnybos direktorę I. S., kuri, įvertinusi jo pateiktas teismų nutartis, įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pradėti administracinę teiseną. Skyrius teiseną nutraukė neištyręs visų aplinkybių ir nepasitelkęs specialistų, nors ankstesnėse teismų nutartyse buvo pasisakyta dėl vaiko galimai išmoktų frazių, jo įtraukimo į tėvų konfliktą ir galimo poveikio vaikui.Nurodė, kad su V. V. daugiau kaip trejus metus negali bendrauti, vaikas jam neperduodamas, sako, kad pareiškėjas išeitų iš jo gyvenimo ir kad turi „naują tėvelį“. Dėl bendravimo tvarkos nevykdymo buvo kreipęsis į teisėsaugą, o atvykęs pasiimti vaiko kviesdavo policiją aplinkybėms užfiksuoti. Jo manymu, turėjo būti ištirta, kodėl vaikas atsisako su juo bendrauti, ar jam daromas poveikis ir kas lemia jo vartojamas frazes.Taip pat nesutiko, kad nebuvo apklaustas. Institucijos atstovui A. G. buvo nurodęs, jog nori būti apklaustas išsprendus jo prašymą pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau tą pačią dieną buvo atsisakyta jį pripažinti nukentėjusiuoju ir nutraukta teisena. Savo, kaip nukentėjusiojo, statusą grindė dėl negalėjimo bendrauti su vaiku patiriamais neigiamais išgyvenimais bei laiko ir kuro išlaidomis važiuojant iš (duomenys neskelbtini).Be kita ko, teigė, kad G. Š. tik deklaratyviai parodo pastangas atkurti jo (J. V.) ir vaiko V. V. santykius, tačiau tos pastangos nėra pakankamos. Institucijos atstovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. V. buvo pranešta apie pradėtą administracinę teiseną ir suteikta galimybė nurodyti papildomas aplinkybes bei būti apklaustam, tačiau jis pageidavo būti apklaustas tik išsprendus jo procesinės padėties klausimą. Teisenoje buvo vertinami konkretūs 2024 m. rudenį įvykę atvejai. Aplinkybė, kad kitoje administracinėje teisenoje V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nereiškia, jog toks statusas jam turėjo būti suteiktas ir šioje byloje, kadangi tai skirtingos teisenos.Taip pat nurodė, kad vertinant vaiko būseną, vaizdo ir garso įrašus bei atliktus vaiko situacijos vertinimus, nenustatyta požymių, jog V. V. būtų patyręs stresą, psichologinę ar moralinę žalą. Vaikas aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu ir broliu bei nurodė tokio nenoro priežastis. Institucija sutinka, kad vaikas turėtų bendrauti su tėvais, tačiau tėvas taip pat turi ieškoti būdų atkurti ryšį su vaiku, o institucija gali tik teikti tam pagalbą.Paaiškino, kad priimant procesinius sprendimus, buvo vadovaujamasi ANK 578 straipsniu, Geriausių vaiko interesų metodiniu vadovu ir, atliekant vaiko situacijos vertinimus, Vaiko nuomonės metodiniu išklausymo vadovu. Su vaiku bendravę specialistai nenustatė jam daromos įtakos ar manipuliavimo požymių. Nors emocinei vaiko būklei įvertinti gali būti skiriama ekspertizė, šiuo atveju tam nebuvo nustatyta konkrečių indikacijų. Taip pat nurodė, kad administracinėje teisenoje buvo vertintos teismų nutartys, ankstesnės bylos medžiaga, vaiko situacijos vertinimai bei dalis garso ir vaizdo įrašų. Ne visi kitose bylose esantys įrašai buvo vertinti. J. V. buvo suteikta galimybė pateikti papildomą medžiagą ir būti apklaustam, tačiau papildomų dokumentų jis nepateikė.Dėl teismo nutartyse minimų galimai išmoktų vaiko frazių pažymėjo, kad tai nebuvo konstatuota kategoriškai, o institucijai toks įspūdis nesusidarė. Vien suaugusiesiems būdingų frazių vartojimas savaime nereiškia, kad vaikas yra išmokytas ar juo manipuliuojama. Taip pat patvirtino, kad motina anksčiau ilgą laiką nebendravo su kitu vaiku, tačiau vėliau bendravimą pradėjo ir bendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais. Teigė, kad Institucijos specialistai, nors ir neturėdami ekspertų kompetencijos, gali vertinti galimo poveikio vaikui požymius. Nagrinėjamu atveju vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą požymių nenustatyta, todėl poreikio skirti ekspertizę institucija nematė. Vaiko nuteikimas prieš vieną iš tėvų, jeigu būtų nustatytas, laikytinas psichologinio smurto forma. Be kita ko, paaiškino, kad nutarimų priėmimo ir pasirašymo datos gali nesutapti dėl Administracinių nusižengimų registro techninių ypatumų. Nutarimas dėl nepripažinimo nukentėjusiuoju buvo priimtas gegužės 6 d., nors pagal metaduomenis pasirašytas gegužės 7 d. Nurodė, kad nėra nustatytos praktikos, pagal kurią, atsisakius asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, turėtų būti laukiama tokio sprendimo apskundimo prieš priimant sprendimą dėl pačios teisenos.Taip pat pabrėžė, kad Institucija neturi jokio intereso veikti G. Š. naudai, kadangi Institucija veikia geriausiais vaiko interesais. Pažymėjo, kad J. V. buvo siūlyta pagalba, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro duomenimis jis nurodė, kad socialinės priežiūros ir atvejo vadybos paslaugos jo šeimai nereikalingos, nes pagalbos sau ir sūnui gali ieškoti savarankiškai, o ginčus dėl bendravimo tvarkos ir galimo vaiko nuteikinėjimo spręs teisiniu keliu.Paaiškino, kad V. V., nors ir yra vaikas, tačiau nagrinėjamų įvykių kontekste jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metų, kas reiškia, kad vaikas jau yra pakankamai subrendęs, kad galėtų suformuluoti savo argumentuotą poziciją ir išsakyti savo nuomonę, į kurią Institucijos specialistai negali neatsižvelgti. Be to, akcentavo ir tai, kad iš turimos medžiagos institucija J. V. bendravimą su sūnumi vertino kaip įsakmų, grindžiamą liepimais, o pats vaikas yra išsakęs neigiamas ankstesnio gyvenimo su tėvu patirtis. Institucijos vertinimu, tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs ir turi būti atkuriamas individualiai, atsižvelgiant į vaiko savybes bei jo nuomonę. Teigė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, turimuose vaizdo įrašuose G. Š. skatino sūnų bendrauti su tėvu, ragino nenusisukti ir pirmiausia pabendrauti, o ne iš karto vykti su tėvu. Tuo tarpu tėvas įsakmiu tonu liepdavo vaikui vykti kartu, nepaisydamas vaiko nuomonės. Vaikas skirtinguose įrašuose savo poziciją dėstė nuosekliai ir ją argumentavo, todėl institucijai abejonių dėl šios pozicijos vertinimo nekilo.Institucijos atstovas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje administracinėje byloje buvo vertinti ir teismui pateikti du garso ir vaizdo įrašai, o kitose bylose gali būti ir daugiau įrašų, kuriuos vertino kiti specialistai. Tarnybos direktorė, gavusi J. V. skundą, pavedė Vilniaus miesto skyriui atlikti administracinį tyrimą ir nustatyti, ar motinos veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių. Institucijos vertinimu, tyrimas buvo atliktas išsamiai. Teigė, kad ankstesnę administracinę bylą, kurioje V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nagrinėjo kitas pareigūnas, todėl sprendimai galėjo skirtis dėl skirtingo aplinkybių vertinimo. Šią teiseną atlikęs A. G. turi ilgametę administracinių tyrimų patirtį, todėl institucija nemato pagrindo teigti, kad tyrimas atliktas nekompetentingai, paviršutiniškai ar šališkai. A. G. ištyrė turėtus garso ir vaizdo įrašus bei kitą medžiagą ir nematė pagrindo inicijuoti vaiko ekspertizę. Kartu nurodė, kad vaiko ekspertizės skyrimo klausimas buvo keliamas civilinėje byloje. Taip pat civilinėje byloje buvo nustatyta J. V. bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią bendravimas turi vykti šeimos krizių centre „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaujant centro atstovui ir atsižvelgiant į centro rekomendacijas.Dėl sprendimų tą pačią dieną nepripažinti J. V. nukentėjusiuoju ir nutraukti teiseną paaiškino, kad tokia praktika nėra įprasta, tačiau pats tyrimas truko apie du mėnesius, todėl sprendimų priėmimo metu medžiaga jau buvo surinkta ir įvertinta. Patvirtino, kad įsiteisėję teismų sprendimai institucijai yra privalomi ir jais vadovaujamasi.Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta arba administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, surinkti jas patvirtinantys objektyvūs duomenys.ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Tėvų asmenines teises ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.Nagrinėjamu atveju J. V. visų pirma nesutinka su Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818) dėl G. Š. veiksmų pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.Pareiškėjas Skunde2 (b. l. 2–7, skundo medžiagoje Nr. II-932-1100/2026) itin didelį dėmesį skiria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. liepos 30 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. procesiniuose sprendimuose pateiktų aplinkybių vertinimui nurodydamas, kad minėti teismų procesiniai sprendimai patvirtina G. Š. kaltę dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamame nutarime nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai.Pažymėtina, kad minėti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas J. V. Kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas konkretaus asmens kaltės klausimas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Kita vertus, tai, kad minėtuose teismų sprendimuose sprendžiant klausimą dėl J. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo buvo aptarti tam tikru aspektu kito asmens (G. Š.) veiksmai, savaime nereiškia, kad jais taip pat buvo pripažinta, kad G. Š. padarė kokį nors administracinį nusižengimą. Priešingai, teismai sprendė J. V. administracinio nusižengimo byloje būtent J. V., o ne G. Š. kaltės klausimą dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo (tokios yra bylos ribos). Dėl J. V. administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas savaime negali būti laikomas kaip pagrindas automatiškai pripažinti G. Š. kalta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Tik atlikus administracinį tyrimą, įvertinus visas administraciniam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir nutarus, kad asmuo galimai padarė administracinį nusižengimą, gali būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau, išnagrinėjus bylą, priimamas nutarimas nubausti asmenį pagal atitinkamą ANK straipsnį. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. liepos 30 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. procesiniai sprendimai, palankūs J. V., ir jų turinys savaime nesudaro pagrindo teigti, kad G. Š. besąlygiškai turi būti nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818) nurodyta, kad, priimant šį procesinį sprendimą, buvo įvertinti teismų sprendimai, priimti J. V. administracinio nusižengimo byloje.Pareiškėjas taip pat nesutinka su Institucijos atstovo argumentu, kad byloje nėra specialistų išvadų, patvirtinančių vaikui padarytą neigiamą psichologinį poveikį. Pasak J. V., remiantis ANK 567, 569, 587 ir 593 straipsniais, jeigu galimam poveikiui vaiko psichikai nustatyti buvo reikalingos specialios žinios, tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo pats imtis aktyvių veiksmų – pasitelkti specialistus, reikalauti specialisto išvados ar inicijuoti ekspertizę.ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymi, kad, atliekant administracinį tyrimą dėl galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nėra būtina kiekvieną kartą skirti ekspertizę – šiuo atveju, kaip prašoma pareiškėjo skunde, (duomenys neskelbtini) V. V. psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Tai sprendžia administracinį tyrimą atliekantis pareigūnas kiekvienu individualiu atveju. Tai, kad Institucijos patarėjas A. G. neskyrė minėto specialių žinių reikalaujančio tyrimo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) V. V. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo būtinumą. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Todėl darytina išvada, kad Institucijos patarėjas A. G., administracinio nusižengimo tyrimo metu neskyręs (duomenys neskelbtini) V. V. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, nepažeidė atitinkamų ANK nuostatų. Vien J. V. kitoks manymas dėl minėto procesinio veiksmo būtinumo atlikimo savaime neleidžia daryti kitokios išvados.Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad bylai reikšmingais laikais susitikimų metu tarp J. V. ir G. Š. vyko pokalbiai dėl jų bendro vaiko V. V., kuris tuo metu gyveno su motina, vykimo pas pareiškėją, o V. V. atsisakydavo vykti kartu su J. V. Vien V. V. atsisakymas vykti su pareiškėju savaime nėra pakankama aplinkybė, kuri įrodo, kad G. Š. galimai padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje gautų garso ir vaizdo įrašų matyti (girdėti), kad (duomenys neskelbtini) aiškiai išreikšdavo, kodėl jis nenori bendrauti su J. V. Pareiškėjas, tuo metu manydamas, kad G. Š. galimai darė neigiamą įtaką V. V. emocinei / psichinei sveikatai, galėjo kviesti policiją ir / ar Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus, kad padėtų spręsti susidariusią situaciją. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad J. V. darė tai. Be to, ta aplinkybė, kad susitikimų metu G. Š. darė vaizdo / garso įrašus, taip pat nėra pakankama konstatuoti, kad ji elgėsi tokiu būdu galimai padarydama kokį nors administracinį nusižengimą. Tiek iš J. V. paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad tarp J. V. ir G. Š. jau gana ilgai yra susidariusi konfliktinė situacija dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu. Taigi paties pareiškėjo paaiškinimai dėl galimai G. Š. padaryto administracinio nusižengimo vertintini atsargiau nei kito, nešališko asmens. Byloje gauti garso ir vaizdo įrašai taip pat savaime neįrodo, kad G. Š. akivaizdžiai naudojo savo, kaip motinos valdžią, priešingai vaiko V. V. interesams. Pažymėtina, kad suaugusiųjų konfliktinės situacijos gali vykti vaikų akivaizdoje ir nefilmuojant, todėl filmavimas / garso įrašų darymas nėra esminė aplinkybė sprendžiant, kad neabejotinai buvo daromas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Byloje nenustatyta, kad G. Š. vaizdo / garso įrašų darymas pakenkė V. V. emocinei / psichinei būsenai. Pasak J. V., formalus vaiko paraginimas vykti su tėvu, realiai jo neskatinant ir nesiaiškinant atsisakymo priežasčių, patvirtina netinkamą motinos pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo skirtingai suvokia, kaip yra tinkamai vykdomos tėvų pareigos. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju iš abejų pusių (J. V. ar G. Š.) galima buvo imtis iniciatyvos, kad savalaikiai būtų išspręstas klausimas, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su V. V. (pavyzdžiui, pasitelkiant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus), o vėliau (praėjus pakankamai ilgam laikui) siekti patraukti G. Š. administracinėn atsakomybėn.J. V. skunde pateikia savo subjektyvią nuomonę, kad G. Š. naudoja psichologinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) V. V. Kaip minėta, tarp pareiškėjo ir G. Š. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl vien J. V. pateiktas G. Š. bendravimo su (duomenys neskelbtini) vaiku aiškinimas negali būti vertinamas kaip pakankamas pripažinti administracinio nusižengimo buvimą. Be to, V. V. bylai reikšmingu laiku gyveno būtent su G. Š., todėl akivaizdu, kad J. V. nežino ir negali žinoti visų aplinkybių, kaip ir kokiu būdu G. Š. bendrauja su V. V. Vien (duomenys neskelbtini) vaiko nenoras bendrauti su tėvu nėra pakankamas faktas pripažinti, kad jo motina naudoja psichologinį smurtą.Asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Šiuo atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad G. Š. neabejotinai padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, pripažįsta, kad nėra pagrindo G. Š. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. ANK 731 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma formaliai. Taigi naikinti Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818) kaip neteisėtą ir nepagrįstą nėra pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su tuo savaime nereiškia, kad skundžiamame nutarime neteisingai įvertinta G. Š. veika pagal aptariamą ANK straipsnį.Pareiškėjas skunde nurodo, kad tyrimo metu nebuvo apklaustas, nors telefonu buvo informavęs tyrimą atliekantį pareigūną turintis bylai reikšmingų duomenų ir prašė pirmiausia išspręsti jo procesinio statuso klausimą, o tuomet jį apklausti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos patarėjas A. G. išsiuntė J. V. 2026 m. balandžio 15 d. pranešimą, kad pareiškėjas gali informuoti, ar pageidauja būti apklaustas Institucijoje ir suderinti apklausos laiką; taip pat gali pateikti papildomą informaciją, susijusią su galimo administracinio nusižengimo padarymu (1 t., b. l. 8). Taigi negalima daryti išvados, kad administracinio tyrimo metu J. V. nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Nagrinėjamu atveju J. V. dalyvavo teisme nagrinėjant jo skundus, jis turėjo teisę pasisakyti apie nagrinėjamą įvykį, pateikti dokumentus ir pasinaudoti kitomis proceso teisėmis. Skundus nagrinėjant teisme, pareiškėjas buvo itin aktyvus, teismas tenkino daugumą jo procesinių prašymą. Todėl, net jei ir buvo padaryti kokie nors proceso teisės pažeidimai, susiję su J. V. teisėmis Institucijoje, jie buvo pašalinti teisme. Kita vertus, net ir teismui išklausius J. V., susipažinus su jo pateiktais dokumentais, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.J. V. skunduose taip pat nesutinka su Institucijos patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_O-723-2026 atsisakyti pripažinti J. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818) ir 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 atsisakyti pripažinti V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818).ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.J. V. skunde nurodo, kad jis dėl G. Š. veiksmų patyrė turtinę žalą – 50 Eur kelionės išlaidų, kadangi, gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdavo susitikti su sūnumi, tačiau susitikimai neįvykdavo. Taip pat nurodo patyręs neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą ir dvasinį sukrėtimą dėl vaiko bendravimo su juo bei, pareiškėjo teigimu, G. Š. veiksmų, darančių poveikį jo ir sūnaus tarpusavio ryšiui.Teismas visų pirma pažymi, kad kuro išlaidos nėra laikomos turtine žala, susijusia su administraciniu nusižengimu, ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme (reikšminga ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, konkrečios dienos degalų pirkimo kvito, kad jis būtent sumokėjo 50 Eur už degalus; to neįrodo žemėlapio nuotrauka dėl atstumų tarp pareiškėjo ir G. Š. gyvenamosios vietos ir degalų kainų statistika). Be to, pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą (neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą ir dvasinį sukrėtimą dėl vaiko bendravimo ir kt.). Vien J. V. bendro pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Be to, vien galimo administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra pakankamas pripažinti esant padarytai neturtinei žalai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad skundžiamu nutarimu J. V. pagrįstai buvo nepripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818).Teismas taip pat nenustatė pagrindo, kad Institucijos patarėjas A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 nepagrįstai atsisakė pripažinti V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818). Tai, kad kitoje J. V. administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju savaime nereiškia, kad jis automatiškai taip pat turi būti pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje. Kaip minėta, skirtingose bylose buvo nagrinėjami skirtingų asmenų veiksmai ANK prasme (detaliau žiūrėti nutarties 18 punktą). Be to, teismas nutarties 20 punkte taip pat pasisakė, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) V. V. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo būtinumą, ir nebekartoja argumentų. Teismas sutinka su skundžiamu nutarimu, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) V. V. dėl G. Š. veiksmų buvo padaryta fizinė ar psichologinė žala. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl neigiamo psichologinio poveikio jo (duomenys neskelbtini) sūnui. To nepakanka pripažinti, kad buvo pakankamas pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) V. V. nukentėjusiuoju šioje byloje.Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad naikinti nutarties 1.–3. punktuose nurodytus Institucijos patarėjo A. G. nutarimus J. V. skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia skundus nagrinėjant teisme pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir dokumentai, taip pat peržiūrėtas vaizdo įrašas iš Lietuvos Respublikos Seimo, kuriame pasisakė Lietuvos Respublikos Seimo narys (šiame vaizdo įraše jis pasisakė bendrai apie kitą situaciją, tačiau tai savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818) yra neteisėtas ir nepagrįstas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-749-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 26300035818);Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_O-723-2026 atsisakyti pripažinti J. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818);Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo A. G. 2026 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_O-724-2026 atsisakyti pripažinti V. V. nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300035818) palikti nepakeistus ir J. V. skundų netenkinti.Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Darius Lukaitis