Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1960-865/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25656-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam A. J. (A. J.), nukentėjusiajam R. K., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės ir tautybės, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturintis gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį;n u s t a t ė :I. Teismo nustatytos aplinkybės A. J. mušdamas sukėlė kitam asmeniui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2025 m. birželio 30 d. apie 23 val., prie "Baltojo tilto”, esančio Upės gatvėje, Vilnius, griebė nukentėjusiajam R. K. galvos - kaklo srityse, norėdamas pastarąjį pargriauti sugriebė R. K. dešinę koją, o nepavykus pargriauti įkando į R. K. dešinės kojos šlaunį, smūgiavo kumščiais R. K. į galvos sritį, laužė R. K. dešinės rankos nykštį, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimus kaklo ir pasmakrės kairėse pusėse, dešinio nykščio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą su taškiniais odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.Byloje surinkti įrodymaiTeisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad tąkart buvo viešajame tualete. Buvo pavartojęs alkoholio. Gulėjo ant žemės. Nežino, ko iš jo norėjo R. K.. Dalies situacijos jis neprisimena. Dažnai ateina pernakvoti į viešąjį tualetą, kuris yra prie "Baltojo tilto". Tąkart jis miegojo nurodytame viešajame tualete. Po kurio laiko tualeto kabinos duris atidarė R. K., jį užpuolė papurkšdamas dujų balionėliu, ko rezultate jam graužė akis. Tikslo sužaloti kitą žmogų neturėjo. Tiksliai įvardyti smurtinių veiksmų kilusio konflikto metu negali, tačiau žino, kad už galvos tam žmogui negriebė, į galvą nesmūgiavo, į koją nekando, nykščio nelaužė. Paklaustas jau atsakė, jog galėjo kažkiek padaryti sužalojimų, nes jie susiėmė. Po konflikto jis pabėgo prie Seimo rūmų, kur jį sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į areštinę.Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 17 d. apklaustas įtariamuoju A. J. paaiškino, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse gydytas nebuvo, priklausomybės ligų centruose nėra registruotas, galvos traumų nėra turėjęs, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, o alkoholinius gėrimus vartoja dažnai, į savaitę bent po porą kartų. Dažnai ateina pernakvoti į viešąjį tualetą, kuris yra prie "Baltojo tilto". Tiksliai dienos pasakyti negali, nepamena, atsimena tik, kad - 2 (antroje) dienos pusėje miegojo nurodytame viešajame tualete. Po kurio laiko tualeto kabinos duris atidarė jam nepažįstamas asmuo, kuris nieko nesakęs jį užpuolė papurkšdamas dujų balionėliu, ko rezultate jam graužė akis. Tikslo sužaloti kitą žmogų neturėjo. Tiksliai įvardyti smurtinių veiksmų kilusio konflikto metu negali, tačiau žino, kad už galvos tam žmogui negriebė, į galvą nesmūgiavo, į koją nekando, nykščio nelaužė. Tik norėdamas apsiginti nuo žmogaus užpuolimo pagriebė pastarajam už dešinės kojos. Žmogus pagriebtas už kojos nenugriuvo, jie ant žemės nesigrūmė, negali pasakyti kas po to buvo. Po konflikto jis pabėgo prie Seimo rūmų, kur jį sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į areštinę (2 t., b. l. 111-113).Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog tąkart vykdant pilietišką pareigą Vilniaus mieste, buvo prie "Baltojo tilto'', esančio Upės gatvėje, Vilniuje. Prie jo priėjo vaikai ir pasakė, jog negali užeiti į tualetą, nes ten guli žmogus. Priėjęs jis metaliniuose viešuosiuose tualetuose pajuto aitrų kvapą, galimai marihuanos. Užėjęs į viešąjį tualetą ten rado ant žemės miegantį, asocialų vyriškos lyties asmenį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu "112" ir pranešė apie galimą narkotinių medžiagų vartojimo faktą ir viešame tualete gulintį asocialų asmenį. Pranešęs apie šį įvykį iš tualeto išėjo į lauką ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Belaukiant minėtas asocialus asmuo išėjo iš tualetų ir rankomis griebė jam už galvos ir padarė sužalojimą - įdrėskimą ties kairiąją ausimi. Tada asmuo griebė jį už dešinės kojos ir norėjo jį parversti ant žemės. Asmuo negalėdamas jo perversti įkando jam į dešinės kojos šlaunį, ko rezultate liko didelė mėlynė ir juto stiprų fizinį skausmą. Tada jis vėl ėmė skambinti Bendrojo pagalbos centro Nr. 112, minėtas asmuo ėmė laužti dešinės rankos nykštį, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju R. K. paaiškino, kad jis yra aktorius, policijos rėmėjas, "yra paskelbęs kovą su narkotikais". Nuolat vykdo savanoriškus patruliavimus Vilnius miesto probleminėse vietose, kur sulaiko asmenis vartojančius narkotines medžiagas ar alkoholinius gėrimus. Patruliavimą vykdo be uniformos. - 2025 m. birželio 30 d. apie - 23 val., jam vykdant pilietišką pareigą Vilniaus mieste buvo prie "Baltojo tilto'', esančio Upės gatvėje, Vilnius. Po tiltu esančiuose metaliniuose viešuosiuose tualetuose pajuto aitrų, galimai marihuanos kvapą. Užėjęs į viešąjį tualetą rado ant žemės miegantį, jam nepažįstamą asocialų vyriškos lyties asmenį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu: "112" ir pranešė apie galimą narkotinių medžiagų vartojimo faktą ir viešame tualete gulintį asocialų asmenį. Pranešęs apie šį įvykį išėjo iš tualetų į lauką ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jam belaukiant minėtas asocialus asmuo išėjo iš tualetų ir rankomis griebė jam už galvos, padarydamas sužalojimą - įdrėskimą ties kairiąją ausimi. Tada asmuo griebė jį už dešinės kojos ir norėjo jį perversti ant žemės. Negalėdamas jo perversti, asmuo jam įkando į dešinės kojos šlaunį, ko rezultate liko didelė mėlynė ir juto stiprų fizinį skausmą. Asmuo mėgino jam smūgiuoti kumščiais, bet nepataikė, tik šiek tiek perbraukė per barzdą. Tada vėl ėmė skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu: "112" ir minėtas asmuo ėmė laužti dešinės rankos nykštį taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Norėdamas ištrūkti iš šio asmens, išsitraukė savo turėtą ašarinių dujų balionėlį, kuriuo papurkšdamas į veidą panaudojo prieš minėtą asmenį. Minėtas vyras "gavęs dujų į akis" jį paleido ir bandė šalintis iš įvykio vietos. Jis nurodė asmeniui laukti policijos pareigūnų, bet pastarasis tik keikė jį necenzūriniais žodžiais ir toliau bandė šalintis. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri priėjo prie minėto asmens, kuriam suteikė pagalbą ir paleido. Asmuo pasišalino jam nežinoma kryptimi. Pasišalinus asmeniui ir išvykus greitajai medicinos pagalbai, jis taip pat policijos pareigūnų nebelaukęs išvyko namo. 2025 m. liepos 1 d., dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į gydymo įstaigą "Viešąją centro polikliniką'' ir nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus. Minėtą asmenį gulintį tualete filmavo mobilaus ryšio telefonu ( t. 1, b. l. 61-65).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Zacharevičius paaiškino, kad jis yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos, skubios pagalbos specialistas. Dėl didelio iškvietimų kiekio ir praėjus daug laiko sunkiai atsimena iškvietimo aplinkybes. Gali pasakyti, kad iškvietimų su R. K. yra turėjęs labai daug, todėl tai irgi - 1 (viena) iš priežasčių, kodėl gali tiksliai neatsiminti konkretaus įvykio aplinkybių. 2025 m. birželio 30 d., dirbo pamainoje su pagalbiniu darbuotoju S. Petrikov ir paramediku, vairuotoju A. Kodz. Vyko pagal R. K. iškvietimą prie "Baltojo tilto" gulinčio benamio, kuriam pasak R. K. reikėjo pagalbos, tačiau kokios tiksliai pasakyti negali, neatsimena. Gali patikinti, kad tokio pobūdžio iškvietimų su R. K. buvo labai daug. Negali tiksliai nurodyti ar buvo bendrauta su benamiu. Jei gerai atsimena, kad pats R. K. buvo priėjęs prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, tačiau nenurodė, kad pastarajam reikalinga pagalba, todėl išvažiavo į kitą iškvietimą. Negali pasakyti ar ant R. K. matėsi sužalojimai, tačiau gali patikinti, kad jei nukentėjusiajam būtų reikalinga medicininė pagalba ar apžiūra, jie būtų R. K. suteikę tokią pagalbą (t. 1, b. l. 77-80).Iš 2025 m. liepos 2 d. nukentėjusiojo R. K. pareiškimo matyti, kad jam 2025 m. birželio 30 d. apie 23 val., vykdant pilietišką pareigą Vilniaus mieste, buvo prie "Baltojo tilto'', esančio Upės gatvėje, Vilnius, kai po tiltu esančiuose metaliniuose viešuosiuose tualetuose pajuto aitrų kvapą, galimai marihuanos. Užėjęs į viešąjį tualetą ten rado ant žemės miegantį, jam nepažįstamą asocialų vyriškos lyties asmenį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu "112" ir pranešė apie galimą narkotinių medžiagų vartojimo faktą ir viešame tualete gulintį asocialų asmenį. Pranešęs apie šį įvykį iš tualeto išėjo į lauką ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Belaukiant minėtas asocialus asmuo išėjo iš tualetų ir rankomis griebė jam už galvos ir padarė sužalojimą - įdrėskimą ties kairiąją ausimi. Tada asmuo griebė jį už dešinės kojos ir norėjo jį parversti ant žemės. Asmuo negalėdamas jo perversti įkando jam į dešinės kojos šlaunį, ko rezultate liko didelė mėlynė ir juto stiprų fizinį skausmą. Tada jis vėl ėmė skambinti Bendrojo pagalbos centro Nr. 112, o minėtas asmuo ėmė laužti dešinės rankos nykštį, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 16-24).2025 m. liepos 2 d., įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota įvykio vieta, tai yra prie "Baltojo tilto", esančio Upės gatvėje, Vilnius, esantis viešasis tualetas, šalia kurio kaltinamasis A. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu ( 1 t., b. l. 52-58).2025 m. liepos 14 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2265/2025 (01) nurodyta, kad: 1) R. K. nustatyta odos nubrozdinimai kaklo ir pasmakrės kairėse pusėse, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, dešinio nykščio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva su taškiniais odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje; 2) Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kairėje alkūnėje padaryti prieš 7 - 12 parų, kiti sužalojimai prieš - 3 - 6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip - 6 (šešiais) trauminiais poveikiais; 4) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo; 5) Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, tai yra – 2025 m. birželio 30 d. (t.1, b. l. 84-85).2025 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas Bendrojo pagalbos centro – 2025 m. liepos 2 d., graso įrašas, kuriuo nukentėjusysis R. K. – 2025 m. liepos 2 d. 11:44:38, Bendrajam pagalbos centrui praneša apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23163-25, tiriamą – 2025 m. birželio 30 d., įvykį ( t.1, b. l. 103-106).Iš 2025 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti, aprašyti Bendrojo pagalbos centro – 2025 m. birželio 30 d., graso įrašai, kuriais nukentėjusysis R. K. – 2025 m. birželio 30 d. 22:54:29, 23:02:38, 23:05:45, 23:12:20, Bendrajam pagalbos centrui praneša apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23163-25, tiriamą – 2025 m. birželio 30 d., įvykį ( t. 1, b. l. 107-112).2025 m. liepos 25 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti, aprašyti Vilniaus miesto vaizdo kamerų įrašai, kuriais fiksuotos nukentėjusiojo R. K. ir kaltinamojo A. J. – 2025 m. birželio 30 d., konflikto ir A. J. smurtinių veiksmų aplinkybės (t.1, b. l. 115-121).Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas nukentėjusiojo R. K. pateiktas tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23163-25, reikšmingas – 2025 m. birželio 30 d., įvykio vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 136-141).2025 m. rugpjūčio 12 d., Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 - ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. Ofoničev tarnybinis pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo peržiūrėtas nukentėjusiojo R. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matomas gulintis vyras. Palyginus vaizdo įraše matomo asmens veidą su Polis sistemoje esančiomis A. J. nuotraukomis nustatyta, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra A. J. (t. 1, b. l. 144-146).2025 m. spalio 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai buvo apžiūrėti, aprašyti Vilniaus miesto vaizdo kamerų įrašai, kuriais fiksuotos nukentėjusiojo R. K. ir kaltinamojo A. J. – 2025 m. birželio 30 d., konflikto ir A. J. smurtinių veiksmų aplinkybės (t. 1, b. l. 147-158).2025 m. sausio 30 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti, aprašyti policijos pareigūnų "Bodycam" daryti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23251-25, reikšmingi – 2025 m. liepos 2 d., vaizdo įrašai ( t. 1, b. l. 159-161).Specialistės R. Gaidienės paaiškinimais nustatyta, kad tam tikri sužalojimai pagal savo makromorfologines savybes neatitiko užduotyje nurodyto – 2025 m. birželio 30 d., įvykio laiko. Negalima atmesti, kad dešinėje šlaunyje nustatytas sužalojimas pagal savo savybes ir lokalizaciją, galėjo būti padarytas aukščiau nurodytu būdu, kandant (t. 1, b. l. 89-90).III. Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymoPagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Išanalizavus pateiktą faktinę medžiagą ir ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio duomenis, konstatuotina, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos (smurto panaudojimo ir nukentėjusiojo R. K. sužalojimo) yra visiškai įrodyta. Vertinant įrodymų visumą, kaltinamojo pasirinkta gynybos versija dėl neva patirto neteisėto užpuolimo yra visiškai paneigiama nuosekliais, logiškais ir objektyviais duomenimis pagrįstais nukentėjusiojo R. K. parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažįsta ir kelia versiją, jog jis buvo užpultas tualete miego metu, sužalojimų nukentėjusiajam nedarė arba galėjo juos padaryti tik gindamasis. Visgi, tokia gynybinė pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji yra nenuosekli ir prieštaringa. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus ir „dalies situacijos neprisimena“, kas rodo jo atminties spragas ir nesugebėjimą objektyviai atkurti chronologinės įvykių sekos. Tuo tarpu jo teiginiai, kad jis „už galvos negriebė, į koją nekando, nykščio nelaužė“, tačiau vėliau teisiamajame posėdyje jau prielaida išreikštas pripažinimas, jog „galėjo kažkiek padaryti sužalojimų, nes jie susiėmė“, patvirtina patį fizinio kontakto ir smurto faktą bei demonstruoja kaltinamojo parodymų nenuoseklumą.Priešingai nei kaltinamojo, nukentėjusiojo R. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra visiškai nuoseklūs, detalūs ir nesikeičiantys. Nukentėjusysis aiškiai ir chronologiškai apibūdina įvykių eigą: atvykimą prie Baltojo tilto, informacijos iš vaikų gavimą, viešojo tualeto patikrinimą, skambutį Bendrosios pagalbos centro numeriu 112 bei vėlesnį A. J. jo atžvilgiu užpuolimą jau išėjus į lauką. R. K. labai tiksliai detalizuoja patirtus sužalojimus ir smurtinius veiksmus – įdrėskimą prie ausies griebiant už galvos, bandymą parversti griebiant už dešinės kojos, įkandimą į šlaunį bei dešinės rankos nykščio laužimą, lemiantį stiprų fizinį skausmą. Šių parodymų patikimumą sustiprina tai, kad nukentėjusysis jau kitą dieną (2025 m. liepos 1 d.) kreipėsi į gydymo įstaigą ir užfiksavo sužalojimus, vėliau pateikė oficialų pareiškimą policijai, kuriame nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su jo vėlesniais parodymais. Ašarinių dujų panaudojimas, kurį mini abi pusės, logiškai paaiškinamas kaip nukentėjusiojo gynybinė reakcija ir priemonė išsilaisvinti iš agresyviai nusiteikusio A. J. gniaužtų, o ne kaip pirminis tualete miegančio asmens užpuolimas.Liudytojo R. Zacharevičiaus (greitosios medicinos pagalbos specialisto) parodymai patvirtina patį iškvietimo faktą prie Baltojo tilto nurodytu laiku dėl gulinčio asmens, kas objektyviai įrodo nukentėjusiojo R. K. nurodytų aplinkybių apie skambutį tarnyboms tikrumą. Nors liudytojas dėl didelio panašių iškvietimų skaičiaus ir praėjusio laiko neprisiminė tikslių detalių apie sužalojimus, jis patvirtino, kad R. K. pats buvo priėjęs prie medikų automobilio. Tai dera su nukentėjusiojo parodymais, kad jis kurį laiką buvo įvykio vietoje, o vėliau, nesulaukęs policijos, išvyko namo. Be to, byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas objektyviai patvirtina nusikaltimo vietą – metalinį viešąjį tualetą Upės gatvėje prie Baltojo tilto, kur ir prasidėjo konfliktas. Kadangi nukentėjusysis kaltinamąjį asmenį fiksavo ir mobiliojo ryšio telefonu, o kaltinamasis iškart po įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie Seimo rūmų, nekyla jokių abejonių dėl A. J. tapatybės ir jo tiesioginio dalyvavimo smurtiniame incidente.Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiojo R. K. apžiūros duomenimis jam nustatyta odos nubrozdinimai kaklo ir pasmakrės kairėse pusėse, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, dešinio nykščio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva su taškiniais odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje; 2) Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kairėje alkūnėje padaryti prieš 7 - 12 parų, kiti sužalojimai prieš - 3 - 6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip - 6 (šešiais) trauminiais poveikiais; 4) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo; 5) Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, tai yra – 2025 m. birželio 30 d.Apibendrinant, kaltinamojo A. J. kaltė yra grįsta tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Kaltinamojo neblaivumas, situacijos neprisiminimas ir prieštaringi parodymai negali atsverti nuoseklių, medicininiais dokumentais (kreipimusi į polikliniką) ir BPC iškvietimų chronologija pagrįstų nukentėjusiojo R. K. parodymų. A. J. veiksmai – aktyvus fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – vertintini kaip tyčiniai, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą bei kūno sužalojimus, todėl baudžiamoji atsakomybė yra visiškai pagrįsta.Taigi, visa aptarta įrodymų grandinė patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę. Jo veika tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.IV. Dėl nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2 016 Eur turtinę ir neturtinę žalą (t. 1, b. 73-75). Nukentėjusysis R. K. nurodė, jog šią sumą sudaro 16 eurų vaistams, tai yra turtinė žala, neturtinė, nes dėl įvykio patyrė didelį emocinį stresą, psichologinė diskomfortą ir baimę, kadangi negalėjo nuspėti ir nesitikėjo, kad kaltinamasis jį puls, kol jis skambino policijai. Dėl tokio jo išpuolio patyrė emocinį išgyvenimą, todėl neturtinę žalą vertina 2 000 eurų.Teismas sutinka su nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalimi dėl 16 eurų turtinės žalos atlyginimui, todėl jo ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai. Iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sumušimai, todėl netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jis naudojo 16 eurų vertės nereceptinį vaistą nuo skausmo „DICLAC“, nėra pagrindo.Vertindamas nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra nustatyti odos nubrozdinimai kaklo ir pasmakrės kairėse pusėse, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, dešinio nykščio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva su taškiniais odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje; 2) Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kairėje alkūnėje padaryti prieš 7 - 12 parų, kiti sužalojimai prieš - 3 - 6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip - 6 (šešiais) trauminiais poveikiais; 4) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo; 5) Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, tai yra – 2025 m. birželio 30 d.Kaltinamojo A. J. nusikalstama veika tyčinė, baigta. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. A. J. darbingo amžiaus, tačiau nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, lėšų ar turto turėjimo pagal bylos duomenis nenustatyta, išlaikomų asmenų neturi, gyvenamosios vietos neturi, gyvena Vilniaus gatvėse, miega viešosiose vietose. Turto ir pajamų neturi. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nukentėjusiojo R. K. pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir nukentėjusiojo naudai priteistina 400 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo A. J.. V. B. skyrimo klausimaiLietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas).Teismas vertina, jog šiuo atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka (1. t., b. l. 22-36), dėl psichiatrinio gydymo – jog būtų gydytas, duomenų nėra, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, kaltinamasis praeityje teistas neteistas. Prokuroras siūlė paskirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei siekdamas įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, sprendžia, kad kaltinamajam A. J. skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kuri šioje situacijoje geriausiai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui. Pagal BK 61 straipsnio reikalavimus, nesant nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatomas orientuojantis į įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kadangi A. J. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, realus laisvės atėmimas ar areštas būtų neproporcinga ir per griežta priemonė, o piniginė bauda ar viešieji darbai būtų neefektyvūs ir neįvykdomi dėl objektyvių priežasčių. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra praeityje neteistas, tai leidžia daryti prielaidą, jog asmuo dar nėra giliai demoralizuotas, todėl jo pataisymui pakanka bausmės, nesusijusios su izoliavimu nuo visuomenės.Visgi, neigiama linkme kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu bei yra daug kartų baustas administracine tvarka. Toks asocialus gyvenimo būdas ir sistemingi teisės pažeidimai rodo, kad asmeniui yra būtina išorinė elgesio kontrolė bei pagalba reintegruojantis į visuomenę. Kadangi asmuo neturi jokių pajamų bei turto, turtinio pobūdžio sankcijos netektų prasmės, socialinių ryšių ir pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas daro viešųjų darbų atlikimą sunkiai kontroliuojamą. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog laisvės apribojimas, nustatant konkrečius teismo įpareigojimus ir draudimus, yra vienintelė reali priemonė, galinti veiksmingai kontroliuoti nuteistojo elgesį, paskatinti jį keisti gyvenimo būdą ir užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui.Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, manytina, jog tikslinga kaltinamajam A. J. paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo metu nekeisti gyvenamosios vietos (arba registruotos nakvynės namų/socialinių paslaugų įstaigos vietos) be bausmę vykdančios institucijos žinios bei nustatant šiuos BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, o visą bausmės laikotarpį nevartoti psichotropinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų.VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų Kaltinamasis A. J. sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 114-115), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę tikslinga panaikinti.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 (dvi) kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliktinos saugoti su byla.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-n u s p r e n d ž i a : Pripažinti A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo metu nekeisti gyvenamosios vietos (arba registruotos nakvynės namų/socialinių paslaugų įstaigos vietos) be bausmę vykdančios institucijos žinios bei nustatant šiuos BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichotropinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų.N. R. K. pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2 016 Eur turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo R. K. naudai 16 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo A. J.. Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2(dvi) kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti su byla.Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Irma Randakevičienė