Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1127-1269/2026

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-09-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-468-898/2026Nutartis · 2026-10-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-02
Bylos Nr.
II-1127-1269/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18738-2026-8
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Giedrius Purvys
Pažeidėjas
TRA1
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1127-1269/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18738-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.4.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 2 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvyssekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14657-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26301857764).Teismasn u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14657-2026 TRA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. gegužės 8 d. 21.12 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 140.7 punktus.Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą bei juo paskirtą administracinio poveikio priemonę ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimalia, arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Pareiškėjas skunde nurodo: Jis prisipažino padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. 2026 m. gegužės 8 d. 21.12 val. važiuodamas kelio dalyje priešais matė ta pačia kryptimi ilgą laiką lėčiau nei yra leistinas greitis, nevienodu apie 15-30 km/h greičiu važiuojant kitą automobilį. Vairuotojo elgesys buvo neprognozuojamas, tai pagreitėdavo, tai sulėtėdavo, ar išvis sustodavo, kad iš šalutinio kelio praleistų atvažiuojančias transporto priemones. Priartėjus prie šio automobilio, neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies ir įsitikinęs, kad yra saugu, jis šį automobilį aplenkė, už ką jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už dvigubos siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą. Lenkimo metu automobilių priešpriešoje nebuvo, jis lenkimą atliko kontroliuojamai, eismo intensyvumas buvo mažas. Jis buvo visiškai blaivus, automobiliu važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio ar realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi daugiau nei 11 metų vairavimo stažą.Jis yra doras visuomenės narys, pasirinkęs visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, besurūpinantis artimaisiais, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad dirba savo apželdinimo ir aplinkos tvarkymo įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų nuvykti į rytų Lietuvoje už 30-90 km esančius objektus, teikti aplinkos tvarkymo ir priežiūros paslaugas, o viešuoju transportu vežtis visus reikalingus darbo įrankius ir priemones nėra galimybės. Taip pat jis nuo 2012 m. sportuoja VšĮ Kovos menų centre „(duomenys neskelbtini)“, yra Lietuvos ir tarptautinių „grappling“ ir „brazilų džiu-džitsu“ turnyrų prizininkas. Jis charakterizuojamas kaip stropus, atsakingas, punktualus, pagarbus, visada padedantis, nekonfliktiškas, patikimas ir pareigingas asmuo, labai gailis dėl padaryto nusižengimo, išgyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti artimaisiais, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius, darbą ir įsipareigoja daugiau nebenusižengti. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas.Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neįgalia promočiute, gimusia (duomenys neskelbtini) metais, ir neįgalia mama, gimusia (duomenys neskelbtini) metais, kurioms dėl negalios būtina pagalba lankantis pas gydytus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant promočiutės ir mamos sveikata, privalomai vykstant į medicinos įstaigas. Taigi neturėdamas teisės vairuoti jis ne tik negali vykdyti savo darbinių funkcijų, bet ir užtikrinti savo artimųjų gerovės. Todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.Pareiškėjas TRA1 teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jog atliko neleistiną lenkimo manevrą, viskas įvyko per skubėjimą, nes norėjo greičiau grįžti namo, buvo užsisakęs maisto, o priešais jį važiuojantis asmuo niekur neskubėjo. Dėl įvykio pasimokė ir ateityje žada daugiau taip nesielgti. Teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti.Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas nenustatė, kad Institucijos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas netenkinamas.ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2026 m. birželio 16 d. nutarimu TRA1 nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2026 m. gegužės 8 d. 21.12 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, taip pažeidė KET 8, 140.7 punktus.ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.Bendrosios eismo dalyvių pareigos numatytos KET III skyriuje. Šio skyriaus 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. To paties skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.KET 140.7 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.KET 3 priedo 1.3 punkte nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti – kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir savo kaltės neginčijo. Tai, kad TRA1 atliko lenkimą draudžiamoje vietoje be paties pareiškėjo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 27, 28-29), tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo (b. l. 26, 27), pažeidimo padarymo faktas taip pat užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „V1720-(duomenys neskelbtini) 260508-210800-211059-200102002 TRA1 įrašas.mp4“, kuris ištirtas (peržiūrėtas) teismo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad TRA1 administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.TRA1 neginčija jam paskirtos 170 Eur dydžio baudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams ir prašo skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės.Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas įpareigoja paskirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.Minėta, kad šioje byloje skundžiamu 2026 m. birželio 16 d. nutarimu TRA1 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t. y. įstatyme nustatytam minimalios trukmės terminui (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo skirti jam švelnesnę, negu minimali, administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti tenkinimas kartu reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).Pareiškėjas TRA1 prašymą skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti skunde iš esmės argumentuoja tuo, kad jo veiksmai nebuvo itin pavojingi, t. y. kad įvykio metu prieš lenkdamas prieš jį įtartinai lėtai važiuojantį ir besielgiantį automobilį įsitikino, kad tai daryti yra saugu, lenkimo metu priešingoje eismo juostoje automobilių nebuvo, eismo intensyvumas buvo mažas, jis buvo visiškai blaivus, automobiliu važiavo vienas, savo veiksmais nesukėlė eismo įvykio ar realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, be to, anksčiau nebuvo padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi daugiau nei 11 metų vairavimo stažą. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti savo darbo funkcijas, susijusias su aplinkos tvarkymu, vykti pas klientus į objektus skirtingose Lietuvos vietose, kartu vežtis darbo įrankius, todėl šios teisės netekęs negalėtų užsiimti darbine veikla, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus promočiute ir mama, kurioms dėl neįgalumo yra būtina pagalba.Teismų praktikoje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).Nagrinėjamu atveju įvertinęs pareiškėjo TRA1 skunde išdėstytas ir teismo posėdyje papildomai nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam laikui išties gali turėti įtakos tiek paties pareiškėjo, tiek ir jo artimųjų kasdieniam gyvenimui. Tačiau tai yra neišvengiamos tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo šiuo atveju yra kaltas tik pats nusižengimą padaręs asmuo, t. y. TRA1. Antai aplinkybė, kad jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma dar prieš tai, kai jis, būdamas transporto priemonės vairuotojas ir privalėdamas žinoti KET, vairuodamas automobilį, nusprendė atlikti lenkimo manevrą toje vietoje, kurioje KET tai daryti draudžia, todėl jis turėjo itin atsakingai įvertinti savo veiksmus ir atitinkamai galinčias kilti neigiamas tokio jo poelgio pasekmes. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo deklaruojamas būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones tam, kad galėtų patogiai pats su automobiliu nuvykti į savo darbo vietą, nusigabenti darbo priemones bei galėtų pilnavertiškai pasirūpinti artimaisiais nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.Vertinant TRA1 padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną lenkimą vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, įvertino kaip šiurkštų ir pavojingą pažeidimą. Ši veika laikoma pavojinga, nes draudimas lenkti yra nustatomas būtent tose vietose, kur lenkimo manevras yra nesaugus dėl netipinių vietos ypatumų: pvz., matomumą bloginančio kelio reljefo, kelių sankryžos, kurioje vyksta eismas įvairiomis kryptimis, taip pat siekiant užtikrinti pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių saugumą gyvenamosiose zonose, pėsčiųjų perėjose ar dviračių gatvėse. Nagrinėjamu atveju TRA1 pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, pažeidimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa už sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) (važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) plento/(duomenys neskelbtini) gatvės), kurioje dviguba ištisinė kelio ženklinimo linija skiria priešingų krypčių eismo srautus, be kita ko, kelio atkarpą, kurioje priešingos krypties eismo juosta pasidalija į dvi eismo juostas, iš kurių viena juosta skirta posūkiui į kairę, t. y. įvažiavimui į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę bei po to į (duomenys neskelbtini) kelią. Būtent dėl šių priežasčių įvykio vietoje lenkimo manevras laikomas nesaugiu, todėl draudžiamas. Atsižvelgtina ir į tai, kad toliau judant (duomenys neskelbtini) gatve ta pačia kryptimi, pasibaigus dvigubai ištisinei kelio ženklinimo linijai, kuri nėra ilga, kelias iškart susiaurėja ir lieka tik po vieną eismo juostą abiem kryptim, kurias skiria siaura ištisinė linija ir kurią, su tam tikromis išimtimis, taip pat draudžiama kirsti, draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog TRA1 draudžiamą lenkimo manevrą atliko akivaizdžiai esant blogoms meteorologinėms ir eismo sąlygoms, t. y. esant šlapiai kelio dangai, temstant bei lyjant lietui, taigi esant apsunkintam kelio matomumui dėl priešais atvažiuojančių automobilių šviesų bei nuo lietaus šlapių automobilio stiklų ir, priešingai nei nurodė pareiškėjas, esant gana dideliam transporto priemonių eismo intensyvumui visomis judėjimo kryptimis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atliktas draudžiamas lenkimo manevras laikytinas dar pavojingesniu už tą, kuris toje pačioje vietoje būtų atliktas šviesiu paros metu ir esant geroms oro sąlygoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad TRA1 padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumas. TRA1 pripažino, kad jis draudžiamoje vietoje atliko lenkimo manevrą, ir gailėjosi. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, jo aplenkto automobilio vairuotojas niekur neskubėjo, judėjo nepastoviu bei mažesniu negu leistinas greičiu, sustodavo praleisti šalutiniu keliu važiuojančias transporto priemones, nemažina pareiškėjo veiksmų pavojingumo ir nešvelnina jo atsakomybės už pažeidimo padarymą. Būdamas transporto priemonės vairuotojas, turėdamas ilgą – daugiau nei 11 metų vairavimo patirtį, be kita ko, įgijęs ne vieną vairavimo kategoriją, TRA1, minėta, privalėjo žinoti KET nuostatas, reglamentuojančias transporto priemonių lenkimą, ir jų nepažeisti, būti atsargus bei laikytis bendrųjų eismo dalyvių pareigų. Vertinant TRA1 asmenybę pažymėtina, kad jis yra gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nevedęs, dirba, sportuoja, Kovos menų centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi vyresnio amžiaus, turinčiais sveikatos problemų artimaisiais, tiek savo skunde, tiek ir teismo posėdžio metu jis neigiamai ir kritiškai vertino savo poelgį, dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi ir visos šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Tačiau jos nėra pakankamos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgus į kitas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes. Antai kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo TRA1 paskutinių penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka buvo baustas (trauktas administracinėn atsakomybėn) iš viso net 20 kartų, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, taip pat transporto priemonių vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, neužsisegus saugos diržo, rankomis naudojantis telefonu, važiavimą per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, automobilio statymo tvarkos ir kitus KET pažeidimus, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, be kita ko, po nagrinėjamo nusižengimo padarymo nepraėjus vienam mėnesiui padarė naują nusižengimą – vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis telefonu (b. l. 56-62). Nors TRA1 padaryti administraciniai nusižengimai, už kuriuos jis buvo traukiamas atsakomybėn, nevertintini kaip šiurkštūs, už jų padarymą jam nebuvo taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau pareiškėjo per gana neilgą laikotarpį padarytų skirtingų KET pažeidimų kiekis bei pobūdis sudaro pagrindą TRA1 vertintini kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, taip pat rodo, kad jis nedaro išvadų iš savo netinkamo elgesio, o anksčiau taikytos sankcijos jam reikšmingos teigiamos įtakos nepadarė ir nepaskatino pasikeisti. Nors TRA1 visiškai pripažino savo kaltę dėl nagrinėjamo nusižengimo padarymo bei gailėjosi ir tai skundžiamame Institucijos nutarime pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės apie ankstesnį pareiškėjo baustumą neleidžia teismui konstatuoti, kad TRA1 padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas dėl kitų asmenų įtakos ar nepakankamai įvertinus situaciją, priešingai, besikartojantis pareiškėjo elgesys, pažeidžiantis KET, rodo neigiamą jo požiūrį į eismo saugumo reikalavimus ir neleidžia daryti išvados apie mažesnį pareiškėjo asmens pavojingumą.Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tvirtinti, jog TRA1 skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar buvo netinkamai nustatytas šios priemonės taikymo terminas, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, TRA1 paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytam terminui – 3 mėnesiams, kartu su jam paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta minimalaus dydžio(170 Eur) bauda, šiuo atveju yra proporcingas jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pareiškėjo asmenybei ir reikalingas, jog būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės tikslai (nubaudimas ir prevencija), be kita ko, tikslas atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina bendra išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a :Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14657-2026 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundo netenkinti.Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Giedrius Purvys