- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- 1-794-1196/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20234-2026-4
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) montuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. birželio 24 d. apie 1.30 val., Trakų r. sav., kelyje Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus 10 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį Audi A3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 1.54 val., nustatė 1,64 promilių neblaivumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2026 m. birželio 24 d. pas gimines šventė Jonines, kur vartojo alkoholį, gėrė brendį. Dėl kokių priežasčių sėdo už vairo išgėręs ir važiavo namo į Vilnių neprisimena. Sėsdamas už vairo negalvojo kaip jaučiasi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Teisme gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju R. G. prašymas, kuriame prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant P. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu, asmuo, sutinkantis būti kaltinamojo laiduotoju, R. G. prašymą palaikė. Nurodė, kad P. G. yra jo sūnėnas. Apie įvykį, kad vairavo neblaivus, pranešė pats sūnėnas. Tokio sūnėno poelgio nepateisina, po įvykio ne kartą su juo griežtai kalbėjosi, kad taip daryti negalima, sūnėnas gailisi, pažadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų. Sūnėnas jį gerbia kaip vyresnį žmogų, kaip dėdę, todėl mano, kad turi didelę įtaką sūnėnui ir pagal savo asmenines savybes, veikos pobūdį, gali daryti jam teigiamą įtaką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2026 m. birželio 30 d., P. G. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat kaltinamojo P. G. ir dėdės R. G. prašymų atleisti kaltinamąjį pagal jo laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjui, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
PRIR kortelės duomenimis, 2026 m. birželio 24 d. 01.57 gautas pranešimas, kad V6024 kelyje Nr. 220, tarp Rūdiškių ir Šklėrių sustabdytas automobilis Audi A3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1,76 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu - 1,64 promilių girtumo laipsnis;
neblaivumo nustatymo akto 2026 m. birželio 24 d. duomenimis, P. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. P. G. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, 1.33 val. nustatytas 1,76 promilių girtumo laipsnis, 1.54 val. - 1,64 promilių girtumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).
Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2026 m. birželio 24 d. apie 1.30 val., Trakų r. sav., kelyje Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus 10 kilometre, kai nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, vairavo nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį Audi A3. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (išgėrus alkoholio parvažiuoti namo). Nenustatyta, kad P. G. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: P. G. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gautas kaltinamojo dėdės R. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą.
BK 40 straipsnio 1, 5 dalyse numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Todėl sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas P. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas).
Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų P. G. baudžiamojoje byloje:
nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;
kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;
pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuo pat pradžių pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, pažymi, kad nors P. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau kaltinamojo paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;
baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, R. G. yra kaltinamojo dėdė. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltininko artimieji giminaičiai (dėdė). Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju R. G. neteistas, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog R. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų R. G. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, giminaičius siejantys artimi ryšiai, bendravimas, vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sūnėno padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys bendravimu, kalbėjimu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. G. laidavimą. Teismo vertinimu, R. G. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dėdės laidavimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, tačiau pajamos nėra didelės, laiduotojas R. G. yra pensininkas, bet dirba, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne) taikymo
Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 (dvejus) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis); ii) konfiskuoti transporto priemonę - keleivinį automobilį Audi A3; ir iii) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos P. G. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Tokie P. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius P. G. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 24 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. birželio 24 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės - keleivinio automobilio Audi A3 konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.
Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju kaltinamajam P. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės - keleivinio automobilio Audi A3 konfiskavimas yra pateisinama bei proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 1,64 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,13 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2026 m. birželio 24 d. (trečiadienį), nakties metu (apie 1.30 val.). Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybę, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-851/2021 (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-245/2021 (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas). Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti P. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – keleivinį automobilį Audi A3, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 3 590 Eur.
Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).
Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)
Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 24 d. nutarimais paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas; ii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2026 m. birželio 25 d. iki 2026 m. gruodžio 25 d.) nuosavybės teisės (keleivinio automobilio Audi A3) apribojimas.
Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“. Kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Byloje 2026 m. rugpjūčio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš P. G. valstybės naudai priteisti 378,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šiuo nuosprendžiu P. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. G. nepriteisia.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant P. G., laiduotojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl P. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. birželio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti P. G. nuosavybės teise priklausančią 3 590 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) transporto priemonę - keleivinį automobilį Audi A3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Sudervės g. 2E, Avižienių k., Vilnius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 24 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. birželio 24 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumentų – (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti AB „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (keleivinis automobilis Audi A3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš P. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. G., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl P. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.