Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-403-927/2026Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15252-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.2; 1.4.4; 1.5.3; 9.1; 21.9.4; 21.10.3; 21.10.4 (S)

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei, dalyvaujant pareiškėjui TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas),institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija), priėmusio nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andrejui (Andrej) Bondarenko,viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-366-2026, (ROIK: 26300406795), panaikinimo.

Teismasnustatė:Skundžiamo nutarimo esmėTRA1 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-366-2026, (ROIK: 26300406795) buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 30 d., nuo 10:25 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą – atlikinėjo statybos (namo sienų mūrijimo) darbus, neturėdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ir jo nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams atliekamo patikrinimo metu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) TRA1, pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą, už kurio padarymą atsakomybė yra numatyta ANK 150 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta 780 eurų bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 29 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai.Skundu Pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba, jeigu teismas netenkintų šio prašymo, nutarimą pakeisti – pripažinti padarytą nusižengimą mažareikšmiu ir skirti adekvačią baudą. Pareiškėjas nurodo, jog Institucija neįrodė, kad patikrinimo dieną jis vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Jis nuo 2026 m. kovo 2 d. dirba savarankiškai ir legaliai pagal galiojantį (nuo 2026 m. kovo 2 d. iki 2026 m. gegužės 29 d.) verslo liudijimą, vykdomos veiklos rūšies kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – 102 (specialieji statybos darbai), kurį inspektoriams ir pateikė. Dėl darbo legalumo buvo tikrinamas ne pirmą kartą, iki šiol pakakdavo parodyti galiojantį verslo liudijimą. 2026 m. kovo 30 d., dirbant objekte (duomenys neskelbtini), Institucijos inspektoriai kategoriškai reikalavo pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo (toliau – ir SD ID) kodą. Nei vienas iš keturių jų brigadoje dirbančiųjų apie šį kodą nieko nebuvo girdėję, apie jį nežinojo ir statytojas (užsakovas), kuris pirmiausia atsakingas už nelegalų darbą. Todėl visi puolė aiškintis, skambinti į namus, ir, artimiesiems padedant, mobiliaisiais susirišo su SoDra ir SD ID kodus susiformavo, ir pateikė. Jis, darbo vietoje neturėdamas internetinio ryšio ir prisijungimo prie SoDros duomenų, neturėjo galimybės suformuoti ir pateikti SD ID kodo. Atsižvelgę į jo situaciją, inspektoriai pažadėjo nebausti, jeigu dar tą pačią dieną iki 15 val. susitvarkys ir SD ID kodą pateiks. Jam davė inspektoriaus A. Pečiulio el. pašto adresą. Paprašė bendradarbio parvežti jį į namus, susirado prisijungimo kodą ir bendradarbio sūnaus telefono pagalba, jo SD ID kodą suformavo. 14:19 val. duotu adresu persiuntė Institucijai, tai pripažįstama ir Skundžiamame nutarime. Pateiktas SD ID kodas buvo galiojantis, nelegalios veiklos fakto nustatyta nebuvo. Vadinasi, nebuvo susiklosčiusi situacija, kuri pagal savo esmę atitiktų nedeklaruotos savarankiškos veiklos požymius. Patikrinimo dieną vykdė deklaruotą savarankišką veiklą ir Užimtumo įstatymo 59 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė. Nebuvo jokio, net ir trumpalaikio, kaip teigiama nutarime, įstatymų pažeidimo. Patikrinimo dieną, neturėdamas SD ID kodo, viso dirbo tik porą valandų, iki atvykstant inspektoriams. Pareiškėjas pažymi, kad nei vienas iš brigados darbuotojų SD ID kodo iš anksto nebuvo susiformavęs ir iškart inspektoriams nepateikė, tačiau nubaustas buvo tik jis vienintelis. Tuo yra pažeistas vienodo teisės taikymo principas. Priežastys, dėl kurių SD ID negali būti suformuojamas įstatyme, nekonkretizuotos, todėl jo atvejis tinka, kad SD ID negalėjo būti suformuluojamas dėl techninių kliūčių;Skunde teigiama, jog priimdamas nutarimą, inspektorius neatsižvelgė į jokias aplinkybes ir darė klaidingas išvadas. Taip pat visiškai nebuvo atsižvelgta į jo solidų amžių ir sveikatos stovį (yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ligotas – dėl ilgalaikės sunkios ligos – (duomenys neskelbtini) – jo atmintis ir orientacija sutrikusios), jis kasdien sunkiai dirba, grįžta pavargęs ir neturi kada skaityti įstatymų, kurių dar ir nesupranta, kad jo kompiuterinis raštingumas žemas ((duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) metais niekas nemokino), ko pasekoje šiuolaikinėse technologijose nesigaudo, internetu nesinaudoja, visus jo reikalus tvarko sūnūs. Vietoje to , kad atsižvelgtų į aplinkybes, parodytų supratingumą ir geranoriškumą, inspektorius elgiasi nepagarbiai, kaltina aplaidumu ir nelegalia veikla ir baudžia neadekvačia bauda, be jokio pagrindo t. y. nenustatęs jokių sunkinančių aplinkybių, ją padvigubindamas. SD ID kodo neparodymas inspektorių akivaizdoje neturėtų būti aklai traktuojamas kaip nedeklaruota veikla. Jo pavyzdys rodo, kad gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių darbuotojas neturi galimybės darbo vietoje suformuoti ir pateikti SD ID kodo, tačiau tai dar nereiškia, kad jis vykdo nedeklaruotą veiklą t. y. dirba nelegaliai. Jeigu asmuo turi galiojantį verslo liudijimą, reiškia jo veikla deklaruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir VMI) ir verslo vykdymo teisė patvirtinta, tad negalima teigti, kad jis vykdo nelegalią veiklą ir taikyti atsakomybę, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje. Esant galiojančiam verslo liudijimui ir SD ID kodas bus galiojantis, kadangi jis formuojamas automatiškai pagal verslo liudijimo duomenis. Todėl vien SD ID kodo neparodymas turėtų būti pripažįstamas mažareikšmiu nusižengimu.Apibendrindamas Pareiškėjas nurodo, jog turėjo būti atsižvelgta, kad jo padarytas nusižengimas – SD ID kodo nepateikimas inspektorių akivaizdoje – nėra esminis, bet tik formalus, trumpalaikis, atsiradęs dėl susiklosčiusių aplinkybių, kuris buvo nedelsiant pašalintas dar tą pačią dieną pateikus SD ID kodą. Patikrinimo dieną vykdė deklaruotą legalią veiklą, Užimtumo įstatymo 59 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė. Turėjo būti įvertinta, kad patikrinimo nevengė, su Institucijos inspektoriais bendravo geranoriškai, kad nustatant jo statusą Institucija nepatyrė jokių sunkumų, nebuvo jokio siekio veiklą nuslėpti, SD ID kodą dar tą pačią dieną pateikė, nelegalaus darbo fakto nustatyta nebuvo, valstybei jokia žala nepadaryta (b. l. 3 – 7).Teismo posėdyje Pareiškėjas TRA1 paaiškino, jog inspektorius sako, kad jis pats prisiprašė, kad į namus važiuoti, paimti kodus. Jis jiems sakė, kad nieko neturi namuose, kas galėtų padėti su kodais. Sakė, žmonos nėra namuose, jam sakė „važiuok namo, paimk kodą“. Inspektorius Pečiulis pasakė iki trečios valandos tą kodą išsiųsti, užrašė savo el. paštą. Jis, jei nebūtų turėjęs to liudijimo, su inspektoriais net nesiginčytų. Jie atvažiavo ir po kurio laiko jis sužinojo, kad jie protokolą surašys. Jau jų nebuvo, kai atvežė kodą. Kitų bendradarbių nenubaudė, nors jie taip pat kodų neturėjo. Vienam bendradarbiui irgi negalėjo nustatyti kodo, nors jam dukra atsiuntė, bet jo nenubaudė. O jį po mėnesio nubaudė. Nurodė, kad jis nežiūri interneto, nesinaudoja technologijomis. Jis kaltas, kad technologijų nesupranta, bet valstybei žalos nepadarė, niekad neturėjo nusižengimų. Stengiasi su niekuo nekonfliktuoti. ID kodą galima ir svetimo žmogaus pateikti, bet jis ne aferistas. Teigė, kad jis pats vyriausias iš darbuotojų, jam (duomenys neskelbtini) metai, kiti (duomenys neskelbtini) metų gimimo, jaunesni keliais metais. Uždirba per mėnesį 1500 Eur, gali būti mažiau, priklauso nuo sveikatos ir oro. Praeitą mėnesį dvi savaites nedirbo. 780 Eur bauda, jam atrodo ne sumoj reikalas, o pačiame nubaudime. Vaikai jo sako, kad nieko nebuvo ten parašyta, vienas dirbo kurjeriu ir sakė jokio kodo nežinojo. Jis jaučiasi kvailas, kad ne prie elektronikos yra. Iki pensijos dirbo staliumi, su internetu nesusiję. Žiūri tik youtube kaip mašiną suremontuoti. Prašė teismo pagarbos, teisingumo ir kad sušvelnintų baudą (b. l. 86 – 87).Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymaiAtsiliepimu į Pareiškėjo skundą, Institucija prašo Pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Skundžiamą nutarimą. Nurodo, jog TRA1 patikrinimo metu žodžiu paaiškino (tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 1633 įrašas), kad jis negali prisijungti prie „SoDros“, nes neturi prisijungimo kodų. Jis Institucijos inspektoriui nurodė, kad vyksta į namus ir prisijungs prie „SoDros“ bei suformuos SD ID, ir jį pateiks valstybinės darbo inspekcijos elektroniniu paštu. TRA1 SD ID susiformavo 2026 m. kovo 30 d., 14:15 val. (po Institucijos atlikto statybvietės patikrinimo) ir pateikė inspektoriui el. paštu audrius.peciulis@vdi.lt. Institucija pažymi, kad TRA1 statybos veiklą vykdo nuolat, daug metų, tą patvirtina VMI informacinės sistemos išrašas apie jam išduotus verslo liudijimus. TRA1 paaiškino, kad neturi laiko domėtis teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą veiklą (statybos darbų atlikimą), reikalavimais, nes tiesiog turi dirbti. Toks TRA1 paaiškinimas vertintinas kritiškai ir kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši nuostata taikoma ir nepakankamo ar (arba) netinkamo įstatymų reikalavimų suvokimo atvejais. Taip pat Institucija pažymėjo, kad Statybos įstatymas yra viešas teisės aktas, jo tekstas lengvai prieinamas įvairiais būdais, t. y. vidutinių sugebėjimų asmuo, bent kiek besidomintis statybos darbų reglamentavimu, be jokių trukdžių gali perskaityti šį teisės aktą internete, tačiau tam reikia būtent šio asmens pastangų. TRA1 net nebandė pasidomėti teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbų atlikimą, reikalavimais, o tiesiog, Mokesčių mokėtojų registro išrašo duomenimis, nuolat (kasmet) išsiimdavo verslo liudijimą šiai veiklai vykdyti, todėl konstatuotina, kad TRA1 veikė nepakankamai rūpestingai. Institucija nurodė, kad reikalavimas asmenims turėti SD ID įsigaliojo dar nuo 2022 metų balandžio 1 dienos, apie tai buvo viešai skelbiama visais įmanomais visuomenės informavimo būdais, pvz. per televiziją, viešosios informacijos priemonėse, internete. Ir šiuo metu VMI svetainėje aiškiai nurodyta, kad vykdant statybos darbus pagal verslo liudijimą būtina turėti SD ID. Pareiga susiformuoti SD ID prieš pradedant vykdyti statybos darbus nustatyta pačiam individualią veiklą vykdančiam asmeniui, o ne Institucijai. Būtent asmuo, veiklą vykdantis savarankiškai, yra pats savo draudėjas (darbdavys), tad jis ir turi pasirūpinti, kad jo veikla būtų vykdoma laikantis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, prisiimą visiška atsakomybę už kilsiančias neigiamas pasekmes, nes veikia savarankiškai, savo rizika, tad TRA1 pretenzijos Institucijai dėl to, kad jos atstovai nesuformavo jam SD ID yra nepagrįstos ir neturi teisinės reikšmės.Atsakydama į Pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu, Institucija, vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. EV-163, kuriuo buvo patvirtintas „Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 5.6 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu, kai Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu savarankiškai dirbantis asmuo dirba statybos darbus, deklaravęs individualią veiklą ar pagal verslo liudijimą arba šiuos darbus dirbantis darbuotojas dirba pagal darbo sutartį, tačiau neturi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui administracinė teisena nepradedama, jeigu pažeidimas pašalinamas patikrinimo metu patikrinimą atliekančio Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus akivaizdoje. Ir nurodė, kad TRA1 2026 m. kovo 30 dieną apie 10:25 val., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą – atliko statybos (statomo gyvenamojo namo sienų mūrijimo) darbus, tačiau, atlikdamas statybos darbus neturėjo SD ID ir nepateikė jo Institucijos inspektoriams jų atlikto patikrinimo metu, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, kaip tai numatyta Užimtumo įstatymo 59 straipsnyje. Kadangi pažeidimas nebuvo pašalintas, Institucijos darbo inspektoriaus akivaizdoje, jis, vadovaujantis Aprašo 5.6 punkto nuostatomis, negali būti pripažintas mažareikšmiu.Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija taip pat nurodo, kad byloje esanti medžiaga leido Institucijai konstatuoti administracinių teisės pažeidimų padarymo faktą bei būtinuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis, Institucija pažymi, kad priimant Nutarimą, įvertino visas aplinkybes ir, vadovaudamasi įstatymu, teisingumo ir proporcingumo kriterijais ir suformuota teismų praktika priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, Institucija mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai bei motyvuotai ir už ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrįstai skirta 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) eurų bauda, kurios panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Galutinai prašė Institucijos Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 33 – 38)Teismo posėdyje Institucijos atstovas Andrejus Bondarenko palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, kad kiti darbuotojai neturėjo kodų taip pat, bet pagal praktiką, jie atlieka prevenciją, pasiūlė prisijungti prie Sodros ir išsiimti kodus. Trys susiformavo kodus, ketvirtas ne, todėl ir buvo nubaustas. TRA1 neturėjo prisijungimo kodų ir negalėjo prisijungti. Vertino šią priežastį, iš pradžių paskyrė pusę baudos, bet kai asmuo nesutiko, tai paskyrė pilną sumą. Žmogus turi arba pažymą, arba verslo liudijimą, bet kodas gali būti suformuojamas tik žmogaus valia, pagal draudėją, iš Sodros. Žala nepadaryta, tik teisės aktų pažeidimas, už šį pažeidimą įstatymas nereikalauja, kad būtų pasekmės – žala. Jei būtų pašalinti pažeidimai, protokolo gale būtų parašyta, kad pažeidimai pašalinti. 11 val. buvo inspektoriai iki 14.15 val. Jie negalėjo laukti, jie dirba po visą apskritį. Jie padeda asmenims prisijungti, bet jei žmogus neprisijungia ir nesuformuoja, tada jie bejėgiai padėti. Čia nėra piktybiškumo, bet čia aplaidumas. Nuo 2022 metų šie kodai yra, o čia sako, kad nežino. Vaikai gi jam, sakė, padeda su technologijomis. Galutinai prašė nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 88).Teismo argumentai ir išaiškinimaiANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas TRA1 Skundžiamu nutarimu nubaustas 780 eurų bauda pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 30 d., nuo 10:25 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą – atlikinėjo statybos (namo sienų mūrijimo) darbus, neturėdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ir jo nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams atliekamo patikrinimo metu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) TRA1, pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą, už kurio padarymą atsakomybė yra numatyta ANK 150 straipsnio 3 dalyje. ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, o 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, padarytą vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje įtvirtinta, kad fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (toliau šiame straipsnyje – kodas) šiems asmenims: 1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; 3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius; 4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems apdraustiesiems asmenims suformuotas kodas išduodamas tik pačiam apdraustajam asmeniui ir jo draudėjui.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie 1) atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba 2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonęLietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: 1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; 2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos; 3) neturėdamas suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.Pareiškėjas savo kaltės tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nepripažino, teigė, kad pažeidimo nepadarė, o Institucija neįrodė, kad patikrinimo dieną jis vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Jis nuo 2026 m. kovo 2 d. dirba savarankiškai ir legaliai pagal galiojantį verslo liudijimą. Jis, darbo vietoje neturėdamas internetinio ryšio ir prisijungimo prie SoDros duomenų, neturėjo galimybės suformuoti ir pateikti SD ID kodo. Jis jiems sakė, kad nieko neturi namuose, kas galėtų padėti su kodais. Sakė, žmonos nėra namuose, jam sakė: važiuok namo, paimk kodą. Atsižvelgę į jo situaciją, inspektoriai pažadėjo nebausti, jeigu dar tą pačią dieną iki 15 val. susitvarkys ir SD ID kodą pateiks. Paprašė bendradarbio parvežti jį į namus, susirado prisijungimo kodą ir bendradarbio sūnaus telefono pagalba, jo SD ID kodą suformavo. 14:19 val. duotu el. pašto adresu persiuntė Institucijai. Pateiktas SD ID kodas buvo galiojantis, nelegalios veiklos fakto nustatyta nebuvo. Vadinasi, nebuvo susiklosčiusi situacija, kuri pagal savo esmę atitiktų nedeklaruotos savarankiškos veiklos požymius. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog patikrinimo metu Pareiškėjas neturėjo suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo ir jo Institucijos darbuotojams nepateikė. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats Pareiškėjas, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodęs, kad identifikavimo kodą suformavo tik po patikrinimo, t. y. grįžęs namo ir padedamas bendradarbio. Pareiškėjo argumentai, kad jo vykdomos veiklos teisėtumas nebuvo paneigtas, jis turėjo galiojantį verslo liudijimą ir nebuvo nustatyta nedeklaruotos savarankiškos veiklos požymių, savaime nepaneigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės, vertinama, ar Pareiškėjas įvykdė jam kylančią pareigą turėti suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o ne tai, ar jo vykdoma veikla apskritai buvo nelegali. Nors Pareiškėjas po patikrinimo ėmėsi veiksmų bei iki inspektoriaus nustatyto laiko (15 val.) identifikavimo kodą suformulavo ir pateikė Institucijai elektroniniu paštu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad patikrinimo metu jis neturėjo ir pareigūnams nepateikė įstatymuose numatyto ir reikalaujamo kodo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės – nežinojimas apie šį kodą bei pareigą jį turėti, nepakankami technologiniai įgūdžiai, mobiliojo interneto neturėjimas ir jo amžius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Pareiškėjas negalėjo įvykdyti jam tenkančios pareigos, ir nepaneigia jo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Institucija priimdama nutarimą, tinkamai surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes ir pagrįstai nustatė pažeidimo faktą, todėl TRA1 pagrįstai patrauktas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, panaikinti nutarimo, kaip prašoma skunde, nėra jokio pagrindo.Pareiškėjas teismo prašė pripažinti jo padarytą administracinį nusižengimą mažareikšmiu. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 5.6 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu, kai Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu savarankiškai dirbantis asmuo dirba statybos darbus, deklaravęs individualią veiklą ar pagal verslo liudijimą arba šiuos darbus dirbantis darbuotojas dirba pagal darbo sutartį, tačiau neturi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo; statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui administracinė teisena nepradedama, jeigu pažeidimas pašalinamas patikrinimo metu patikrinimą atliekančio Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus akivaizdoje. Pritartina Institucijos pozicijai, kad TRA1 pažeidimas (skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo neturėjimas) nebuvo pašalintas Institucijos darbo inspektoriaus akivaizdoje, todėl jis, vadovaujantis Aprašo 5.6 punkto nuostatomis, negali būti pripažintas mažareikšmiu.Nors byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kuris negali būti pripažįstamas mažareikšmiu, tačiau teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog šis nusižengimas yra labiau formalaus pobūdžio, nenustatyta, kad dėl jo padarymo valstybei būtų padaryta kokia nors žala, o Pareiškėjas, nors patikrinimo metu ir neturėjo galimybės vietoje suformuoti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kadangi neturėjo su savimi prisijungimo kodų, tačiau tą pačią dieną, po patikrinimo, prisijungė prie VMI sistemos, suformavo minėtą kodą bei jį pateikė Institucijai elektroniniu paštu. Dėl to, teismas negali daryti išvados, jog pareiškėjo veiksmų pavojingumas buvo ženkliai didesnis nei kitų, kartu su juo dirbusių asmenų, kurie irgi neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, tačiau, priešingai nei pareiškėjas, kodą suformavo vietoje ir pateikė jį patikrinimo metu ir jų atžvilgiu administracinė teisena nebuvo pradėta. Esant minėtų aplinkybių visumai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, vertintinas Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas – Pareiškėjas Institucijos patikrinimo metu nepateikė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, šis pažeidimas laikytinas mažesnio pavojingumo, nes kaip minėta, Pareiškėjas tą pačią dieną, po patikrinimo, prisijungė prie VMI sistemos, suformavo minėtą kodą bei jį pateikė Institucijai elektroniniu paštu, todėl nusižengimas yra labiau formalaus pobūdžio, padarytas ne dėl piktybiškumo, o dėl žmogiškųjų aplinkybių, nesukėlęs didelės žalos valstybei bei jos interesams. Taip pat atsižvelgtina į Pareiškėjo asmenybę – pensinio amžiaus, turintis sveikatos problemų, į jo atliekamo darbo pobūdį bei ribotus jo gebėjimus naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgdamas į asmenų lygybės prieš įstatymą principą, teismas sprendžia, jog Pareiškėjui paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga jo padarytam nusižengimui, sukelianti jam pernelyg didelę finansinę naštą bei prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo elgesį, paskirtos nuobaudos dydį, teismas mano, jog nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę nuobaudą, todėl TRA1 atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei ANK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 100 eurų bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio nuobauda atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, TRA1 asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas nutarimas keistinas.