Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-31828-1159/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20080-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.15.1 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. Š., N. M., AB Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. I. Teismas n u s t a t ė:1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. CBP-19808, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. 1.1. Pareiškėjas J. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjos vaikai – N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir vaikai pareiškimo apie palikimo priėmimą per teisės aktuose nurodytą 3 mėnesių terminą notarui nepadavė, todėl tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo. Po V. Š. mirties pareiškėjas J. Š. priėmė palikimą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kita dalis buto priklauso jam), pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo, taip pat asmeninius mirusiojo daiktus. Palikėjos vaikai N. Š. ir N. M. pareiškėjo ketinimui priimti palikimą neprieštarauja ir į šį palikimą nepretenduoja.2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese: 2.1. Teisme gautas suinteresuoto asmens AB Turto bankas atsiliepimas (DOK-109036, DOK-109041, DOK-109725) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad AB Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, jam priskirti žemės sklypai, akcijos. AB Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo J. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, AB Turto banko atstovui nedalyvaujant. 2.2. Teismas 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 26 d. 11:00 val.2.3. Teisme gautas ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas DOK-112486, kuriame nurodoma, kad neprieštaraus, jeigu pareiškėjas įrodys aktualius faktus, kuriais grindžia pareiškimą.II. Teismas konstatuoja:Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas J. Š. po savo sutuoktinės V. Š. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. 3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas J. Š. yra buvęs V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Suinteresuoti asmenys N. Š. ir N. M. yra mirusios V. Š. vaikai. 2026 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui J. Š. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kadangi šis butas buvo įgytas santuokos metu, laikytina, jog jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl palikėjai priklausė 1/2 dalis šio buto. Testamentų registre duomenų apie V. Š. testamentą nėra, dėl to spręstina, kad V. Š. testamento sudariusi nebuvo. Po sutuoktinės V. Š. mirties pareiškėjas J. Š. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo.4. Prašymas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š. mirties jos sutuoktinis J. Š. priėmė V. Š. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, tenkintinas.4.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);2) paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą;3) pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).4.2. Teismo išvados ir motyvai:Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes:1) nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių prieštaravimų, kad pareiškėjas J. Š. po savo sutuoktinės V. Š. mirties būtų nesirūpinęs turtu, taip pat nėra jokių duomenų, kad juo galėjo rūpintis kiti asmenys;2) byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. Š. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu;3) nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad J. Š. po savo sutuoktinės V. Š. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti: toliau liko gyventi bendrame šeimos bute, jį prižiūrėjo, rūpinosi jame esančiu turtu, mokėjo už elektrą, šildymą, vandens tiekimą, kitus mokesčius, todėl jis laikomas priėmęs V. Š. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti (CK 5.51 straipsnis). 5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas J. Š. po savo sutuoktinės V. Š. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). 6. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).7. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos, todėl Lietuvos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).8. Dėl pranešimo nekilnojamo turto registro tvarkytojui. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).9. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nuasmeninimo ir paskelbimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsniu, Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, patvirtinta Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2E), Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-179-2025, šis sprendimas, jam įsiteisėjus, bus nuasmenintas ir paskelbtas viešai nustatyta tvarka, jeigu nebus visas panaikintas.III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:Pareiškimą (CBP-19808) tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą – 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti. Juridinis faktas pareiškėjui J. Š. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti žiniai nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras. Įteikti sprendimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.