Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2026 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 (APA1) (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, deklaruojančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. MDVM00-ANR_N-461-2026 (ROIK: 25291136643) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

n u s t a t ė :Skundžiamo nutarimo esmėAPA1 Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. MDVM00-ANR_N-461-2026 (ROIK: 25291136643) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d., apie 22:00 val., iš Lietuvos Respublikos į Medininkų kelio postą atvyko krovininė transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenanti krovinį – rūbus. Prekes gabenantis (duomenys neskelbtini) pilietis APA1 muitiniam tikrinimui pateikė T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), kuri buvo nukreipta į Latviją ir kurios tranzito terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 19 d. Vežėjo atstovas APA1 nepateikė muitinei priimtinų įrodymų, galinčių leisti tranzito terminą laikyti nepažeistu. Šiais veiksmais APA1 pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalį ir tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu APA1 paskirta 900 Eur bauda.Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. gegužės 11 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymaiSkundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas nesutiko su pateiktu pažeidimu, nes nepadarė jo tyčia. Nors ANK 211 straipsnis nenumato tyčios, kaip privalomos kaltės formos, tačiau skiriant nuobaudą kaltės forma yra svarbus aspektas. Sutiktina, kad jo pažeidimas kvalifikuotinas kaip padarytas dėl didelio nerūpestingumo, tačiau šis nerūpestingumas nebuvo sąlygotas lengvabūdiškumo ar nepagrįsto pasitikėjimo. 2025 m. spalio 30 d. buvo uždaryta Lietuvos siena su Baltarusija, kuri, iš anksto neinformuojant apie tikslias atidarymo datas, 2025 m. lapkričio 20 d. atidaryta. Su minimu vilkiku vykdęs pervežimą vairuotojas, ilgą laiką laukęs sienos atidarymo, trumpam išvyko namo ir dėl nelaimingo atsitikimo atsidūrė ligoninėje. 2025 m. lapkričio 21 d. jis buvo skubiai iškviestas į pasienį muitinės procedūrai praeiti. Kadangi visi dokumentai buvo pas sergantį vairuotoją, dokumentus (minimą deklaraciją) betarpiškai atvežė į pasienį prieš pat muitinės procedūrą, todėl esant tokiai neeilinei situacijai, ilgoms eilėms pasienyje, nebuvo galima pasinaudoti galimybe pratęsti terminą. Jis net nesuprato, kad terminas yra praleistas. Šias aplinkybes paliudys liudytojai, kuriuos į posėdį pakvies pats. Prašo atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas 1 dieną. Praleistas ne dėl vežėjo veiksmų, o dėl ilgo stovėjimo prie uždarytos sienos. Skunde nurodo, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai.Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Institucija nurodo, nesutinkanti su pateiktu skundu ir mano, jog Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl toliau išdėstytų motyvų:Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste buvo pateikta tranzito deklaracija (T1) MRN (duomenys neskelbtini), su kuria buvo gabenamas krovinys (rūbai) ir kurios tranzito terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 19 d. Vežėjo atstovas APA1 nepateikė muitinei priimtinų įrodymų, galinčių leisti tranzito terminą laikyti nepažeistu. Į bylą nebuvo pateikta jokių priimtinų įrodymų, patvirtinančių APA1 2025 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_P-1822-2025 (toliau – ANP) surašymo metu raštu nurodytas aplinkybes – kad dėl susiklosčiusios padėties pasienyje buvo praleistas tranzito terminas ir kol siena buvo uždaryta, kitas vairuotojas laukimo metu pateko į nelaimingą įvykį ir atsidūrė ligoninėje, dėl kurių muitinės procedūros vykdymo terminą galima būtų laikyti nepažeistu, todėl konstatuota, kad nebuvo nustatyta ir įrodymais patvirtinta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių tranzito termino praleidimą galima būtų laikyti pateisinamu. Leidimo laikyti tranzito terminą nepažeistu suteikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) generalinio direktoriaus 2023-12-20 įsakymu Nr. 1BE-921 (toliau – Taisyklės), 5 ir 6 p. nustatytų pagrindų nebuvo nustatyta. Institucija, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Taisyklių 5 – 7 punktų nuostatomis, nurodė, jog nagrinėjamu atveju, prašymo suteikti leidimą prekių turėtojui pratęsti tranzito terminą Muitinės leidimų sistemoje (toliau – MLS) neužfiksuota, paskirties muitinės įstaigai nepateikta įrodymų, dėl kurių būtų galima laikyti tranzito terminą nepažeistu.Atsiliepime nurodoma, jog buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju APA1, būdamas atsakingas už tinkamą muitinės procedūrų įgyvendinimo eigą, kaip vežėjo atstovas neužtikrino, kad tranzito procedūra būtų užbaigta laiku, t. y. iki 2025 m. lapkričio 19 d., ir prekės paskirties muitinės įstaigai būtų pateiktos nepažeidus nustatytų terminų bei nepateikė pateisinančių įrodymų, dėl ko buvo pažeistas nustatytas tranzito terminas. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė SMK 233 straipsnio 3 dalį ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje. ANP surašymo metu Pareiškėjo raštu pateikti paaiškinimai, kad kol siena buvo uždaryta kitas vairuotojas laukimo metu pateko į nelaimingą įvykį ir atsidūrė ligoninėje, buvo vertinami kritiškai, kadangi nei ANP surašymo metu, nei po ANP surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė (akcentuotina, kad ir neatsiuntė, kadangi į bylos nagrinėjimą neatvyko) jokių dokumentų, kurie patvirtintų šias jo nurodytas aplinkybes.2025 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 733 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo apribojimo ir nutraukimo“ buvo priimtas ir oficialiai viešai paskelbtas dar iki T1 deklaracijos įforminimo (2025 m. lapkričio 12 d.). Kaip vežėjo atstovas Pareiškėjas turėjo žinoti apie laikiną vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, todėl, būdamas atsakingas už tinkamą muitinės procedūrų įgyvendinimo eigą, turėjo užtikrinti, kad tranzito procedūra būtų užbaigta laiku, t. y. iki 2025 m. lapkričio 19 d. Akcentuotina, kad pagal T1 deklaraciją nustatyta paskirties muitinės įstaiga buvo Latvijos Respublikos muitinės postas, todėl vairuotojas pirmiausia turėjo važiuoti per Latvijos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktus arba, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, operatyviai inicijuoti nustatyto tranzito termino pratęsimą, pateikus prašymą per MLS, todėl šiuo atveju būtent Pareiškėjo nerūpestingumas lėmė nustatytą tranzito termino praleidimą.Institucija nesutinka su skundo argumentu, kad tranzito terminas praleistas tik 1 dieną, kadangi T1 deklaracija VTM Medininkų kelio poste muitiniam tikrinimui buvo pateikta 2025 m. lapkričio 21 d., apie 22.00 val., o tranzito terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 19 d., vadinasi, tranzito terminas buvo pasibaigęs prieš 2 dienas. Taip pat pabrėžia, kad prie skundo pridėti medicininiai išrašai, kurie buvo pateikti tik kartu su skundu, o ne bylos nagrinėjimo metu, nepaneigia nusižengimo fakto, tik rodo, kad kitas įmonės vairuotojas – V. K. (V. K.) nuo 2025 m. lapkričio 9 d. gavo nedarbingumą, tačiau jokio paaiškinimo, kur automobilis buvo iki 2025 m. lapkričio 19 d. ir kodėl kitas vairuotojas neatvažiavo anksčiau, nėra. Institucija remiasi Taisyklių 5.3. punktu ir nurodo, kad jeigu šiuo atveju susirgęs vairuotojas pakeičiamas kitu, Taisyklių 7 punkte nurodytame prašyme turi būti tiksliai aprašyta situacija ir pateikti papildomi dokumentai, įrodantys vairuotojo keitimo faktą: įmonės vadovo įsakymas, nurodymas, nauja vežimo sutartis ar panašaus pobūdžio dokumentas, kas šiuo atveju nebuvo pateikta.Pareiškėjui buvo paskirta ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (900 Eur), todėl, Institucijos nuomone, ji tikrai nėra per griežta, yra visiškai proporcinga ir ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą Pareiškėjui, vadovavosi ANK 34 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja nuobaudų skyrimo taisykles. Priimdama skundžiamą nutarimą, Institucija įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei vadovavosi ANK nustatytais kriterijais dėl baudos individualizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą, nebuvo duomenų, kad nusižengimas buvo padarytas tyčia, Pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta minimali ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.Įvertinus išdėstytą, Institucija mano, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir priimant Nutarimą buvo išsamiai ištirtos bei visapusiškai, teisingai ir pagrįstai įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė, nuobauda tinkamai individualizuota, todėl Nutarimas yra teisėtas ir jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismo argumentai ir išaiškinimai.ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas APA1 ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucija teismo prašė Pareiškėjo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems yra pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nei vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju APA1 nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 900 Eur bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 21 d., apie 22:00 val., iš Lietuvos Respublikos į Medininkų kelio postą atvyko krovinine transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenantis krovinį – rūbus. Pareiškėjas muitiniam tikrinimui pateikė T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), kuri buvo nukreipta į Latviją ir kurios tranzito terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjas nepateikė muitinei priimtinų įrodymų, galinčių leisti tranzito terminą laikyti nepažeistu. Šiais veiksmais APA1 pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalį ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nesutinka su minėtu pažeidimu, nes nepadarė jo tyčia, prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis ir bet kurios iš jų padarymas lemia asmens nubaudimą administracinio nusižengimo tvarka. Pastebėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.Europos parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes, žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.ANK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vairuota krovininė transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta Vokietijoje. Krovinio iškrovimo adresas – Maskva, Rusijos Federacija. Tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), terminas, pagal kurį krovinys turėjo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos, buvo nustatytas iki 2025 m. lapkričio 19 d. Paskirties muitinės įstaiga buvo numatytas Latvijos Respublikos muitinės postas. Laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė uždarė sienos kirtimo punktus su Baltarusijos Respublika ir sustabdė pasienio kontrolės punktų veikla pasienyje su Baltarusijos Respublika. Vėliau, 2025 m. lapkričio 20 d., ši veika buvo atnaujinta. Pareiškėjas krovinį kirtimui per Lietuvos sieną pristatė 2025 m. lapkričio 21 d. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, o dėl didelio nerūpestingumo, tačiau pažymėjo, kad šis nerūpestingumas nebuvo sąlygotas lengvabūdiškumo ar nepagrįsto pasitikėjimo. Vilkiku Daf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdęs pervežimą kitas vairuotojas, ilgą laiką laukęs sienos atidarymo, trumpam išvyko namo ir dėl nelaimingo atsitikimo atsidūrė ligoninėje, o 2025 m. lapkričio 21 d. į pasienį skubiai buvo iškviestas Pareiškėjas muitinės procedūrai užbaigti. Kadangi visi dokumentai buvo pas sergantį vairuotoją, tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) atvežė į pasienį prieš pat muitinės procedūrą, todėl esant tokiai neeilinei situacijai, ilgoms eilėms pasienyje, negalėjo pasinaudoti galimybe pratęsti terminą. Pabrėžia, kad jis net nesuprato, kad terminas buvo praleistas. Prašo atsižvelgti, kad terminas praleistas 1 dieną ir ne dėl vežėjo veiksmų, o dėl ilgo stovėjimo prie uždarytos sienos.Teismo vertinimu, Pareiškėjas, žinodamas, kad tranzito terminas yra numatytas iki 2025 m. lapkričio 19 d. ir sąmoningai pasirinkdamas vėlesnį išvykimo laiką (2 dienomis), nei buvo atnaujinta pasienio kontrolės punktų veikla pasienyje su Baltarusijos Respublika, suprato ir numatė, kad jo pasirinktos tranzito datos viršija nustatytą terminą, dėl ko laiku krovinio išvežti nepavyks. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog vairuotojas pirmiausia turėjo važiuoti per Latvijos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktus arba, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, operatyviai inicijuoti nustatyto tranzito termino pratęsimą. Apie objektyvias kliūtis – negalėjimą laiku išvežti krovinio, Pareiškėjas bei jo darbovietė muitinės neinformavo, iki 2025 m. lapkričio 19 dienos nebuvo kreiptasi į Instituciją dėl tranzito termino pratęsimo, nurodant susiklosčiusias aplinkybes. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už tinkamą muitinės procedūrų įgyvendinimo eigą, kaip vežėjo atstovas privalėjo veikti apdairiai bei rūpestingai, tačiau elgėsi pasyviai. Teismo vertinimu, APA1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau teismas sutinka su Pareiškėjo skunde nurodytais parodymais ir sprendžia, kad jis tyčios padaryti administracinį nusižengimą neturėjo. Nenustačius jo tyčios sąmoningai neišvežti krovinio per nustatytą terminą, teismas konstatuoja, kad šis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo. Kaip jau minėta, ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024). Atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, Teismas daro išvadą, jog Pareiškėjas, kaip vežėjo atstovas ir tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jo vykdomai veiklai Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų keliamus reikalavimus, be kita ko ir Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias tranzito procedūrų vykdymą. Taip pat Pareiškėjas privalėjo numatyti galimus savo ar kito vairuotojo (ne)veikimo teisinius padarinius, tačiau elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo krovinio išvežimo terminu bei klaidingai tikėjosi, kad tranzito termino praleidimui pateisinti pakanka fakto, jog buvo uždaryta Lietuvos Respublikos siena su Baltarusijos Respublika. Teismas taip pat pažymi, jog skunde Pareiškėjas nurodė, kad visas skunde nurodytas aplinkybes paliudys liudytojai, kuriuos į posėdį pakvies pats, tačiau nei Pareiškėjas, nei jokie liudytojai į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko. Pareiškėjas teismui nepateikė medicininių dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, taip pat nei teismui, nei Institucijai nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo skunde nurodytas aplinkybes dėl kito vairuotojo nelaimingo atsitikimo ir atsidūrimo ligoninėje, kartu ir paaiškinimo, kur automobilis buvo iki 2025 m. lapkričio 19 d. ir kodėl kitas vairuotojas neatvažiavo anksčiau. Nors byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, jog Pareiškėjas tranzito terminą praleido tik dviem dienomis, o pažeidimas padarytas dėl netikėtų ir nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių (Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika uždarymo ir netikėto kito vairuotojo incidento). Šios aplinkybės objektyviai ribojo Pareiškėjo galimybes kontroliuoti krovinio gabenimo procesą, imtis kitų objektyvių veiksmų Pareiškėjas neturėjo realios galimybės, kadangi, kaip jau minėta, procesas bei jo eiga priklausė nuo valstybės sprendimų bet ir kitų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, vertintinas Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas – krovininė transporto priemonė į paskirties įstaigą atvyko pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam tranzito terminui, šis pažeidimas laikytinas mažesnio pavojingumo, nes įvyko ne nuo Pareiškėjo priklaususių aplinkybių, terminas pažeistas nežymiai, todėl nusižengimas yra labiau formalaus pobūdžio tranzito termino pažeidimas, nesukėlęs didelės žalos valstybei bei jos interesams. Taip pat atsižvelgtina į Pareiškėjo asmenybę – dirbantis ir mokantis mokesčius Lietuvos Respublikai, administracinių nusižengimų registro duomenimis, APA1, be nagrinėjamo nutarimo, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 3 kartus, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent – greičio viršijimus, paskirtos baudos sumokėtos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju Pareiškėjui ir buvo paskirta minimali ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, tačiau paskirta nuobauda yra per griežta, neproporcinga APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, sukelianti jam pernelyg didelę finansinę naštą bei prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo elgesį, paskirtos nuobaudos dydį, teismas mano, jog nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir pritaikius švelnesnę sankciją, todėl APA1 atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 200 eurų bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio nuobauda atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, APA1 asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas ir Skundžiamas nutarimas keistinas.