Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atskirajame skunde E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo paduoti bei skundą priimti.Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas Institucijos vyriausiosios tyrėjos nutarimo apskundimo terminas. Šiuo atveju valstybės institucijų atstovai savo veiksmais suklaidino pareiškėją, kas ir lėmė, jog skundas nebuvo paduotas laiku. Būtent dėl valstybės institucijų atstovų veiksmų E. S. ilgą laiko tarpą negalėjo susipažinti su visais įvykio metu darytais vaizdo įrašais, išsiaiškinti procesinio pagrindo, dėl kurio jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikti prievartiniai veiksmai. Dėl šių priežasčių ji negalėjo parengti tinkamo skundo. E. S. pažymi, kad policijos atstovai 2026 m. kovo 9 d. informavo, jog leisti susipažinti su ją dominančia medžiaga gali tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Vis tik vėliau paaiškėjo, kad medžiaga, su kuria pageidauja susipažinti pareiškėja, nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl dėl susipažinimo su šia medžiaga ji turi kreiptis į policiją. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su nutarimu atlikti kratą jos gyvenamojoje vietoje. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja buvo tik liudytoja ir joks nutarimas daryti kratą jos gyvenamoje vietoje niekada nebuvo priimtas. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras yra patvirtinęs, kad nutarimas atlikti kratą buvo priimtas kito asmens gyvenamojoje vietoje. Vis tik prievartiniai veiksmai buvo atlikti būtent pareiškėjos namuose. Šios aplinkybės yra esminės vertinant tiek E. S. elgesį įvykio metu, tiek skundo padavimo termino praleidimo priežastis.E. S. teigia, kad jai buvo pateikta tik dalis įvykio vaizdo įrašų, šie įrašai yra fragmentiški ir nenuoseklūs. Šiuo atveju nebuvo pateiktas joks vientisas vaizdo įrašas, kuriame būtų matomas procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjai, jog ji atsisako pasirašyti dokumentus. Apylinkės teismas vadovavosi vien pareigūnų tarnybinių pranešimų turiniu ir policijos pareigūnų nurodyta įvykių versija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į pareiškėjos gyvenamąją vietą įsiveržę asmenys trukdo jai kalbėti su skubiosios pagalbos tarnybomis telefonu, šaukia, grasina ir demonstruoja jėgą.Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas privalėjo įvertinti tai, jog E. S., susipažinusi su vaizdo įrašais, skundą pateikė nedelsdama, t. y. 2026 m. balandžio 17 d. Ši aplinkybė paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl pareiškėjos pasyvumo, nerūpestingumo ar nesidomėjimo byla. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai pareiškėjos atsisakymą pasirašyti procesinius dokumentus vertino kaip jos nerūpestingumą ar procesinės rizikos prisiėmimą. Toks aiškinimas paneigia asmens teisę nesutikti su pareigūnų veiksmais, atsisakyti pasirašyti ginčijamą procesinį dokumentą ir vėliau ginčyti jo teisėtumą.Pareiškėja tikina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gauti duomenis iš institucijos, kurios atstovų veiksmus ar sprendimus ginčija. Apylinkės teismas, pareiškėjos nesutikimą su pareigūnų veiksmais bei atsisakymą pasirašyti ginčijamus procesinius dokumentus, nepagrįstai vertino kaip pagrindą bloginti jos procesinę padėtį ir riboti galimybę veiksmingai gintis.