Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-855-1042/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
2S-855-1042/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-15259-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-855-1042/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-15259-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.4.; 3.3.2.6.3.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) IES1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl iškeldinimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti galimybę grįžti į butą, nuomos užstato ir žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovė IES1 pateikė ieškinį atsakovei ATS1 dėl neteisėto priverstinio iškeldinimo.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė ieškovei IES1 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinyje turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas ieškinio reikalavimas, pažymėdamas, jog iš ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė naudojasi patalpomis ir kuo ji grindžia savo teisę jomis toliau naudotis.

Ieškovė IES1 pateikė patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl iškeldinimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti galimybę grįžti į butą, nuomos užstato ir žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės IES1 ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsisakė priimti ieškovės papildomai pateiktus dokumentus – DOK-54459, DOK-54458, DOK-54558 ir DOK-54766.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl teisės naudotis patalpomis patenkinimas sukeltų ieškovei ne materialiuosius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius – būtų sukurtas pagrindas inicijuoti naują civilinę bylą dėl ieškovės iškeldinimo ir ieškovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo galėtų naudotis atsakovei priklausančiu būstu. Sprendė, kad patirtos išlaidos už teisines paslaugas, suteiktas teisinių paslaugų įmonės, civiliniame procese nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis ir nėra atlyginamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) IES1 prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės papildomai pateiktus dokumentus; įpareigoti teismą išspręsti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1 Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo vertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

7.2. Patikslintame ieškinyje aiškiai nurodytas pagrindas ir dalykas.

7.3. Pareikšti ieškinio reikalavimai sukelia ieškovei akivaizdžius materialiuosius teisinius padarinius.

7.4. Nutartimi neproporcingai buvo apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovės ieškinį nepašalinus trūkumų.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė ieškovei IES1 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus - aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias ieškiniu ginamą teisę, pažymėdamas, jog ieškinyje nėra pagrįsta ieškovės reikalavimo teisė.

Pažymėtina, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Bylos duomenimis, ieškovė IES1 pateikė teismui patikslintą ieškinį, be kita ko, prašydama pripažinti, kad jos iškeldinimas iš buto buvo neteisėtas, priteisti negrąžintą nuomos užstatą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kt. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, jos manymu, parodančias suformuluotų reikalavimų pagrįstumą. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ginčas kyla dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo ir nutraukimo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, bylos nagrinėjimo ribos yra aiškios, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant esminių ieškinio trūkumų, nėra kliūčių proceso eigai. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra vertinamas ieškinio pagrįstumas, o klausimas dėl ieškovės turėtų išlaidų už teisines paslaugas, suteiktas teisinių paslaugų įmonės, ir jų atlyginimo, yra sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas nespendžia kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų prašymų (dėl papildomai pateiktų dokumentų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo), kadangi šių klausimų išsprendimas, įvertinant šio proceso baigtį, priklauso pirmosios instancijos teismo diskrecijai.

Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.). Šalies įrodymai teismui gali būti teikiami bylos nagrinėjimo metu (CPK 42 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties

Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Apeliantės (ieškovės) IES1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti ieškovės IES1 patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas