- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eT-51/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24451-2026-5
- Bylos rūšis
- Teismingumo byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Corein“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corein“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštas) pateiktą Atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), apskaičiavimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2026 m. liepos 30 d.) (toliau – ir Pažyma) kaip neteisėtą; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo apskaičiuoti ieškovei mokėtiną atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame Žemės sklype (jo dalyje), taikant Žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę, galiojusią pirmojo ieškovės prašymo, kuriuo pradėta administracinė procedūra, pateikimo momentu.
Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Žemės sklype esančius pastatus, tarp jų – Pastatą–Universitetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2023 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 3 404 kv. m Žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Siekdama įgyvendinti Žemės sklype numatomą statybą pagal projektą „Mokslo paskirties pastato (7.11) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, paskirties keitimas į daugiabutį gyvenamąjį namą (6.3)“ (toliau – ir Projektas), Administracija ieškovei išdavė statybą leidžiantį dokumentą (leidimas rekonstruoti statinius). Ieškovei kilo pareiga sumokėti atlyginimą už galimybę statyti (rekonstruoti) valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 3 dalis). Ieškovė kreipėsi į Administraciją, prašydama apskaičiuoti šį atlyginimą. Taip ieškovė pradėjo tęstinį procesą, kurio vienintelis tikslas buvo – apskaičiavimo pateikimas. Administracija teikė papildomus reikalavimus (Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimas, sutikimų dėl apskaičiavimo principų pateikimas), dėl ko ieškovė buvo priversta teikti pakartotinius prašymus, nors jų tikslas ir turinys iš esmės liko nepakitęs. Kiekvienam pateiktam dokumentui buvo priskiriamas naujas numeris. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įvertinusi faktines aplinkybes, 2026 m. gegužės 29 d. raštu patvirtino, kad nemato aplinkybių, trukdančių Administracijai apskaičiuoti atlyginimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė jau sumokėjo 200 000 Eur įmoką. Administracija 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštu pateikė Pažymą, kurioje nurodyta bendra mokėtina suma 477 017,87 Eur, o atėmus jau sumokėtą 200 000 Eur įmoką – papildomai mokėtina suma – 277 017,87 Eur. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ji parengta pagal ieškovės paskutinį (2026 m. liepos 10 d.) pateiktą prašymą, taikant pačios ieškovės sutikimą apskaičiuoti pagal iki rekonstrukcijos buvusius Pastato–Universiteto kadastro duomenis. Administracija panaudojo dabartinę (nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojančią) Žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę, o ne rinkos vertę, buvusią pirmojo prašymo, kuriuo pradėtas administracinis procesas, pateikimo metu. Ieškovė nurodo nesutinkanti su apskaičiuotu dydžiu, nes toks apskaičiavimo būdas, pagal kurį taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d. atnaujinta ir žymiai didesnė Žemės sklypo dalies rinkos vertė, perkelia ieškovei pernelyg didelę ir teisiškai nepagrįstą naštą, be kita ko, pažeidžia procedūros tęstinumą. Ieškovės vertinimu, pirmasis prašymas ir vėlesni pakartotiniai prašymai nėra atskiros, savarankiškos administracinės procedūros, o to paties, tęstinio administracinio proceso, skirto vienam ir tam pačiam tikslui – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimui ir sumokėjimui – dalys (ieškovė, inter alia (be kita ko), remiasi pagal analogiją Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 27(1) straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinyje), Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 19 punkte įtvirtintomis teisės normomis; Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 57.1, 57.2 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis).
Kaip, be kita ko, pažymi ieškovė, konkrečiu atveju Administracijos vilkinimas pasireiškė ne tik formaliu terminų pažeidimu, bet ir sistemingu, vis naujų, tarpusavyje nesuderintų, reikalavimų kėlimu; toks elgesys negali būti laikomas teisiškai pagrįstu administracinio sprendimo priėmimo procesu. Ginčijamas sprendimas, kuriuo mokėtinas atlyginimas apskaičiuotas taikant vėliau, jau Administracijos užtęsto proceso metu įsigaliojusią ir žymiai didesnę rinkos vertę, iš esmės ieškovės (valstybinės žemės nuomininkės) pareigos apimtį paverčia priklausančia nuo atsitiktinio faktoriaus, t. y. nuo to, kiek laiko Administracija vilkins apskaičiavimo procedūrą, ir sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui. Toks Administracijos elgesys, be kita ko, negali būti laikomas adekvačiu, atitinkančiu teisingumo ir protingumo principus; pažeidžia valstybinės žemės nuomininko interesus, administracinės procedūros vientisumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus.
Iš ieškinio pareiškimo, prie jo pridėtų dokumentų, matyti, kad ieškovė (pagal ankstesnę procesinę situaciją – pareiškėja) su analogiškais reikalavimais, visų pirma, kreipėsi į Regionų administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) uždarosios akcinės bendrovės „Corein“ skundą atsisakė priimti.
Regionų administracinis teismas, atsisakydamas priimti skundą, nutartyje, be kita ko, nurodė, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę Žemės sklypo nuomos santykiai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 1 dalis). Minėtų teisinių santykių pagrindu, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) kilo pareiga sumokėti atlyginimą už galimybę statyti (rekonstruoti) valstybinėje žemėje. Teismas, be kita ko, remdamasis atitinkama specialiosios teisėjų kolegijos praktika, nusprendė, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju, ginčijant Administracijos išduotą pažymą dėl atlyginimo už galimybę statyti (rekonstruoti) valstybinėje žemėje apskaičiavimo, reglamentuojamą Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, ieškovė kvestionuoja atlyginimo apskaičiavimo procedūrą bei viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo priėmimo proceso objektyvumą, skaidrumą ir pan.
Teismas suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią, o jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirus statinius statyti etapais, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas tik už statinį, apie kurio statybos pradžią bus pranešta arba kurio statybos darbai bus pradėti (kai reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas) <...>.
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 57.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkui pageidaujant įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytą sąlygą dėl galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, laikomasi šių reikalavimų: be kita ko, savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracija per 10 darbo dienų, gavusi statinio projektą ar įrenginio techninį projektą, apskaičiuoja statomo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio užstatomo žemės ploto pokytį, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statinio užstatytu plotu, statinio bendro ploto pokytį, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu statinio bendru plotu; pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalis nustato mokėtiną atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius. Mokėtino atlyginimo dydį ir sumokėjimo tvarką savivaldybės administracija per 5 darbo dienas praneša valstybinės žemės nuomininkui.
Atsakovė (Administracija) 2026 m. rugpjūčio 7 d. rašte remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 5, 6 dalimis.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso ir to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines teises ir pareigas. Kartu pažymėtina, kad, priimdami atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2025, 2024 m. spalio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2024, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024 ir jose nurodytą praktiką).
Ieškovės keliamas ginčas susijęs su mokesčio už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) apskaičiavimu, ieškinyje nurodant, kad toks apskaičiavimo būdas, pagal kurį taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d. atnaujinta ir žymiai didesnė Žemės sklypo dalies rinkos vertė, perkelia ieškovei (t. y. valstybinės žemės nuomininkei) pernelyg didelę ir teisiškai nepagrįstą naštą, be kita ko, pažeidžia procedūros tęstinumą. Ieškovės nuomone, Administracija turi būti įpareigota iš naujo apskaičiuoti mokėtiną atlyginimą už galimybę statyti (rekonstruoti) valstybinėje žemėje, taikant Žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę, galiojusią pirmojo ieškovės prašymo pateikimo momentu (iki 2026 m. sausio 1 d.).
Ieškovė, be kita ko, kvestionuoja atitinkamas administracines procedūras (pagal savo teisinę prigimtį integruotas į valstybinės žemės nuomos teisinius santykius), kurios atliktos atsakovei (Administracijai) veikiant acte iuris imperii reglamentuojamoje srityje, tačiau ginčo esmė – ieškovės (valstybinės žemės nuomininkės) mokėtino atlyginimo apskaičiavimas, o tai yra Administracijos, visų pirma, kaip civilinių teisinių santykių subjekto kompetencija (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2018; taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-36/2026, 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2026).
Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corein“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo