Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-16 · Teismingumo byla Nr. T-36/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-16
Bylos Nr.
T-36/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01030-2026-3
Bylos rūšis
Teismingumo byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Institucija
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-36/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01030-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2026 m. birželio 16 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pripažinimo nepagrįstu, jo panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai nagrinėti ieškovės prašymą; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 12 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymas), kuriuo buvo atsisakyta išduoti ieškovei sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojama patikslintame ieškinyje), nepagrįstu ir jį panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai nagrinėti ieškovės prašymą, laikantis šio teismo sprendimo išaiškinimų; 2) jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo taikyti įpareigojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pakartotinai nagrinėti ieškovės prašymą, laikantis šio teismo sprendimo išaiškinimų, tai apsiriboti 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti ieškovei sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, nepagrįstumo konstatavimu ir panaikinimu.

Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, pastatytas ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo statybai 2014 m. sausio 27 d. buvo išduotas leidimas „Statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“. Prieš gaunant statybos leidimą ir rengiant detalųjį gyvenamojo namo projektą, dėl nepakankamo atstumo iki gretimo sklypo, buvo gautas kaimyninio sklypo savininkės raštiškas sutikimas, kuriuo ji neprieštaravo atstumo sumažinimui. Vėliau buvę kaimyninio sklypo bendraturčiai nesusitvarkė žemės dokumentų, dėl ko žemės sklypas tapo valstybinės žemės dalimi; tačiau, ieškovės teigimu, tai negali paneigti anksčiau teisėtai gautų sutikimų ir sprendimų.

Ieškovė planuoja gyvenamojo namo rekonstrukciją, be kita ko, esamos atviros terasos uždengimą, suformuojant apie 30 m² patalpą. Ieškovė yra užsakiusi ir yra parengtas statinio rekonstrukcijos projektas. Prieš rengiant rekonstrukcijos projektą, 2025 m. sausio 20 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrių su prašymu įvertinti galimybę uždengti terasą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. vasario 12 d. raštas) pateikė savo nuomonę dėl terasos uždengimo galimybių.

Šalies argumentai

Kaip pažymima patikslintame ieškinyje, gavusi terasos uždengimui palankią nuomonę, ieškovė kreipėsi į architektą dėl gyvenamojo namo rekonstravimo projekto parengimo.

Ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdomu patikėjimo teise. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2025 m. spalio 14 d. prašymu (toliau – ir 2025 m. spalio 14 d. prašymas), kad ši duotų sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme.

Atsakovė 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymu atsisakė išduoti ieškovei sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-228 (turėtų būti – Nr. D1-338) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005), Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-1299 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 23.4 papunktis). Kartu ieškovė pažymi, kad ten, kur neišlaikomas atstumas nuo ieškovės gyvenamojo namo, dėl ko reikalingas gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sutikimas, tas žemės sklypas yra nesuformuotas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakyme nepagrindė, kodėl jos pačios 2025 m. vasario 12 d. rašte nurodyta išvada tapo netaikytina; taip pat nenurodė, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai ar projekto (taip expressis verbis nurodoma patikslintame ieškinyje) sprendiniai būtų pažeidžiami ieškovės planuojamos rekonstrukcijos atveju.

Kaip, be kita ko, pažymima patikslintame ieškinyje, dėl atsakovės patikėjimo teise valdomo gretimo žemės sklypo neaišku, nei kada, nei kaip jis bus suformuotas ar naudojamas. Atsakovės 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakyme esantys hipotetiniai svarstymai apie galimą žemės sklypo naudojimą ateityje, negali būti pakankamu pagrindu riboti ieškovės teisėtus lūkesčius.

Atsakovės 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymu nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, nepateikta išsami faktinės situacijos analizė. Atsakovės 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymas yra nepagrįstas, prieštaringas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą bei neatitinkantis proporcingumo ir sąžiningumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, nes atsakovė veikė kaip valstybinės žemės patikėtinė (Žemės įstatymo 7 straipsnis). Kartu patikslintame ieškinyje pažymima, kad nagrinėdama ieškovės 2025 m. spalio 14 d. prašymą, atsakovė veikė ir kaip viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais.

Patikslintame ieškinyje pateikiami ir kiti argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys jos keliamų reikalavimų pagrįstumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, be kita ko, nurodo, kad šioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje, patikslintame ieškinyje tik suformuluotas reikalavimas pripažinti atsakovės 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymą nepagrįstu ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti ieškovės prašymą, arba apsiriboti vien 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymo nepagrįstumo konstatavimu ir jo panaikinimu, nekeliant jokių kitų (ieškinio) reikalavimų. Patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčijamas atsakovės 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai prieštarauja pačios atsakovės priimtam ankstesniam galiojančiam raštui, neatitinka viešojo administravimo principų ir tokius sprendimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, šiuo atveju dominuoja bylos administracinis teisinis pobūdis.

Kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, šiuo atveju, pagal patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, tokiame ginče iš esmės turės būti vertinama savivaldybės (savivaldybės administracijos) pareiga motyvuoti sprendimą (2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymą), remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis; vertinama, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai atsakė į ieškovės pateiktą prašymą duoti sutikimą; ar 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymas atitinka viešojo administravimo principus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, jog būtų pagrindas jį naikinti ir grąžinti naujam nagrinėjimui.

Kaip pažymi teismas, viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektais (patikėtiniais) yra savivaldybės.

Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas. Pagal aptariamojo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą, meras išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu; valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo; teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo; sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose, nustatymo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir pasirašymo žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir (ar) žemės sklypo plane. Atitinkamai, ir Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad meras savivaldybės teritorijoje išduoda Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymu ieškovei, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, STR 2.02.09:2005, Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdvimo taisyklių 23.4 papunkčiu, informavo, kad atsisako išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme. Kaip, be kita ko, nurodyta minėtame atsisakyme, vadovaujantis STR 2.02.09:2005, statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai bei išlaikomi norminiai atstumai, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Aptariamajame atsisakyme taip pat nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui pagal žemės sklypo buvimo vietą <...>.

Aptariamųjų Taisyklių, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymą, 74 punkte, be kita ko, nustatyta, jog mero arba žemės įstatyme nustatyta tvarka įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui pagal žemės sklypo buvimo vietą <...>.

Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių II skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja sutikimų statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimą. Šių Taisyklių 23 punkte nurodyti atvejai, kuomet priimamas sprendimas neišduoti sutikimo, kai planuojama statyti (rekonstruoti) statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, išskyrus visuomeninės paskirties statinių, skirtų savivaldybės ar valstybės reikmėms, taip pat valstybei svarbių objektų (turintiems atitinkamą statusą) statybos (rekonstrukcijos) atvejais.

Vienas iš tokių atvejų, įtvirtintas aptariamųjų Taisyklių 23.4 papunktyje, kuriuo, be kita ko, remiamasi 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakyme, yra, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė statyti (rekonstruoti) statinį normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nėra reikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas ir nėra pateikta argumentų, nurodyta priežasčių, pagrindžiančių, kodėl statinys negali būti statomas (rekonstruojamas) normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nėra reikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, be kita ko, remiasi STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 punkto 1.1 papunkčiu. Atsakovė pažymi, kad ji, kompleksiškai įvertinusi teisės aktų nuostatas bei planuojamus sprendinius, skundžiamu 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymu atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme bei nurodė tokio atsisakymo pagrindą (Taisyklių 23.4 papunktį), t. y. dėl neišlaikomų norminių atstumų. Aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą, nebuvo nustatyta. Atsakovės atsiliepime taip pat nurodoma, kad remiantis detaliojo plano sprendiniais, laisvoje valstybinėje žemėje yra suplanuota plėtra, t. y. suformuotas sklypas su užstatymo reglamentais (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano ir jo sprendinių tvirtinimas“).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodė, kad šiuo atveju, ieškovė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, privalo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tarp jų, ir besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinius sutikimus. NŽT nuomone, 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakyme nurodytas teisinis pagrindas, motyvai, kuriais atsakovė rėmėsi priimdama šį atsisakymą; motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami; skundžiamas atsisakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nurodyta, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2025, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus šioje srityje, juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.

Ankstesnėje specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, taip pat nurodyta, kad vykdydama valstybinės žemės leidimo (laikinai) naudotis suteikimo funkcijas, NŽT veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvė (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2025, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2024, 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-34/2023, 2020 m. sausio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2020, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2017 ir jose nurodytą praktiką). Tokio pobūdžio ginčų rūšinis teismingumas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, konstatuoja, kad atsakovė, priimdama 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymą, nors ir atliko veiksmus acte iuris imperii (be kita ko, Statybos įstatymo, STR 2.02.09:2005, Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių) reglamentuojamoje srityje, tačiau, visų pirma, veikė kaip atitinkamo valstybinės žemės sklypo patikėtinė, t. y. kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Tai, kad patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, jog priimant 2025 m. gruodžio 12 d. atsisakymą, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, nepateikta išsami faktinės situacijos analizė; atsisakyme nepagrindžiama, kodėl ankstesnė 2025 m. vasario 12 d. rašte nurodyta išvada tapo netaikytina; nenurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai būtų pažeidžiami ieškovės planuojamos rekonstrukcijos atveju, per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo.

Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2026).

Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pripažinimo nepagrįstu, jo panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai nagrinėti ieškovės prašymą; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas

Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojasErnestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaGoda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys