Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. spalio 20 d. paduotu ieškovo K. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismų išvados grindžiamos klaidingu ieškinio senaties normų aiškinimu ir taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1 ir 3 dalys, 1.131 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos turėjo būti taikomos sistemiškai su Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Žalos įstatymas) 3 straipsniu ir pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1377 5 straipsnio 5 dalimi. Ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. kreipimasis į Teisingumo ministeriją nutraukė ieškinio senaties terminą, o nutraukimo pagrindas neišnyko. Teismas turėjo nustatyti ne tik ieškovo žinojimą apie teisę į kompensaciją, bet ir jo atlikto įstatyminio gynybos veiksmo reikšmę senaties eigai. Žalos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta ne informavimo, o žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo procedūra. Įstatymas derina kelis to paties reikalavimo įgyvendinimo būdus. Jų paskirtis – nustatyti kompensaciją ir įvykdyti tarptautinės institucijos sprendimą, todėl senaties padarinius būtina aiškinti remiantis CK 1.130 straipsnio 1 dalies tikslu.

2. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas išspręstas nesilaikant kasacinio teismo nustatytų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Termino atnaujinimą ir reikalavimo išnagrinėjimą iš esmės pagrindžia ginčo pobūdis, laiku pasirinkta įstatyminė gynyba, kompensacijai gauti atlikti ieškovo veiksmai bei valstybės elgesys.

3. Teismas pažeidė neturtinės žalos atlyginimo ir įrodinėjimo taisykles (CK 6.250 straipsnis, 6.272 straipsnio 3 dalis, CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Orumą žeminančio elgesio nustatymas kartu reiškia, kad asmuo patyrė pažeminimą. Pastarajam, kaip savarankiškai žalos formai, pagrįsti nereikia papildomų sveikatos ar reputacijos padarinių įrodymų, grindžiamų objektyviais duomenimis. Reikalavimo dėl nustatytos žalos atlyginimo atmetimas negali būti grindžiamas vien tuo, kad neįrodyta visa prašoma suma arba nepateikta argumentų, paaiškinančių, kodėl jos dydžio negalima tiksliai įrodyti. Ieškovo nurodyta suma teismo nesaisto. Įstatymo kriterijai negali užkirsti kelio, įvertinus visas bylai svarbias aplinkybes, nustatyti valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais sukeltos neturtinės žalos dydį ir skirti teisingą atlyginimą.

4. Teismas netinkamai taikė turtinės žalos nustatymo bei įrodymų vertinimo taisykles (CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalys ir 4 dalies 2 ir 3 punktai, CPK 177 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atstovavimo faktą, piniginės prievolės atsiradimą ir jos įvykdymą reikia nustatyti vertinant susijusius įrodymus. CPK 177 straipsnio 3 dalis leidžia reikalauti išimtinės įrodinėjimo priemonės tik tada, kai ją nustato įstatymas. Nutartyje nenurodytas įstatymas, pagal kurį tokios išlaidos gali būti įrodytos tik rašytine teisinių paslaugų sutartimi ir banko pavedimu. Todėl šių dokumentų nepateikimas negali pakeisti visų pateiktų duomenų vertinimo pagal CPK 185 straipsnį. Teisių gynimo išlaidos reiškiamos kaip savarankiškas žalos atlyginimo reikalavimas, o ne kaip bylinėjimosi išlaidos šiame civiliniame procese. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai prie nuostolių priskiria protingas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Komitete nustatyti Pakto pažeidimai ir pareiga suteikti kompensaciją pagrindžia poreikį įvertinti, kuri išlaidų už teisinę pagalbą dalis būtina pažeidimams nustatyti ir atlyginimui gauti. Teismas turėjo teisiškai kvalifikuoti išlaidų paskirtį, patikrinti jų priežastinį ryšį ir protingumą, o ne visą reikalavimą atmesti dėl nepakankamo sąskaitų detalizavimo.

5. Teismas paliko neatsakytus esminius apeliacinio skundo argumentus (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsakyti, kodėl kasatoriaus nurodytas prašymas papildyti įrodymus, esant teismų įvardytiems neaiškumams, nesudaro pagrindo kitaip įvertinti įrodinėjimo eigos ir reikalavimo atmetimo teisėtumo. Esminio apeliacinio argumento neaptarimas pažeidžia CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir kartu su nurodytomis žalos nustatymo bei įrodymų vertinimo klaidomis sudaro pagrindą turtinės žalos reikalavimą perduoti nagrinėti iš naujo.

6. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo bei taikymo praktika.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.