Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1158-632/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
2S-1158-632/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19236-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Ieškovas
UAB „Rentopa“
Atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė "FINIENS"
Kategorijos

Įžanginė dalis

| Civilinė byla Nr. 2S-1158-632/2026| Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19236-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.6.2.| (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Augustinas Mitkus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentopa‘‘ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Finiens‘‘ ir P. V. dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Rentopa‘‘ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2025 m. gruodžio 9 d. likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Finiens“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“, ir advokato P. V. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 251209-01 niekine ir negaliojančia ab initio.

Teisme 2026 m. rugpjūčio 19 d. gautas atsakovės LUAB ,,Finiens‘‘ prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-30709-1195/2026 iki tol, kol galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus išspręstas klausimas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2026. Teismas 2026 m. rugsėjo 9 d. rezoliucija nurodė klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėsiantis suėjus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2773-793/2026 priimtos 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties apskundimo terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-30709-1195/2026 iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. eB2-2773-794/2026 ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 20 d. gautas nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“ skundas, kuriuo ji prašo panaikinti LUAB „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 3, 4, 5, 6 ir klausimą išspręsti iš esmės. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino nemokumo administratorės siūlomos administravimo išlaidų sąmatos, į kurią įtrauktos su bankrutuojančiai įmonei teikiamomis teisinėmis paslaugomis (paslaugas teikia advokatas P. V.) susijusios išlaidos. Šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjamoje byloje ginčijama LUAB „Finiens“ ir advokato P. V. sudaryta sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 251209-01.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2773-794/2026 tenkino bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą dalyje dėl „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų / varžytynių mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ nustatant, kad šiai išlaidų rūšiai numatoma suma ne daugiau nei 5 000,00 Eur + PVM per mėnesį bei „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ nustatant ne daugiau nei 500,00 Eur + PVM per mėnesį, taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidas dalyje dėl „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ nustatant ne daugiau kaip 500 Eur + PVM per mėnesį; kitą nemokumo administratorės skundo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartis nėra įsiteisėjusi.

Teismo vertinimu, ši byla negali būti nagrinėjama tol, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. eB2-2773-794/2026, kadangi toje byloje sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos dalių patvirtinimo, įskaitant išlaidas, skirtas teisinėms paslaugoms pagal sudarytą ginčo sutartį. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2773-794/2026 nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo, šioje byloje nėra galimybės visapusiškai įvertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo sutartimi (kreditoriams prieštaraujant dėl lėšų ginčo sutarties vykdymui skyrimo, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pritarus tokiai pozicijai, tai būtų pagrindas spręsti dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių teisėtumo).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. eB2-2773-794/2026 nėra ir negali būti nustatinėjami faktai, kurie turėtų prejudicinę, įrodomąją ar privalomąją galią šioje byloje: ten sprendžiamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos klausimas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 75 straipsnį, šioje byloje – sandorio galiojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 ir 6.66 straipsnius.

Vienintelis klausimas, kuriuo teismas grindė sustabdymą, – teisinių paslaugų vertinimo paslaugų išlaidų eilutė – byloje Nr. eB2-2773-794/2026 jau išspręsta 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi; ši nutarties dalis pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį neskundžiama ir nė vieno byloje dalyvaujančio asmens neapskųsta.

2026 m. rugsėjo 4 d. nutartis neįsiteisėjusi vien dėl skundų, paduotų dėl visai kitų 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų ir visai kitų sąmatos eilučių.

Visus šiai bylai reikšmingus faktus teismas gali ir privalo nustatyti pats.

Nutartimi sukurtas uždaras ratas: bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. atsisakė tvirtinti teisinių paslaugų išlaidų kainą būtent todėl, kad sutartis ginčijama šioje byloje, o ši byla dabar sustabdyta, kol bankroto byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinės bylos Nr. e2-30709-1195/2026 sustabdymą susiejo ne su konkrečios administravimo išlaidų sąmatos eilutės išsprendimu, bet su kitos civilinės bylos išnagrinėjimu ir joje priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimu. Vien aplinkybė, kad, apeliantės teigimu, atskira 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis nebėra ginčijama, savaime nepatvirtina, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas civilinės bylos sustabdymo terminas. Šiuo atveju būtina vertinti ne vien atskiros sąmatos eilutės procesinį statusą, bet ir tai, ar civilinė byla yra išnagrinėta taip, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje nutartis nėra įsiteisėjusi, patvirtina ir pats teismas, ir apeliantė. Dėl jos yra paduoti ir nagrinėjami keli skundai: UAB „Estero” 2026 m. rugsėjo 14 d. atskirasis skundas, jo priėmimo klausimas (UAB „Estero” 2026 m. rugsėjo 18 d. atskirasis skundas dėl 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties) ir atsakovo 2026 m. rugsėjo 22 d. atskirasis skundas. Nei vienas iš jų nėra galutinai išspręstas.

Aplinkybė, kad atskiruoju skundu ginčijama tik tam tikra procesinio sprendimo dalis, negarantuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatys visos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad vien apeliantės nurodomas konkrečios nutarties dalies neginčijimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog kitoje civilinėje byloje procesas jau yra galutinai pasibaigęs.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Rentopa‘‘ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2025 m. gruodžio 9 d. LUAB „Finiens“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“, ir advokato P. V. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 251209-01 niekine ir negaliojančia ab initio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla eB2-2773-794/2026, kurioje sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos dalių patvirtinimo, įskaitant išlaidas, skirtas teisinėms paslaugoms pagal sudarytą ginčo sutartį, sprendė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2773-794/2026 nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo, šioje byloje nėra galimybės visapusiškai įvertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo sutartimi (kreditoriams prieštaraujant dėl lėšų ginčo sutarties vykdymui skyrimo, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pritarus tokiai pozicijai, tai būtų pagrindas spręsti dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių teisėtumo).

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

CPK 163 straipsnyje yra nustatyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas jų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K 3 236/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad sudaryta teisinių paslaugų sutartimi siekiama nuosekliai mažinti LUAB „Finiens“ turimo turto apimtį, siekiant pasipelnyti LUAB „Finiens“ kreditorių sąskaita. Sutartis sudaryta tarp susijusių, nesąžiningų asmenų, teisinių paslaugų teikėjo atranka nevykdyta, pasirinktos susijusios asmens advokato paslaugos, kurių kaina ženkliai didelė, lyginant su kitais advokatais, dėl ko yra visos sąlygos pripažinti sutartį negaliojančia ab initio kaip pažeidžiančia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Civilinėje byloje eB2-2773-794/2026 nagrinėjamas nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“ skundas dėl LUAB „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų Nr. 3, 4, 5, 6 panaikinimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nemokumo administratorės skundo dalį dėl teisinių paslaugų išlaidų patvirtinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad teisinių paslaugų poreikis įmonės bankroto procese iš esmės egzistuoja. Tačiau teisinių paslaugų poreikio pripažinimas savaime nereiškia, kad pagrįstas yra ir administratoriaus prašomas ne daugiau nei 6 000,00 Eur + PVM per mėnesį išlaidų limitas. Nesant objektyvių duomenų bent apie preliminarią teisinių paslaugų apimtį mėnesiui, teismas neturi galimybės pagrįstai savo nuožiūra tvirtinti nei kitą sumą, nei administratoriaus prašomą sumą teisinėms paslaugoms.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties atskiruosius skundus pateikė kreditorė UAB „Estero“ ir nemokumo administratorė UAB „Ius Positivum“.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Estero“ atskirąjį skundą. Dėl šios 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties panaikinimo UAB „Estero“ pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalių, kuriomis patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmata ir ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, nes nurodytos nutarties dalys negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

UAB „Ius Positivum“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu nepanaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas pagal kreditorių susirinkimui nemokumo administratorės pateiktus duomenis. Remiantis Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO II duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Ius Positivum“ atskirąjį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų – civilinės bylos dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia ir civilinės bylos dėl nemokumo administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo – yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog civilinėje byloje nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir kad tokių faktų bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2773-794/2026 buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus nurodytų teisinių paslaugų išlaidų patvirtinimo bankroto procese, tačiau nevertintinos aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų sutarties sudarymu ir sąžiningumu. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens bankroto procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bankrutuojančios įmonės bankroto procesas vyksta nustatytu eiliškumu. Pasibaigus vienai bankroto bylos proceso stadijai (procedūrai), užbaigiami ir įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turėjo būti atliekami toje bankroto bylos proceso stadijoje, bei pradedama kita bankroto proceso stadija. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį prasideda galutinė bankroto bylos proceso stadija – bankrutavusios įmonės likvidavimas, kurio metu bankrutavusios įmonės likvidatorius atlieka veiksmus, susijusius su įmonės likvidavimu. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir pradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo procedūros (JANĮ 2 straipsnio 14 dalis). Šiai stadijai pasibaigus teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022). Taigi, nemokumo administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimas yra viena iš procedūrų bankroto procese.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodė, kad aplinkybė, kad atskiruoju skundu ginčijama tik tam tikra procesinio sprendimo dalis, negarantuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatys visos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų. Šiuo aspeku pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Ius Positivum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. panaikinimo, 2026 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodė, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ribas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Rentopa“ atskirasis skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra panaikinama bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės LUAB ,,Finiens‘‘ prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Augustinas Mitkus