Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – bauda 200 MGL (10 000 Eur);

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – bauda 180 MGL (9 000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir Ž. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – bauda 200 MGL (10 000 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, Ž. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 5 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nesiartinti prie nukentėjusiosios A. D. arčiau nei 300 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios darbo ir gyvenamojoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, Ž. K. pripažinta recidyvistu.

Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš Ž. K. A. D. priteista 650 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš Ž. K. A. D. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms pratęsti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo, nustatant 1 150 Eur sumą, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 DVD laikmenas – palikti saugoti prie bylos; „Amouage Epic“ kvepalus, paimtus iš automobilio ,,BMW“, – grąžinti Ž. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

Ž. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.07 val., neteisėtai, prieš A. D. valią, įsibrovė į užrakintą jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), miegamajame į pagalvę sutraiškė kiaušinius, po to, rado ir pagrobė bute buvusius A. D. priklausančius kvepalus ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, 200 eurų vertės, sportinius batelius „New Balance 9060“, 190 eurų vertės, bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip įsibrovęs į patalpą Ž. K. pagrobė svetimą, A. D. priklausantį 390 eurų vertės turtą bei fizinio asmens dokumentą.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, todėl prašo jį dėl šių veikų padarymo išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę bei iš naujo įvertinti priteisto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistojo Ž. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame prieitos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis Ž. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei jas tinkamai kvalifikavo. Visi įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek Ž. K. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir priėjo įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo Ž. K. kaltę, aptarė nuteistojo gynybos versiją bei ją motyvuotai atmetė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama Ž. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama nuteistojo kaltei pagrįsti. Pasak nuteistojo, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad jis, įsibraudamas į nukentėjusiosios A. D. gyvenamąją vietą, pagrobė jai priklausančius daiktus – kvepalus, sportinius batelius bei asmens tapatybės kortelę, paremta prielaidomis. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019 ir kt.).

Nustatyta, kad nuteistasis Ž. K. savo kaltę viso proceso metu neigė, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nuosekliais, išsamiais ir logiškais nukentėjusiosios A. D., liudytojo R. D. parodymais, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiūros ir kratos protokolų duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Tuo tarpu BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Nagrinėjamojoje byloje yra labai prieštaringi duomenys apie vieną ir tą pačią aplinkybę – nukentėjusioji A. D. teigia, jog nuteistasis Ž. K. 2026 m. vasario 17 d. įsibrovė į užrakintą jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir miegamajame į pagalvę sutraiškė kiaušinius bei pagrobė bute buvusius jai priklausančius kvepalus ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, sportinius batelius „New Balance 9060“ bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o nuteistasis Ž. K. šias aplinkybes neigia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs, todėl privaloma atidžiai vertini visus byloje ištirtus įrodymus: juos analizuoti kompleksiškai, lyginant jų turinį tarpusavyje, išsiaiškinant ir pašalinant iškylančius prieštaravimus, taip pat juos lyginant su kitais turimais bylos įrodymais. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie yra svarbūs nustatant baudžiamojoje byloje tiesą, yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs, logiški bei neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusiosios A. D. viso proceso metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad 2026 m. vasario 17 d. buvo įsibrauta į užrakintą jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir miegamajame į pagalvę sutraiškyti kiaušiniai bei pagrobti bute buvę jai priklausantys kvepalai ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, sportiniai bateliai „New Balance 9060“ bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, visi nukentėjusiosios A. D. duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir logiški bei atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo jais nesivadovauti. Nors tiek nukentėjusioji A. D. neginčija, tiek nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tarp jų iki įvykio buvo ir artimų santykių, ir konfliktų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji A. D. parodymus davė įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2026 m. vasario 17 d. apie 09.30 val. ji išėjo iš savo buto į darbą. Kadangi namuose jau nieko nebebuvo, todėl užrakino laukinių buto durų apatinę spyną. Apie 15.30 val. jai paskambino sūnus R. D. ir pasakė, kad grįžęs į nukentėjusiosios namus ant jos pagalvės rado sudaužytus kiaušinius bei atsiuntė nuotraukas. Taip pat telefoninio pokalbio metu sūnus paklausė, kur ji laiko Valentino dienos proga gautus kvepalus, nukentėjusioji nurodė, kad juos laikė šalia durų ant spintelės. Sūnus jai nurodė, kad nauji kvepalai yra dingę. Po pokalbio su sūnumi ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Grįžusi namo iš darbo, apie 16.00 val., viena pati paviršutiniškai apėjo visą butą, pati pasigedo savo nesenai gautų kvepalų bei pastebėjo, kad iš spintelės vidaus yra dingęs jos pasas, tačiau dėl kitų daiktų nežino, galės pateikti tyrimo eigoje, jeigu kažkas kitas bus dingę. Dabar padarytą turtinę žalą vertina 200 eurų. Įtaria savo buvusį draugą Ž. K., nes anksčiau Ž. K. grįžus iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji jam duodavo savo buto raktus, kad šis galėtų pas ją apsistoti, kol nukentėjusioji būdavo darbe, o jis, kol jie dar bendravo normaliai, galėjo pasidaryti nukentėjusiosios buto laukinių durų rakto kopiją. Taip pat nori nurodyti, kad su šiuo asmeniu nebendrauja nuo 2025 m. birželio 23 d. bei Ž. K. jos bute yra nepageidaujamas. Šią dieną Ž. K. buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (1 t., b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai nukentėjusioji A. D. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, papildydama, jog taip pat buvo pagrobti jai priklausantys sportiniai bateliai. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad gyvena viena adresu (duomenys neskelbtini). Jos buto raktus turi jos sūnus R. D. (sūnus nepilnametis), sūnus gyvena pas tėtį, bet po mokyklos ateina ir pas ją, daugiau jos buto raktų niekas neturi. 2026 m. vasario 17 d. apie 09.30 val. ji išėjo iš savo buto į darbą. Kadangi namuose jau nieko nebebuvo, todėl užrakino laukinių buto durų apatinę spyną. Apie 15.30 val. jai paskambino sūnus R. D. ir telefoninio pokalbio metu pasakė, kad grįžęs namo ant jos pagalvės rado sudaužytus kiaušinius ir atsiuntė nuotraukas. Taip pat telefoninio pokalbio metu sūnus jos paklausė, kur nukentėjusioji laikė jo tėčio dovanotus kvepalus, ji atsakė, kad juos laikė šalia durų ant spintelės. Sūnus jai nurodė, kad nauji kvepalai yra dingę. Po pokalbio su sūnumi ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Grįžusi namo iš darbo, apie 16.00 val., viena pati paviršutiniškai apėjo visą butą, pati pasigedo savo ,,Amouage Epic Man“ gautų kvepalų bei pastebėjo, kad iš spintelės vidaus yra dingęs jos pasas, kurį laikė toje pačioje spintelėje, ant kurios buvo kvepalai, tik pasas buvo stalčiuje. Miegamajame ant pagalvių rado sutraiškytus kiaušinius, daugiau nieko nepastebėjo, butas nebuvo apverstas. Sekančią dieną, tai yra 2026 m. vasario 18 d., ryte, ji koridoriuje pasigedo savo sportinių batelių „New Balance“, modelis 90/60. Ji įtaria, kad minėtus daiktus galėjo pavogti jos buvęs draugas Ž. K.. Su juo kartu negyvena, anksčiau tik draugavo, nukentėjusioji jam duodavo savo buto raktus, mano, kad per tą laiką Ž. K. galėjo pasidaryti jos butų durų raktų dublikatą. Su Ž. K. išsiskyrė 2025 m. birželio 23 d. (1 t., b. l. 62-65).

Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytas aplinkybės bei parodė, kad 2026 m. vasario mėnesį su Ž. K. jau nebendravo, su juo nebebendrauja nuo 2025 m. birželio 23 d. 2026 m. vasario 16 d. ji dirbo. Po pietų jai paskambino sūnus, paklausė, kur ji yra. Pasakė, kad yra darbe, tada sūnus jai pasakė, kad pas juos namuose kažkas buvo. Sūnus rado lovoje sudaužytus kiaušinius. Ji grįžo namo, atvažiavo pareigūnai. Asmens dokumento ir kvepalų pasigedo tą pačią dieną, sportinių batelių pasigedo sekančią dieną. Iškvietė policiją. Vienintelis žmogus, Ž. K., galėjo padaryti šią vagystę. Į jos namus niekas negali patekti, o Ž. K. turėjo buto raktą, mano, kad jis turi rakto kopiją arba butą atsirakino su visrakčiu. Nežino, kodėl Ž. K. taip pasielgė. Kai jie buvo kartu su Ž. K. ir ji išeidavo į darbą, palikdavo jam nuo buto savo raktą. Kai išsiskyrė, Ž. K. jai atidavė jos buto raktus. Išeidama visada užrakina duris, nėra buvę, kad neužrakintų durų (2 t., b. l. 6-10).

Nukentėjusiosios A. D. parodymus apie tai, kad 2026 m. vasario 17 d. buvo įsibrauta į užrakintą jos gyvenamąjį butą ir miegamajame į pagalvę sutraiškyti kiaušiniai bei pagrobti bute buvę jai priklausantys kvepalai ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, sportiniai bateliai „New Balance 9060“ bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojo R. D. parodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti, kadangi jie yra išsamūs, nuoseklūs ir logiški. Be to, liudytojas R. D. parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. D. teismo parodė, kad A. D. yra jo mama, o Ž. K. yra jo mamos buvęs draugas. Su mama santykiai geri, o su Ž. K. bendravo tiek, kiek bendravo mama, šiuo metu jokių santykių nepalaiko. Aptariamu laiku grįžo iš treniruotės ir norėjo užsukti pas mamą kažką pasiimti. Kai užlipo iki mamos buto, pastebėjo, kad yra atrakintos buto durys. Pasirodė keista, pagalvojo, kad mama yra namuose. Užėjęs į vidų mamos nerado, nes ji buvo darbe. Pamatė, kad ant mamos lovos pagalvės yra sudaužyti kiaušiniai ir rankomis ištepta antklodė. Tą pamatęs, paskambino mamai paklausti, kas tai padarė, ar čia ji. Mama pasakė, kad nieko apie tai nežino ir, kad ji tuoj grįš. Apėjo visus namus pažiūrėti, ar dar kažkas yra padaryta. Pastebėjo, kad buvo pavogti vieni kvepalai, kurie visada stovėjo vienoje vietoje koridoriuje. Tai pastebėjo, nes toje vietoje visada buvo tie patys kvepalai, o tuo metu jų nebuvo. Taip pat virtuvėje buvo padėti kiaušiniai, nežino, ar tie kiaušiniai tie patys, kuriais buvo ištepta lova. Daugiau namuose nieko nepastebėjo. Atvykus policijai papasakojo, kas įvyko. Su mama tuo metu tame bute negyveno, tada ir iki šiol gyvena su tėčiu. Su mama bendrauja kiekvieną dieną. Vienintelis įtariamas asmuo yra Ž. K., be jo neturi jokių žmonių, kurie būtų nusistatę prieš juos. Nepastebėjo, kad dingo dokumentas, tą mama pastebėjo, tikrindama stalčius. Neatsimena, ar tą pačią dieną mama pasigedo batų, žino, kad jų nebuvo (2 t., b. l. 6-10).

Nukentėjusiosios A. D. ir liudytojo R. D. parodymus apie tai, kad įsibrovus į užrakintą nukentėjusiosios butą, miegamajame į pagalvę buvo sutraiškyti kiaušiniai bei pagrobti kaltinime išvardinti daiktai, patvirtina ir prie 2026 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo esančios įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos. Jose užfiksuota, kad koridoriuje ant spintelės nebėra nukentėjusiosios nurodytų toje vietoje laikytų kvepalų ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, spintelės stalčiuje nebėra toje vietoje laikyto 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduoto Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje taip pat nebėra jos laikytų sportinių batelių „New Balance 9060“. Taip pat iš fotonuotraukų matyti miegamojo lovoje ant pagalvės sutraiškyti kiaušiniai bei jais ištepta patalynė (b. l. 27-35).

Apeliaciniame skunde nuteistasis deklaratyviai tvirtina, kad nukentėjusiosios A. D. butas buvo neužrakintas. Tačiau aplinkybes, kad buvo įsibrauta į užrakintą nukentėjusiosios A. D. gyvenamąjį butą ir tą padarė būtent nuteistasis Ž. K., patvirtina ne tik nukentėjusiosios A. D. ir liudytojo R. D. parodymai, kad Ž. K. galėjo pasidaryti nukentėjusiajai priklausančio buto raktą tuomet, kai jis su nukentėjusiąją bendravo iki 2025 m. birželio 23 d., kadangi nukentėjusioji jam duodavo savo raktą nuo minėto buto, be to, nukentėjusioji tvirtino, kad išeidama į darbą minėtą dieną užrakino buto duris, bet ir prie 2026 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo esančios įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, jog aptariamo buto durų spyna nėra išoriškai sugadinta (1 t., b. l. 27-35). Dar daugiau, aplinkybę, kad būtent nuteistasis Ž. K. įsibrovė į užrakintą nukentėjusiosios butą, miegamajame į pagalvę sutraiškė kiaušinius bei pagrobė kaltinime išvardintus daiktai, neginčijamai patvirtina 2026 m. vasario 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko K. J. pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 101-102), kurių apžiūra užfiksuota 2026 m. vasario 27 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 103-109). Matyti, kad byloje buvo pateikti septyni vaizdo įrašai pavadinimais „ch01_20260217120500“, „ch01_20260217120509“, „ch06_20260217120500“, „ch06_20260217120609“, „ch08_ 20260217120513“, „ch08_20260217120638“ ir ch08_20260217120722. Minėtuose vaizdo įrašuose matyti tiek kiemo, esančio prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas, tiek minėto namo laiptinės, kurios penktame aukšte yra nukentėjusiosios A. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas. Nurodytuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad juose 2026 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.07 val. yra užfiksuotas įeinantis ir išeinantis nuteistasis Ž. K. – vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens veido bruožai visiškai atitinka Ž. K. veido bruožus, užfiksuotus Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų išraše (1 t., b. l. 122) ir vaizdo įrašuose, kuriuose nuteistasis užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu vaizdo konferenciniu būdu atliktos apklausos bei supažindinimo su ikiteisminio tyrimo pabaiga metu (vaizdo įrašai pavadinimais „Teams meeting-20260416_093748-Susitikimo Sįrašas“ ir „Z. K. apklausa-20260409_151054-Susitikimo įrašas“ (kompaktinis diskas, esantis prie 1 bylos tomo)). Nors vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas daiktų paėmimo iš buto momentas, tačiau vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad Ž. K. 2026 m. vasario 17 d. 12.05 val. įeina į nukentėjusiosios buto laiptinę pirmame aukšte (kaip minėta, nukentėjusiosios butas – penktame aukšte), su savimi neturėdamas visiškai jokių daiktų, o 2026 m. vasario 17 d. 12.07 val. iš laiptinės išeina rankose laikydamas medžiaginį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės maišelį. Nors vaizdo įrašuose nematyti, kokie daiktai yra medžiaginiame „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės maišelyje, tačiau iš maišelio dydžio ir tūrio galima konstatuoti, kad jame buvo sudėti nukentėjusiajai A. D. priklausantys daiktai – kvepalai ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, sportiniai bateliai „New Balance 9060“ bei A. D. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103-109). Minėta aplinkybė paneigia nuteistojo apeliacinio skundo versiją, kad nukentėjusiosios daiktus galėjo pagrobti kitas asmuo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms nustatyti dažniausiai specialių žinių nereikia, teismui užtenka peržiūrėti vaizdo įrašą ir teismas pats mato įrašo turinį, kurį įvertina nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-654/2026, 17 punktas). Šioje byloje esantys vaizdo įrašuose užfiksuoti įvykio dalyvio – nuteistojo Ž. K. – veiksmai teisėjų kolegijai nekelia abejonių, vaizdo įrašai yra aiškūs ir suprantami, jų gera kokybė leidžia neabejoti juose užfiksuotais vaizdais bei jais remiantis prieiti išvadas dėl Ž. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paties nuteistojo Ž. K. poziciją atsisakyti duoti parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltės nepripažinimą (1 t., b. l. 153-154; 2 t., b. l. 6-10), sprendžia, kad tai yra nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino 2026 m. kovo 2 d. nuteistojo Ž. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos atlikimo metu duotus jo paaiškinimas, kurių metu pastarasis teigė, kad 2026 m. vasario 17 d. buvo nuėjęs į A. D. butą, paskambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė, todėl jis palenkė durų rankeną ir durys atsidarė, durys buvo neužrakintos. Tuomet jis ant pagalvės ištraiškė du kiaušinius ir iš buto išėjo, teigė, kad nieko neėmė. Tvirtino, kad kišenėje turėjo maišelį, todėl pamatęs antrame aukšte šiukšles, jas paėmė ir įsidėjo į maišelį (1 t., b. l. 91-99). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo Ž. K. keliama versija dėl neužrakintų nukentėjusiosios buto durų, šiukšlių antro aukšto laiptinėje paėmimo ir išmetimo nėra nei logiška, nei patikima, įvertinus, kad nuteistasis viso proceso metu išsamių ir (ar) nuoseklių parodymų nedavė, be to, ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kratos metu pas Ž. K. nebuvo rasta ir paimta nukentėjusiajai A. D. priklausančių daiktų. Iš tiesų, 2026 m. kovo 2 d. nuteistojo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniuose, taip pat nuteistojo vairuojamame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kratų metu kaltinime išvardintų daiktų nerasta. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog nuo daiktų pagrobimo iki kratų nuteistojo gyvenamojoje vietoje bei automobilyje atlikimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – 13 dienų, ši apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė įrodomosios reikšmės neturi.

Nuteistasis taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2026 m. vasario 17 d. įvykio vietos ir daiktų – (duomenys neskelbtini), kieme stovinčio juodos spalvos automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti ir paimti būtent nukentėjusiajai A. D. priklausantys kvepalai ,,Amouage Epic Man“, 100 ml. Kaip matyti, šios apžiūros metu neužrakinto automobilio vairuotojo pusės durelių skyrelyje buvo rastas žalios spalvos buteliukas su auksine galvele, panašus į kvepalų buteliuką, su užrašu „Amouage Epic“, (1 t., b. l. 36-42). 2026 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad minėtame įvykio dieną rastame buteliuke kvepalų likutis – mažesnis nei pusė buteliuko (1 t., b. l. 110-115), tuo tarpu apklausiama nukentėjusioji A. D. patvirtino, kad tokiais pačiais kvepalais visada kvepinasi tiek ji, tiek Ž. K., iki išsiskyrimo Ž. K. turėjo tokius pat kvepalus, be to, nurodė, kad jos pagrobtų kvepalų buteliukas buvo beveik pilnas (1 t., b. l. 62-65) bei šią aplinkybę patvirtino pateikdama 2026 m. vasario 3 d. kvepalų „Amouage Epic“, 100 ml pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad A. D. kvepalai buvo pirkti vos prieš 14 dienų iki nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 66). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, jog pas jį buvo rastas nukentėjusiajai priklausantis kvepalų buteliukas, kuris, beje, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo grąžintas pačiam nuteistajam Ž. K..

Aptartais netiesioginiais įrodymais nustatyta nuosekli ir logiška faktų grandinė sudaro pagrindą teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinkta bei ištirta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. K. 2026 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.07 val., neteisėtai, prieš A. D. valią, įsibrovė į užrakintą jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), miegamajame į pagalvę sutraiškė kiaušinius, po to, rado ir pagrobė bute buvusius A. D. priklausančius kvepalus ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, 200 eurų vertės, sportinius batelius „New Balance 9060“, 190 eurų vertės, bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip įsibrovęs į patalpą Ž. K. pagrobė svetimą, A. D. priklausantį 390 eurų vertės turtą bei fizinio asmens dokumentą. Pažymima, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų teisingam sprendimo byloje priėmimui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios A. D. parodymų, patvirtintų liudytojo R. D. parodymais bei rašytiniais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Be to, priešingai, nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Iš šio nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimas siejamas su, nuteistojo manymu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nei BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nei in dubio pro reo principo nepažeidė. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės arba kurie būtų sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Kadangi nukentėjusiosios A. D. turtas – kvepalai ir sportiniai bateliai, kurių bendra vertė 390 eurų, – pagrobtas įsibraunant į patalpą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo Ž. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Taip pat, kadangi įvykio metu nuteistasis Ž. K. pagrobė ir nukentėjusiajai A. D. priklausantį dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą, nuteistojo Ž. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad Ž. K. BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, jog įsibraudamas į nukentėjusiosios butą bei pagrobdamas nukentėjusiajai priklausančius daiktus, atims iš nukentėjusiosios galimybę naudotis ir disponuoti jai priklausančiais daiktais ir fizinio asmens dokumentu, numatė, kad dėl to nukentėjusiajai bus padaryta žala bei norėjo taip veikti.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis bei vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir pripažinimo recidyvistu

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam Ž. K. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o BK 302 straipsnio 1 dalyje – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. iš viso padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas du kartus, iš jų – vieną kartą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, neišnykus teistumui, jis teistas ir užsienyje (2004 m. Ispanijos Karalystėje) (1 t., b. l. 123-128). Be to, Ž. K. du kartus baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 131-133). Ž. K. yra dirbantis (turi oficialų darbo stažą už 2013 m. ir 2021-2026 m.) (1 t., b. l. 129-130). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį Ž. K. recidyvistu (BK 27 straipsnis), pastarajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą ir jų dydžius nustatė neviršijančius šios bausmės vidurkio, skiriamo už apysunkius nusikaltimus – atitinkamai 200 MGL ir 180 MGL (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio). Be to, bendrindamas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą, tai yra, bausmių apėmimą esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis už dvi apysunkes Ž. K. padarytas nusikalstamas veikas – bauda 200 MGL (10 000 Eur) nėra aiškiai per didelis, o nustatytas terminas šiai bausmei įvykdyti – 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, yra adekvatus. Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą baudos bausmę ar keisti jos sumokėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės tikslus bei įgyvendina teisingumo principą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra, motyvuotu sprendimu.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Ž. K. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarė anksčiau būdamas pilnamečiu teistas du kartus, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra, Ž. K. Lietuvos Respublikoje teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, už sunkaus nusikaltimo prieš tą pačią nukentėjusiąją padarymą pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, už kurį jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį padarymą ir, subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Ž. K. 2023 m. kovo 13 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, dvi naujas tyčines, apysunkes nusikalstamas veikas apeliantas padarė nepraėjus 3 metams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos – aptariamos veikos padarytos 2026 m. vasario 17 d., antrą kartą nusikalto prieš tą pačią nukentėjusiąją. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo nusikalstamas veikas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). BK 72¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Sprendžiant, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas laikytinas proporcingu, atsižvelgiama į būtinumą apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Ž. K. nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu. Nusikalstamas veikas – turto bei asmens dokumento pagrobimą – nuteistasis padarė įsibraudamas į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, taip priversdamas nukentėjusiąją jaustis nesaugiai net savo namuose. Matyti, kad įsibrovęs į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, nuteistasis ne tik pagrobė turtą, bet ir ant nukentėjusiosios lovos sudaužė kiaušinius, jais ištepė patalynę, taip siekdamas nukentėjusiąją įbauginti bei paniekinti. Kaip minėta, Ž. K. savo kaltės nepripažino, neigė padaręs nusikalstamas veikas. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. D. nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė didžiulį stresą, nesaugumo jausmą savo namuose, baimę užmigti, kiekvienas krebždėjimas nukentėjusiajai keldavo didžiulį stresą, nueiti į darbą ir iš jo pareiti taip pat buvo baisu, prašydavo sūnaus, jog ją parvežtų ir nuvežtų, Ž. K. yra neprognozuojamas. Nurodė, kad tiek prieš įvykį, tiek po jo Ž. K. ją toliau persekioja, skambina, rašo įžeidžiančias žinutes, be to, pastarajam 2025 m. buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, matyti, kad Ž. K. anksčiau buvo teistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios A. D. valią bei savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė jos psichinę sveikatą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Taigi nuteistasis Ž. K. nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu nusikaltimus daro ne pirmą kartą, todėl ji turi pagrįstą pagrindą bijoti Ž. K..

Įvertinus nuteistojo elgesį tiek iki veikų nagrinėjamoje byloje, tiek po šių veikų padarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, apsaugoti nukentėjusiosios interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios A. D. arčiau nei 300 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios darbo ir gyvenamojoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Nors paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai varžo nuteistojo teises bei laisves, tačiau ji yra adekvati nuteistojo padarytiems nusikaltimams ir būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios A. D. teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, į nuteistajam paskirtos bausmės rūšį – bauda, ją sumokant per 6 mėnesius, į bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumo principus, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios A. D. arčiau nei 300 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios darbo ir gyvenamojoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja – nustatytas 5 metų terminas yra adekvatus. Kolegijos įsitikinimu, BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra perteklinis, ribojantis nuteistojo teises labiau, negu tai būtina bausmės tikslams pasiekti, o šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai.

Dėl nukentėjusiajai A. D. priteistos turtinės žalos

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Nustatyta, kad nukentėjusioji A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos 650 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-79). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro: „Amouage Epic“, 100 ml, kvepalų vertė – 200 Eur; sportbačiai „New Balance 9060“, vertė – 190 Eur; pagalvės vertė – 40 Eur; patalynės komplekto vertė – 80 Eur; išlaidos už naujo paso gamybą – 60 Eur; buto išorinių durų spynos keitimas – 80 Eur. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė, nurodė, kad suskaičiavo, kiek jai viskas kainavo ir tuo grindžia turtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sumažinti nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad Ž. K., įsibrovęs į užrakintą nukentėjusiosios A. D. gyvenamąjį butą, miegamajame į pagalvę sutraiškė kiaušinius, ištepė patalynę, po to, rado ir pagrobė bute buvusius A. D. priklausančius kvepalus ,,Amouage Epic Man“, 100 ml, sportinius batelius „New Balance 9060“, bei 2024 m. vasario 1 d. A. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji byloje pateikė 2026 m. vasario 3 d. kvepalų „Amouage Epic“, 100 ml pirkimo kvitą, vertė – 200 Eur, patvirtinantį, kad kvepalai buvo pirkti prieš 14 dienų iki nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 66). Taip pat nukentėjusioji pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad A. D. už naujo paso gamybą 2026 m. kovo 17 d. sumokėjo 60 Eur (1 t., 77) bei 2026 m. kovo 17 d. prekių pirkimo-pardavimo kvitą, patvirtinantį, jog buto spynos keitimo išlaidas sudaro 80 Eur (1 t., b. l. 79). Internetinėse parduotuvėse iš nukentėjusiosios pagrobti „New Balance 9060“ sportiniai bateliai yra įvertinti 189-200 eurų (1 t., b. l. 67-75), o įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina apie nukentėjusiosios pagalvės bei patalynės apgadinimus, nukentėjusiosios nurodyta šių sugadintų daiktų vertė – atitinkamai 40 Eur ir 80 Eur yra adekvati (1 t., b. l. 27-35). Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ir priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Todėl nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis yra teisingas ir adekvatus, jį mažinti ar jo nepriteisti iš nuteistojo nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiajai A. D. priteistos neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš Ž. K. jai priteisti 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą (1 t., b. l. 76-79). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį psichologinį stresą, nerimą ir nesaugumo jausmą, iki šiol jaučia baimę likti viena namuose, darbe bei vienai eiti iš namų į darbą ir pareiti iš darbo į namus. Dėl jos sutrikdytos savijautos artimieji aukoja savo laiką ir, kiek įmanoma, ją veža į darbą ir iš jo. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, patvirtino, kad patyrė didžiulį stresą, nesaugumo jausmą savo namuose, baimę užmigti, kiekvienas krebždėjimas keldavo didžiulį stresą, eiti į darbą ir iš darbo taip pat buvo baisu, prašydavo sūnaus, kad parvežtų ir nuvežtų, nes Ž. K. yra neprognozuojamas žmogus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis Ž. K. nukentėjusiosios daiktus pagrobė įsibraudamas į užrakintą jos butą, taip pat, kad būdamas bute nukentėjusiosios lovoje sudaužė kiaušinius, sprendė, kad šios aplinkybės neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios emocinei būsenai bei sukėlė stresą ir nepatogumus, kita vertus, įvertinęs, kad nukentėjusiajai šis įvykis galėjo sukelti tik trumpalaikį stresą, nerimą ir nesaugumo jausmą bei vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 Eur. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų – jai priklausančių daiktų, asmens dokumento vagystės – nukentėjusioji patyrė nepatogumų, o turto vagystės būdas – įsibraunant į jos butą, paliekant sudaužytus kiaušinius ant miegamojo lovos – nukentėjusiajai buvo sukeltas stresas, nesaugumo jausmas ir tam tikri nepatogumai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus (46 m.), dirbantis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, vadovaudamasis bylos įrodymais, teisės aktų nuostatomis ir nenukrypo nuo teismų praktikos bei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtus psichologinius, ir dvasinius išgyvenimus bei žalą padariusio asmens interesų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jokių motyvų dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo nepateikta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Šiaulių apygardos teisme 2026 m. spalio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 9 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Ž. K. pagal 2026 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. KTS-2026-05338 – 104,17 Eur bei prašoma išspręsti šių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 9 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Todėl ji negali būti nagrinėjama, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2026 m. spalio 8 d. 10.30 val., kadangi gynėjas nuteistajam Ž. K. paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš Ž. K..