Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme iš dalies jas sudedant ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo arešto bausmės vykdymo dienos. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinio ieškinio, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis iš anksto žinodamas, kad socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini) skelbimai“, iš paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, patalpintas skelbimas apie parduodamą sofą-kampą už 150 Eur sumą yra netikras, 2025 m. liepos 7 d., apie 17.40 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefonu „Xiaomi Redmi 12C“ ((duomenys neskelbtini)), kuriame buvo įdėta jo vardu registruota UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas telefonu su nukentėjusiuoju D. L., sutarė kad parduos skelbime nurodytą sofą-kampą su pristatymu už 170 Eur bei 18.06 val. SMS žinute jam atsiuntė mokėjimo įstaigoje „PPS EU SA“ esančios jam priklausančios sąskaitos numerį - (duomenys neskelbtini), D. L. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 18.20 val. pervedė 170 Eur, tačiau sofos-kampo A. G. nepristatė, nesugrąžino pastarajam pinigų, taip apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. D. L. priklausančius 170 Eur. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir jam skirtą arešto bausmę pakeisti į intensyvią priežiūrą (elektroninį stebėjimą) su įpareigojimu dirbti. Nurodo, kad nuo ateinančios savaitės (apeliacinis skundas surašytas 2026 m. rugsėjo 1 d.) įsidarbins legaliai, šis darbas leis jam išlaikyti šeimą, slaugyti sergančią dukrą (visi šeimos ir ligos dokumentai jau yra byloje) ir greičiau atlyginti likusią 100 Eur žalos dalį nukentėjusiajam. Realus arešto bausmės atlikimas sužlugdytų jo darbo santykius ir paliktų šeimą be išlaikymo.

Atsiliepimų į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde neginčijama A. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuteistasis prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti į intensyvią priežiūrą su įpareigojimu dirbti.

Dėl A. G. paskirtos bausmės

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas), į A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Be to, asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už sukčiavimą, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptartų aplinkybių visuma iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių pagrindu A. G. skirta griežčiausia BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant bausmės dydį, didesnį nei sankcijos vidurkis, kuri sumažintas vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino su 2026 m. gegužės 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam A. G. teisingą, proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. G. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir A. G. charakterizuojančiais duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo, kadangi nuteistasis sistemingai nusikalsta, nusikalstamų veikų pobūdis (sukčiavimas) kartojasi. Nors asmuo šiuo metu yra legaliai įsidarbinęs, rūpinasi šeima bei sergančia dukra, tačiau asmens tai nesulaikė nuo daromų nusikalstamų veikų, t.y. asmuo neieškojo sąžiningo pragyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad praeityje nuteistajam jau buvo suteikta galimybė pakeisti savo elgesį atidedant bausmės vykdymą, parodytas teismo pasitikėjimas, kurio nuteistasis nepateisino, nusprendė juo nepasinaudoti ir vėliau nusikalto dar ne kartą, kas rodo, jog nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atidedant bausmės vykdymą teisingumas nebūtų įgyvendintas, nebūtų pasiekti nei bendrosios, nei specialios prevencijos tikslai, nei tinkamai vyktų nuteistojo resocializacija.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio13 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartimi A. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.3.3., punktu (-ais), prašoma iš A. G. valstybės naudai priteisti 75,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju A. G. yra dirbantis, todėl atsižvelgus į tai, bei įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. G.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. G. valstybės naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.