Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko (pranešėjo) ir Gintaro Godos,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Tado Puzino kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžiu R. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieškovo „East O‘West Ltd.“ filialo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Civiliniam ieškovui „East O‘West Ltd.“ filialui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš nuteistojo R. P. priteista 1 357,50 Eur civiliniam ieškovui „East O‘West Ltd.“ filialui apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, civilinio ieškovo atstovų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 8 d., priedo prie eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 21172KA eilutėje „Langų šilumos perdavimo koeficientas“ vietoj „UW<=0.97 W/m²C“ įrašė „UW<=0.89 W/m²C“, taip suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d. apie 15.13 val. iš MB „Windoresta Group“ elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė užsakovui J. B. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo teisinio vertinimo išvados dėl R. P. veiksmų nepakankamo pavojingumo suklastojant langų šilumos perdavimo koeficientą neteisingos. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. P., suklastodamas langų šilumos perdavimo koeficientą, sukėlė realią žalą tiek teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui, tiek teisinių santykių dalyviams. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį R. P. ir priėmė jam naują apkaltinamąjį nuosprendį.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas T. Puzinas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nuosprendį be pakeitimų ir R. P. priteisti 968 Eur patirtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. P. veiksmus, tinkamai nenustatė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį sudėties požymių (veikos pavojingumo, realių padarinių, tiesioginės tyčios suklastoti dokumentą siekiant apgauti), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei principų in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir ultima ratio (kraštutinė priemonė) pažeidimų.

3.2. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tada, kai teisės pažeidimo objekto negalima veiksmingai apginti kitomis švelnesnėmis – administracinės, civilinės ar drausminės atsakomybės priemonėmis. Statybos ir statybos produktų tiekimo į rinką procesas yra specifiškai, detaliai ir techniškai reglamentuotas, dėl to ne kiekvienas techninis neatitikimas ar klaidingo parametro įrašymas į statybos dokumentaciją užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad už statybos produktų tiekimą į rinką pažeidžiant nustatytus reikalavimus, neatitiktį techniniam projektui ar neteisingų duomenų fiksavimą eksploatacinių savybių deklaracijose įstatymų leidėjas yra nustatęs administracinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 139 straipsnis, ANK 356 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime nepateikė argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju vieno techninio parametro (langų šilumos perdavimo koeficiento) neatitikimas pasiekė tokį išimtinį pavojingumo laipsnį, kad peržengė įstatyme įtvirtintas administracinės atsakomybės ribas. Kasatoriaus teigimu, veikos, kurios padariniai gali būti šalinami taikant administracines sankcijas arba kai ginčas gali būti išsprendžiamas civilinio proceso tvarka, dirbtinis kriminalizavimas prieštarauja baudžiamosios teisės prigimčiai ir paskirčiai.

3.3. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad klastoja dokumentą, ir to nori. Tačiau R. P., siekdamas, kad langų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų rangos (pirkimo–pardavimo) sutartyje nustatytas sąlygas, eksploatacinių savybių deklaracijoje vietoj 0,97 W/m²C įrašė 0,89 W/m²C todėl, kad, jei užsakovas (civilinis ieškovas) pareikalautų, galėtų skubiai pateikti dokumentus, atitinkančius sutarties turinį. Jis nesiekė neteisėtai pasipelnyti apgaule ar apgauti statybos techninių reglamentų sistemą, klaidinti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir kėsintis į valdymo tvarką. Be to, ginčas byloje kilo išskirtinai dėl objektyviai egzistuojančių, realiai pagamintų ir sumontuotų langų techninių parametrų atitikties pirkimo–pardavimo sutarčiai. Rangovas atliko realius darbus ir patyrė išlaidų, todėl jo reikalavimai atsiskaityti buvo kildinami iš realaus sutarties vykdymo, o ne iš apgaulės. Taigi, eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytas 0,89 koeficientas nebuvo išgalvotas ir įrašytas išimtinai nusikalstamam tikslui pasiekti, o buvo perkeltas iš šalių pasirašytos civilinės sutarties.

3.4. Kasatoriaus nuomone, R. P. kaltės, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepatvirtina ir tai, kad užsakovui (civiliniam ieškovui) buvo sumontuoti sutarties sąlygų (reikalavimų) neatitinkantys langai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio nuostatos detaliai reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025 nurodė, kad sutartinių prievolių pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai, o ne baudžiamieji santykiai, nes civilinis ieškovas (dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų langų) turi visas galimybes reikalauti nuostolių atlyginimo ar kainos sumažinimo civilinio proceso tvarka (CK 6.334 straipsnis).

3.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu suklastoto dokumento panaudojimas nesukėlė ir negalėjo sukelti reikšmingos žalos, veika gali būti pripažinta mažareikšme arba apskritai neturinčia nusikaltimo sudėties (pavojingumo). Be to, BK 300 straipsnio sudėtis reikalauja ne tik formalaus tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo fakto, bet ir realaus pavojaus valstybės valdymo tvarkai ar asmenų teisėms atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas šią taisyklę ignoravo ir skundžiamame sprendime nenurodė, kokią konkrečią žalą ar realią grėsmę įstatymo saugomiems gėriams sukėlė būtent šis R. P. eksploatacinių savybių deklaracijoje pateiktas suklastotas įrašas. Kasatoriaus nuomone, vieno gaminio (langų) šilumos perdavimo koeficiento pokytis vos 0,08 dalimi (deklaruoto 0,89 vietoj faktinio 0,97) objektyviai ir savarankiškai nenulėmė galutinės pastato energinio naudingumo klasės ir nesukėlė jokių pavojingų teisinių padarinių.

3.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai išplėtė BK 300 straipsnio taikymo ribas ir pažeidė baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. P. gynėjo advokato T. Puzino kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

6. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 18 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023, 101 punktas; 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-813/2025, 25 punktas).

7. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai sukuriant tam tikro dokumento imitaciją, pvz., kai privačiai pagaminamas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašoma PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašomas sutikimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018, 21 punktas). Žinomai suklastoto tikro ar netikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Taikant BK 300 straipsnį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad tikrame ar netikrame dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, ir tai atliko sąmoningai – norėjo taip veikti.

8. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. ją taikant nėra būtina, kad atsirastų konkretūs neigiami padariniai. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai dokumento, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, pagaminimas ar disponavimas tokiu dokumentu yra tik formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-976/2025, 21.4 punktas) arba yra mažareikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025, 12 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti tokias išvadas.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp MB „Windoresta Group“, atstovaujamos direktoriaus R. P., ir užsakovo „East O‘West Ltd.“ filialo, atstovaujamo direktoriaus J. B., priede Nr. 1 (sąmatoje) pagaminamų langų šilumos perdavimo vidutinis koeficientas buvo nustatytas 0,89 W/m²C. Pagaminus langus, UAB „Selorsa“ pateikė R. P. eksploatacinių savybių deklaracijas ir priedą prie eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 21172KA nurodydama, kad pagamintų langų šilumos perdavimo koeficientas – 0,97 W/m²C. Toks koeficientas reiškė, kad savo sutartinius įsipareigojimus MB „Windoresta Group“ įvykdė netinkamai. Byloje nustatyta, kad, iš UAB „Selorsa“ gavęs šiuos dokumentus, R. P. priedo prie eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 21172KA įrašė melagingą langų šilumos perdavimo koeficientą, t. y. vietoj 0,97 W/m²C įrašė 0,89 W/m²C, ir šiuos dokumentus pateikė (persiuntė elektroniniu paštu) užsakovui – civilinio ieškovo „East O‘West Ltd.“ filialo atstovui J. B.

10. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tokių R. P. veiksmų pavojingumo ir tyčinio pobūdžio, tačiau tokie argumentai šio teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl R. P. veikos pavojingumo ir kaltės, vertino tiek paties nuteistojo R. P., tiek civilinio ieškovo atstovo J. B., tiek liudytojų L. I., E. D. parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis, taip pat nuteistojo veiksmų objektyvųjį pobūdį ir motyvą – kuo greičiau gauti likusį pagamintų langų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant R. P. padarytos veikos pavojingumą ir tyčinę kaltę, buvo atsižvelgta į suklastoto tikro dokumento specifiką, jo panaudojimo sritį bei susiklosčiusių teisinių santykių ypatumus, taip pat į tai, kad R. P., turėdamas ilgametę patirtį statybų versle, aiškiai suvokė, kad elgiasi nesąžiningai ir kad jo veiksmai gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamų aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.

11. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad langų šilumos perdavimo koeficientą patvirtinantis dokumentas yra svarbus statybos techninis dokumentas, kuris pateikiamas kartu su statybą užbaigiančiais dokumentais ir turi svarbią reikšmę tiek nustatant namo energinio naudingumo klasę, tiek gaunant atitinkamus leidimus. Bylos duomenys patvirtina, kad, siekdama patvirtinti statybos dokumentų patikimumą ir teisėtumą (t. y. kad sutarties priede nustatytas 0,89 W/m²C langų šilumos perdavimo vidutinis koeficientas atitiktų šias sąlygas ir reikalavimus), J. B. įmonė turėjo atlikti papildomus (korekcinius) statomo namo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju melagingo koeficiento įrašymas į dokumentą negali būti laikomas vien tik formaliu ir jokių teisinių pasekmių nesukeliančiu veiksmu ir dėl to, kad tokiais veiksmais, siekiant kuo greičiau gauti apmokėjimą, buvo nuslėptas R. P. įmonės sutartinės prievolės netinkamas įvykdymas. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. P. veika pagrįstai pripažinta užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę.

12. Nustačius, kad nuteistojo R. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, kasacinio skundo argumentai dėl šioje byloje galimai susiklosčiusių civilinių teisinių santykių ar dėl šių nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nesvarstytini.

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

14. Nuteistojo gynėjas advokatas T. Puzinas pateikė prašymus, jei būtų tenkintas kasacinis skundas, priteisti iš valstybės R. P. 1 730 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (už kasacinio skundo surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmetamas, byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis paliekamas galioti, dėl to nuteistojo gynėjo prašymas priteisti iš valstybės R. P. 1 730 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo netenkintinas.

16. Civilinio ieškovo „East O‘West Ltd.“ filialo atstovas advokatas V. Sviderskis, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, pateikė prašymą atlyginti jo atstovaujamojo patirtas išlaidas, susijusias su advokato, atstovavusio civilinio ieškovo teisiniams interesams kasacinės instancijos teisme, darbu, ir tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurių matyti, kad civilinis ieškovas „East O‘West Ltd.“ filialas už savo atstovo paslaugas kasacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur).

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024, 30 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-719/2025, 23 punktas).

18. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti nuteistajam R. P. priimtą apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su civilinio ieškovo interesais, todėl kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo civilinio ieškovo „East O‘West Ltd.“ filialo atstovas advokatas V. Sviderskis. Atstovaudamas civilinio ieškovo interesams, jis taip pat pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo R. P. gynėjo kasacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, taip pat įvertinusi civilinio ieškovo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad prašoma priteisti 300 Eur išlaidų atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, todėl civiliniam ieškovui „East O‘West Ltd.“ filialui turi būti atlyginta visa prašoma suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Tado Puzino kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. P. 300 (tris šimtus) Eur civiliniam ieškovui „East O‘West Ltd.“ filialui kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.