Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.9.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. spalio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. S. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2026 m. kovo 16 d., apie 17:45 val. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas neblaivus, tyčia mesdamas akmenį į pravažiuojančio automobilio ,,Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. R., priekinį stiklą, taip jį įskėlė, kurio vertė 350,39 eurų, sulaužė vieną priekinį valytuvą, kurio vertė 23,00 eurai, bei įbrėžė priekinį variklio dangtį, kurio vertė 139,31 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. 512,70 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo girtas, jį visą laiką aptaško. Galvojo, kad nešasi alų, o pasirodo akmenį. Jį aptaškė, todėl galvojo, kad kokia mašina važiuos į tą ir paleis. Viskas buvo prie jo namų, buvo atlydys, pavasaris, vakarop. Ėjo prie namų, jam jau reikėjo praeiti tik stadioną. Tą dieną prie parduotuvės gėrė ir ėjo iš baro. Gėrė alų, vynelį, gali būti, kad ir degtinę gėrė. Vartoja alkoholį ne kasdien, davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nei dabar, nei po įvykio geriau neprisimena. Teismas gali duotais parodymais vadovautis. Gal ir turi alkoholio vartojimo problemą. Yra turėjęs galvos traumą. Alkoholis ir trauma gali turėti įtakos jo atminčiai. Buvo supykęs, girtas. Jis galvojo, kad alų laikė. Galėjo būti, kad abiejose rankose laikė akmenis. Visų aplinkybių gerai nepamena. Viskas galėjo būti, kaip nukentėjusioji nurodė. Automobilio spalvos nepamena. Toks įvykis pirmas, buvo nusprendęs, kad paleis, kai kas važiuos pro šalį, nes jį vis aptaško. Galvojo, kad rankoje alaus „pūslė“, ji būtų atšokusi ir žalos nebūtų padariusi. Žino, kad taip elgtis negalima, bet pagąsdinti reikia, kad taip stipriai nevažiuotų. Ten yra neasfaltuotas kelias, vienas kitas žmogus eina, vasarą ateina išsimaudyti, žiemą su slidėmis. Jis ten eina į parduotuvę maisto. Blogai pasielgė, ateityje taip nebedarytų. Blaivus tokio sprendimo nebūtų priėmęs. Blogai pasielgė, bet laiko nebeatsuksi. Nematė dviratininko, nepamena, ar buvo. Nukentėjusioji atbėgo, jam pripurškė akis. Sutinka, kad ji galėjo išsigąsti. Jos sugyventinis pripurškė, ji jam paskambino. Akmenų ant kelio buvo, buvo balos. Į pravažiuojantį dviratininką nieko nebūtų paleidęs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jis būtų sumokėjęs už stiklą, valytuvą. Apgadinto automobilio nematė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

nukentėjusiosios R. R. parodymais, kur ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų kovo 16 d., apie 17:45 val. vairavo jai priklausantį automobilį ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad viduryje kelio stovi akivaizdžiai neblaivus vyras ir rankoje laiko didelį akmenį. Sustojo ir pamatė, kad minėtas vyras turėtą rankoje akmenį numetė į šoną. Tuomet pradėjo važiuoti ir staiga jis iš dešinės rankos, kuri buvo jam už nugaros, metė dar vieną akmenį į jos transporto priemonės priekinį stiklą ir jį apgadino. Iš karto pravažiavo pro jį ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie įvykį. Kol sėdėjo automobilyje, pastebėjo, kad tuo pačiu keliu važiuoja vyresnio amžiaus vyras su dviračiu, į kurį minėtas akivaizdžiai neblaivus vyras taip pat, ištiesęs ranką, norėjo paleisti akmenį, tačiau jie pasikalbėjo kažką ir neblaivus vyras dviratininkui leido pravažiuoti. Tuomet dar paskambino savo vyrui B. G., kuris atvykęs, sulaikė į jos automobilį akmenį metusį vyrą iki kol atvyko policijos pagalba. Vyro, kuris apgadino jos automobilio priekinį stiklą ir kairės pusės priekinį valytuvą, asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Papildomai apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2026 m. kovo 16 d., apie 17.45 val. jai priklausančiu automobiliu ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo viduryje gatvės einantį iš matymo pažįstamą vyriškį, jo anketinių duomenų nežino, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. Vyriškis ėjo sunkiai, svirduliavo, blaškėsi po kelią, suprato, kad jis galimai yra neblaivus. Vyriškis rankoje nešėsi akmenį, todėl pro jį pravažiuodama sulėtino greitį. Vyriškis metė rankoje turėtą akmenį į jos automobilį, tačiau nepataikė. Ji pradėjo važiuoti, bet nematė, kad jis rankoje turi dar vieną akmenį, kurį taip pat metė į jos automobilį. Akmuo pataikė į priekinį valytuvą ir į priekinį lango stiklą, stiklą įskėlė. Tuomet pavažiavo šiek tiek toliau nuo vyriškio, neišlipusi iš automobilio paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat paskambino savo sugyventiniui B. G., jam paaiškino situaciją, paprašė, kad atvažiuotų. Po maždaug 20 min. atvyko sugyventinis, priėjo prie vyriškio, kuris metė akmenį į automobilį, jį pasodino ant žolės ir visi laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino situaciją, jie apžiūrėjo jos automobilį, nustatė vyriškio, apgadinusio automobilį, asmenybę. Iš pradžių galvojo, kad vyriškis, mesdamas akmenį į jos automobilį, apgadino tik priekinį valytuvą ir priekinį lango stiklą, tačiau tos pačios dienos vakare atidžiau apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad yra įbrėžtas priekinis variklio dangtis. Tikriausiai iš pradžių akmuo pataikė į priekinį variklio dangtį, o vėliau į lango valytuvą ir patį lango stiklą. Dėl sugadinto priekinio lango stiklo padaryta 289,58 eurų turtinė žala, stiklas buvo pakeistas įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors buvo sugadintas vienas lango valytuvas, buvo keisti abu, kadangi valytuvai po vieną neparduodami, jie parduodami komplekte po 2 vienetus, todėl už valytuvus ,,Bosh Aerotwin“ sumokėjo 46 eurus. Priekinis variklio dangtis dar netvarkytas servise, tai padaryti žada artimiausiu metu, todėl nežino, kokia padaryta turtinė žala dėl apgadinto priekinio variklio dangčio. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai žinos tikslią padarytą turtinę žalą. Automobilis draustas KASKO draudimu ADB ,, (duomenys neskelbtini)“. Įbrėžto automobilio priekinio dangčio nuotraukas pateiks elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 148-151). Papildomai apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad jau visus parodymus dėl apgadinto automobilio ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė savo ankstesnėse apklausose ir tikrai daugiau nieko papildyti ar ką pasakyti negali. Kas liečia civilinio ieškinio pareiškimą šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nori pasakyti, kad civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai jau buvo išaiškinta ankstesnės papildomos apklausos metu ir ji paaiškino, kad civilinį ieškinį pareikš vėliau. Nori pasakyti, kad civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, kadangi visą patirtą žalą jai atlygino draudimas, o neturtinė žala nepadaryta. Todėl civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereiškia. Taip pat nori pasakyti, kad vaizdo registratoriaus jos automobilyje nėra (1 t.., b. l. 142-145, 152-155);

liudytojo B. G. parodymais, kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R. yra jo sugyventinė. 2026 m. kovo 16 d., apie 17.45 val. jam paskambino sugyventinė R. R. ir pasakė, kad nepažįstamas vyriškis akmeniu metė į jos automobilį ,,Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. R. R. nurodė, kur šiuo metu yra ir paprašė, kad atvažiuotų pas ją. Maždaug po dešimties minučių jis nuvažiavo iki tos vietos, kur nurodė R. R.. Kai atvažiavo, R. R. sėdėjo savo automobilyje, o vyriškis, kuris apgadino jos automobilį, stovėjo kiek toliau nuo jos automobilio. Jam išlipus iš automobilio, vyriškis pradėjo koliotis įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jis, priėjęs prie jo, pasakė, kad sėstųsi ant žemės, nes R. R. jau buvo iškvietusi policiją ir jos laukė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems R. R. paaiškino, kas nutiko. Šiaip jis tą vyriškį žino tik iš matymo, jo nei vardo, nei pavardės nežinojo iki kol neatvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, vyriškis minėjo, kad yra R. S.. Kur jis gyvena, gali tik parodyti, tiksliai adreso pasakyti negali. Tik atvykus, jis pastebėjo, kad vyriškis yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Taip pat nori pasakyti, kad vyriškio jis klausė, kodėl jis mėtė akmenis į automobilį ir išdaužė stiklą. Vyriškis atsakė ,,pašol nahui“, nors iš to galima buvo suprasti, kad neneigė, jog apgadino automobilį. Todėl daugiau jis su tuo vyriškiu nebendravo. Atvykusiems policijos pareigūnams, kiek girdėjo, vyriškis taip pat neneigė metęs akmenį į automobilį ir girdėjau kaip sakė, kad pravažiuojantys kiti automobiliai pro jį, jį aptaškė, todėl jis nenorėjo, kad jį dar kas aptaškytų, todėl ir metė akmenį į jo sugyventinės R. R. automobilį. Vyriškis buvo ne tik, kad neblaivus, bet ir matėsi, kad yra labai piktas, agresyviai nusiteikęs (1 t., b. l. 169-172);

2026 m. kovo 25 d. R. R. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. kovo 16 d., apie 17.45 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo viduryje gatvės einantį bei svirduliuojantį vyriškį, kuris rankoje laikė akmenį, jį metė į jos automobilį, pataikė į valytuvą ir jį sulaužė, taip pat akmuo pataikė į priekinį lango stiklą, kurį įskėlė. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo automobilio apgadinimus. Tos pačios dienos vakare pastebėjo, kad taip pat yra įbrėžtas automobilio priekinis variklio dangtis. Dėl sugadinto automobilio lango stiklo padaryta 289,58 eurų turtinė žala, dėl sugadinto valytuvo ,,Bosh Aerotwin“ padaryta 46 eurų turtinė žala. Kokia padaryta turtinė žala dėl priekinio variklio dangčio įbrėžimo, dar nežino, ją pateiks vėliau. Kokia iš viso padaryta turtinė žala, šiuo metu nežino. Automobilis draustas KASKO draudimu ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 8-16).;

policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0126000157656) informacija, kurioje užfiksuota, jog 2026 m. kovo 16 d., 17.53 val. buvo gautas R. R. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatve ėjo vyras ir metė akmenį į automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė langą. Dabar vyras su akmeniu vejasi dviratininką, neadekvatus. Pranešėja laukia vietoje (1 t., b. l. 35-39);

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos R. V. 2026 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl apgadinto automobilio ROIK Nr. 0126000157656“, kuriame užfiksuota, jog kovo 16 d. apie 17.54 val., dirbant kartu su Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju R. V., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatve ėjo vyras ir metė akmenį į automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė langą. Dabar vyras su akmeniu vejasi dviratininką, neadekvatus. Pranešėja laukia vietoje. Atvykus apie 18.01 val., pastebėjo stovintį automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pranešėją R. R.. Šalia automobilio, kelkraštyje ant žemės gulėjo akivaizdžiai neblaivus (pasitikrinti neblaivumo nesugebėjo) R. S., gim. (duomenys neskelbtini), o šalia jo stovėjo pranešėjos vyras B. G.. Pabendravus su pranešėja, ji nurodė, kad šiandien, 2026 m. kovo 16 d., apie 17.45 val. vairavo jai priklausantį automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai važiavo (duomenys neskelbtini) ir ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad viduryje kelio stovi akivaizdžiai neblaivus vyras (kaip vėliau paaiškėjo) R. S. ir rankoje laiko didelį akmenį. Moteris teigė, kad sustojo ir pamatė, jog minėtas vyras rankoje turėtą akmenį numetė į šoną. Tuomet pradėjo važiuoti ir staiga iš dešinės rankos, kuri buvo jam už nugaros, metė dar vieną akmenį tiesiai į pranešėjos transporto priemonės priekinį stiklą ir jį apgadino. Moteris teigė, kad iš karto pravažiavo pro jį, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Pranešėja nurodė, kad kol ji sėdėjo automobilyje, pastebėjo, jog tuo pačiu keliu važiuoja vyresnio amžiaus vyras su dviračiu, į kurį minėtas vyras taip pat, ištiesęs ranką, norėjo paleisti akmenį. Tačiau jie kažką pasikalbėjo ir minėtas vyras leido dviratininkui pravažiuoti. Tuomet moteris dar paskambino savo vyrui B. G., kuris atvykęs sulaikė vyrą iki kol atvyko policijos pagalba. Vyro, kuris apgadino pranešėjos automobilio priekinį stiklą ir kairės pusės priekinį valytuvą, moteris asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) k. Pranešėja nurodė, kad turi pretenzijų dėl apgadinto automobilio ir pareiškimą bei žalą pateiks per e-policiją. Pabendravus su R. S. ir paklausus, kodėl taip pasielgė, šis dėl neblaivumo sunkiai dėstė mintis, tik nurodė, kad taip reikėjo, daugiau nieko nepaaiškino. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, įvykio vieta bei apgadinta transporto priemonė nufotografuota. Įvykis filmuotas ,,BODY“ (1 t., b. l. 122-124);

2026 m. kovo 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) g. šalia namo, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), šalikelėje stovi juodos spalvos visureigis ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matomi automobilio apgadinimai – įskeltas priekinis stiklas ir apgadinti valytuvai. Ant priekinio automobilio stiklo, prie stiklo įdaužos, matomi smėlio ir subyrėjusio akmens likučiai. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 19-26);

2026 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku, kuriame užfiksuota, jog R. R. atsiuntė automobilio variklio gaubto nuotraukas (1 t., b. l. 27-34);

2026 m. kovo 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. R. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo kvitą (1 t., b. l. 91-96);

2026 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku, kuriame užfiksuota, jog R. R. atsiuntė mašinos remonto sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 119-121);

2026 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog garso įrašo (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2026 m. kovo 16 d., 17:48:44. Garso įrašo trukmė 02:12 val. Į BPC paskambinusi pranešėja, kuri prisistatė R. R., teigia, jog (duomenys neskelbtini) k. ką tik prigėręs žmogus jai važiuojant mesdamas akmenį, išdaužė jos mašinai stiklą (1 t., b. l. 40-43);

2026 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta policijos pareigūnų kūno kameromis filmuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašai (export-x48ab.mp4), failo trukmė 23:07 min. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir aiškinantis įvykio aplinkybes, R. R. nurodo, jog akmeniu išdaužtas jos automobilio ,,Volvo XC60“ priekinis stiklas, teigia, kad ji išsigando, todėl išsikvietė vyrą, kuris kaltininkui papurškė dujų, kad šis nusiramintų. Įvykio vietoje yra ir R. S., kuris neneigia, jog metė akmenį į automobilį, nes važiuojančios mašinos jį aptaško. Pareigūnai apžiūri automobilį, matoma, kad priekinis stiklas suskilęs, sulaužytas ir valytuvas. R. S. kviečiami medikai dėl į akis papurkštų dujų (1 t., b. l. 44-47).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 10 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-5-628/2019, 2K-126-976/2020, 2K-95-719/2026).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.11 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mesdamas akmenį į pravažiuojančio automobilio ,,Volvo XC 60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. R., priekinį stiklą, taip jį įskėlė, kurio vertė 350,39 eurų, sulaužė vieną priekinį valytuvą, kurio vertė 23,00 eurai, bei įbrėžė priekinį variklio dangtį, kurio vertė 139,31 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. 512,70 eurų turtinę žalą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam R. S. skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Kaltinamasis yra neteistas (2 t. 13-16), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 11-12), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. S. skyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Šioje byloje kaltinamajam R. S. civilinis ieškovas draudimo bendrovė ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1060,04 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60-77, 79-82), kuris susidarė dėl kaltinamojo apgadinto automobilio ,,Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 1060,04 Eur.

2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms ,,Swedbank“ AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 1060,40, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 468,00 Eur – paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo – civilinį ieškinį atlyginus – panaikintinas.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie 2 tomo bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. 4 (mėnesių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti R. S. dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti civiliniam ieškovui ADB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1060,04 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų 04 centų) turtinę žalą.

2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms ,,Swedbank“ AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 1060,40, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 468,00 Eur – palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo – įvykdžius civilinį ieškinį – panaikinti.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ji privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie 2 tomo bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.