Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-152-891/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08999-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.16.3.1; 2.8.9.5(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (pranešėjo), Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko) ir Artūro Ridiko,teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalių, susijusių su A. K. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį.Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 198 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės UAB „EGO PS“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš A. K. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. K. išieškotas civilinės ieškovės UAB „EGO PS“ patirtų 609,84 Eur išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinės ieškovės atstovas, paslaugas atlyginimas.Taip pat šiuo nuosprendžiu A. K. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas:iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad A. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones.Civilinei ieškovei UAB „EGO PS“ iš A. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 5 000 Eur. Iš A. K. civilinei ieškovei UAB „EGO PS“ priteistas advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimo dydis padidintas iki 700 Eur.Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Bylos esmėA. K. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji neteisėtai stebėjo ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis: 2024 m. vasario 29 d. 14.19 val. UAB medicinos centro (toliau – ir MC) „Puriena“ patalpose, savo darbo kabinete, pasinaudodama galinio tinklo įrenginiu – kompiuteriu ir interneto ryšio elektroninės prieigos adresu, MC „Puriena“ darbuotojos J. B. asmeniniais prisijungimo duomenimis prie informacinės sistemos „Foxus“ paskyros – prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, kurį pakeitė prisijungusi prie informacinės sistemos „Foxus“, naudodamasi MC „Puriena“ direktoriaus pavaduotojos G. B. vartotojo vardu, neteisėtai stebėjo ir panaudojo, t. y. ištrynė iš informacinės sistemos, neviešus elektroninius duomenis – UAB „EGO PS“ naudojamos informacinės sistemos „Foxus“ kalendoriuje užfiksuotus UAB „EGO PS“ dvidešimt dviejų pacientų asmens duomenis (vardus, pavardes) bei jiems paskirtų vizitų pas UAB „EGO PS“ gydytojus datas ir laiką.II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmėApeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios gynėjo, prokurorės ir civilinės ieškovės atstovės apeliacinius skundus išnagrinėjęs A. K. baudžiamąją bylą, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. kalta ir nuteisė pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, o šio apysunkio nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška nagrinėjamoje byloje nesudarė pagrindo spręsti, kad padaryta veika yra mažareikšmė (BK 37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. išteisino pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmuose nebuvo esminio požymio – prisijungimo prie informacinės sistemos neteisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šio teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, jog A. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį – neatsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbius kriterijus, ir nutarė padidinti civilinei ieškovei iš nuteistosios priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Eur, šis atlyginimas, teisėjų kolegijos vertinimu, geriausiai atspindi patirtus praradimus bei dalykinės reputacijos sumenkimą ir atitinka teisingumo principą. Padidinus priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismo civilinei ieškovei priteistas advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimo dydis taip pat buvo padidintas iki 700 Eur. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiKasaciniu skundu nuteistosios A. K. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti; civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorius skunde nurodo:Teismai netinkamai aiškino neviešų elektroninių duomenų stebėjimo ir kitokio panaudojimo požymius, spręsdami dėl veikos mažareikšmiškumo vadovavosi ne įstatyme nustatytais kriterijais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, spręsdami padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismai nurodė prieštaringus motyvus, taip nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad A. K. neteisėtai prisijungė prie UAB „EGO PS“ aplinkos, esančios „Foxus“ programoje, ir neteisėtai stebėjo bei kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis – ištrynė 22 pacientų vizitų pas gydytojus laiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog prisijungimas nebuvo neteisėtas, nes prisijungimas vyko tik prie „Foxus“ sistemos, ir įgaliojimus prisijungti ji turėjo, taip konstatuota, jog buvo tik neteisėtai stebimi nevieši elektroniniai duomenys ir 22 iš jų neteisėtai panaudoti, t. y. ištrinti. Nepaisant to, A. K. veiksmus atliko netyčia, o pacientų vizitų pas gydytojus ištrynimas negali būti prilyginamas „kitokiam panaudojimui“. Be to, per 3 minutes ištrinant nurodytus įrašus, elektroninių duomenų „stebėjimas“ neatitinka įstatymų leidėjo nustatytos draudimo prasmės.BK poveikio informacinei sistemai baudžiamumą nustato ir kituose straipsniuose, pvz., BK 196 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Sistemiškai analizuojant BK specialiosios dalies normas matyti, jog įstatymų leidėjas BK 168 straipsnyje yra nustatęs atsakomybę už neteisėtai surinktos informacijos panaudojimą ar pasinaudojimą informacija apie asmens privatų gyvenimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 4741 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ar informacinei sistemai, jeigu tokiais veiksmais padaroma nedidelė žala. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad teismai turėjo tinkamai ir teisingai atskleisti stebėjimo ir kitokio panaudojimo sąvokas, po to įvertinti, ar tokie veiksmai vertintini kaip nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. „Lietuvių kalbos žodynas“ žodį „panaudoti“ aiškina kaip „pritaikyti, pavartoti kokiam tikslui“, taip pat nurodoma reikšmė yra „gauti naudos, pelnyti, laimėti“. Taigi, atsižvelgus į tai, kad panaudojimas yra galimas perėmus duomenis, juos įgijus ar pasisavinus, taip pat ir į nurodytą lietuvių kalbos žodžio „panaudoti“ reikšmę, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad A. K., ištrindama pacientų vizitus, kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis.Teismai, spręsdami klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgė į byloje nenagrinėtas ir netirtas A. K. veiksmų pasekmes UAB „EGO PS“ bei jos pacientams, o apeliacinės instancijos teismas akcentavo A. K. nekritišką požiūrį į savo veiksmus bei civilinės ieškovės poziciją dėl neturtinės žalos. Bylą nagrinėję teismai dėl šios dalies nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo bei reikalavimo abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Šiuo atveju teismai neaiškumų dėl pacientų patirtų nepatogumų ar įmonės sunkumų netyrė, o vertino juos išimtinai civilinės ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl UAB „EGO PS“ veiklos sunkumų nėra paremtos jokiais bylos duomenimis ir prieštarauja kitoje nuosprendžio dalyje nurodytai argumentacijai dėl pareikšto civilinio ieškinio. Dėl šios dalies teismas be jokių objektyvių duomenų konstatavo, jog nekyla abejonių dėl to, kad vizitų ištrynimas UAB „EGO PS“ bei jos klientams sukėlė nepatogumų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės atstovai buvo įpareigoti pateikti duomenis, ar tie klientai, kurių vizitai buvo kaltinamosios ištrinti, buvo atvykę dar kartą į įstaigą, ar buvo pareikštos kokios nors pretenzijos ieškovei, ar dėl šio įvykio minėti klientai pakeitė gydymo įstaigą, ar dėl to atsisakė įstaigos paslaugų. Ieškovės atstovai tokių duomenų teismui nepateikė, o tai reiškia, kad teismo padarytos išvados yra deklaratyvios. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo kasacinio teismo praktikos dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimo analize, taip pat konstatavimu, kad paprastai tokiai išvadai pagrįsti tiesioginių įrodymų nėra, ir netgi padidino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikti duomenys ir nėra tiksliai nustatyta, keli pacientai turėjo perkelti savo vizitus pas gydytojus, kiek pacientų dėl įvykio pakeitė medicinos įstaigą, keli pacientai negavo laiku teikiamos medicinos pagalbos ir pan.Sprendžiant civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, galioja tos pačios taisyklės kaip ir sprendžiant dėl asmens kaltės. Teismai šio reikalavimo nepaisė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas neturtinės žalos dydžio aspektą dėl dalykinės reputacijos, šioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 bei 2010 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010. Nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika šioje byloje negali būti taikoma. Pirmojoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl viešai paskleistos informacijos, kuri menkina asmens garbę ir orumą, kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamumo ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio nustatymo. Nurodytų bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamoje byloje, o šioje baudžiamojoje byloje dėl įrašų ištrynimo kilusios pasekmės nebuvo analizuojamos ir nagrinėjamos, todėl teismų išvados dėl kilusios neturtinės žalos negali būti pripažintos pagrįstomis. Neturtinė žala negali būti preziumuojama, ypač jei yra sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens neturtinės žalos, juridinis asmuo nepatiria dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, depresijos ar pažeminimo. Be kita ko, CK 6.250 straipsnis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į kilusias pasekmes, kitus kriterijus, o tai reiškia, kad tos kilusios pasekmės šioje byloje taip pat turėjo būti nustatytos ir atitinkamai įvertintos.Nesant duomenų apie patirtą turtinę žalą, taip pat nesant pagrįstų duomenų, jog civilinė ieškovė patyrė savo nurodytą neturtinę žalą, A. K. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti nei pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nei pagal kitus BK straipsnius, nustatančius atsakomybę už elektroninių duomenų ištrynimą (sunaikinimą).Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inesa Antanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:Apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė visas nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl A. K. prisijungimo prie UAB „EGO PS“ aplinkos nesutampa, yra susijusi su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nesudaro pagrindo teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies l–3 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. K. ne tik neteisėtai stebėjo, bet ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jei nevieši elektroniniai duomenys buvo neteisėtai stebimi trumpą laiko tarpą, to negalima laikyti jų stebėjimu. Šiuo atveju nuteistajai pakako laiko ne tik juos stebėti, bet ir kitaip panaudoti šiuos duomenis ištrinant.Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, rodančių, kad teismai, netaikydami BK 37 straipsnio nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai įvertino ir detaliai argumentavo, kodėl nuteistosios padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma mažareikšme. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbią reikšmę turi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji požymiai – nuteistosios požiūris į jos padarytus neteisėtus veiksmus. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi ir padarytos žalos dydis, kadangi BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formalioji.Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo spręsdami A. K. priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, yra nepagrįsti. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismai, atsižvelgdami į tai, kad ieškovei buvo įvykdytas apysunkis nusikaltimas, taip pat į tai, kad ieškovė teikia specifines – medicinos srities – paslaugas, ir itin jautrius neteisėtai stebėtus ir panaudotus pacientų duomenis, pagrįstai konstatavo, kad civilinė ieškovė patyrė neturtinę žalą, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padidino iš nuteistosios pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Eur, kadangi būtent toks neturtinės žalos atlyginimas geriausiai atspindės civilinės ieškovės patirtus praradimus bei dalykinės reputacijos sumenkimą ir atitiks teisingumo principą.Nuteistosios A. K. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, įrodymų gretinimas tarpusavyje, išvada dėl įrodymų pakankamumo A. K. kaltei pagrįsti neprieštarauja elementariai logikai – nuosprendis grindžiamas loginę grandinę sudarančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas ne tik iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, bet ir atsakė į nuteistosios bei jos gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus.Civilinės ieškovės UAB „EGO PS“ atstovė advokatė G. Subačiūtė-Dulinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir iš nuteistosios A. K. civilinės ieškovės naudai priteisti 848 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Civilinės ieškovės atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:Kasacinio skundo argumentas, kad 22 įrašų ištrynimas nelaikytinas kitokiu panaudojimu, nepaneigia BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo vien todėl, kad byloje nustatytas kitas savarankiškas šios veikos požymis – neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas. Kad galėtų identifikuoti ir pašalinti konkrečius vizitų įrašus, nuteistoji turėjo matyti sistemoje pateikiamus pacientų vardus, pavardes, gydytojus, vizitų datas bei laikus ir pasirinkti konkrečius duomenis, su kuriais atliko veiksmus. Tokia neviešų duomenų peržiūra atitinka stebėjimo požymį. Įstatymas nenustato minimalios duomenų stebėjimo trukmės, todėl tai, kad veiksmai atlikti per kelias minutes, jų teisinės reikšmės nepašalina. Elektroninių duomenų pašalinimas taip pat nėra pasyvus ar teisiškai neutralus veiksmas. Tai aktyvus disponavimas svetimais neviešais elektroniniais duomenimis, kuriuo siekiama konkretaus rezultato – panaikinti duomenis iš jų teisėto valdytojo informacinės sistemos. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, apeliacinės instancijos teismui iš veikos aprašymo pašalinus aplinkybę dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, nebeliko pagrindo konstatuoti ir neteisėto duomenų stebėjimo bei panaudojimo. BK 198 ir 1981 straipsniuose įtvirtintos savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys. BK 1981 straipsnis siejamas su paties prisijungimo prie informacinės sistemos ar jos dalies neteisėtumu, o BK 198 straipsnis – su neviešų elektroninių duomenų konfidencialumo ir teisėto naudojimo pažeidimu. Techniniu ar teisiniu požiūriu teisėtas patekimas į informacinę sistemą savaime nereiškia neribotos teisės stebėti, keisti ar šalinti visus joje pasiekiamus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nei J. B., nei UAB „EGO PS“ nuteistajai A. K. nesuteikė teisės peržiūrėti ar ištrinti civilinės ieškovės pacientų vizitų. Net jeigu J. B. turėjo techninę galimybę matyti UAB „EGO PS“ duomenis, ji negalėjo suteikti nuteistajai daugiau teisių, nei pati turėjo, ar įgalioti nuteistąją savavališkai šalinti darbdavio pacientų įrašus. Leidimo apimtis buvo akivaizdžiai peržengta. Taigi teismų išvados nėra prieštaringos: techninė prieiga prie sistemos buvo gauta su vartotojos žinia ribotam tikslui, tačiau ši prieiga buvo panaudota neteisėtiems veiksmams su kito juridinio asmens neviešais elektroniniais duomenimis.A. K. tiesioginė tyčia nustatyta objektyvių bylos duomenų visuma. Ji sąmoningai pasinaudojo kito asmens prisijungimo duomenimis, pateko į UAB „EGO PS“ darbo aplinką, matė joje esančius konkrečių pacientų vizitų įrašus ir nuosekliai ištrynė 22 įrašus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistosios paaiškinimą, kad ji manė esanti MC „Puriena“ aplinkoje, tačiau šią versiją motyvuotai atmetė, remdamasis informacinės sistemos techniniais duomenimis, veiksmų seka ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Nuteistoji po įrašų pašalinimo apie savo veiksmus nepranešė nei UAB „EGO PS“, nei sistemos administratoriui ir nesiėmė veiksmų galimai klaidai nedelsiant ištaisyti. Šios aplinkybės kartu su tikslingu daugelio įrašų pašalinimu pagrįstai įvertintos kaip paneigiančios atsitiktinės klaidos versiją.Kasatoriaus teiginys, kad pacientų vizitų įrašų pašalinimas galėtų būti vertinamas tik pagal BK 196 straipsnį ar ANK 4741 straipsnį, grindžiamas klaidinga prielaida, jog skirtingos teisės normos negali saugoti skirtingų to paties objekto aspektų. BK 196 straipsnis pirmiausia saugo elektroninių duomenų vientisumą bei prieinamumą ir baudžiamąją atsakomybę sieja su atitinkamų padarinių ar žalos požymiu. BK 198 straipsnis saugo neviešų elektroninių duomenų konfidencialumą bei teisėtą jų naudojimą ir nusikalstamos veikos baigtumui nereikalauja nustatyti BK 196 straipsnyje nurodyto žalos požymio. Aplinkybė, kad elektroninių duomenų ištrynimas tam tikromis sąlygomis gali atitikti ir kitos teisės normos požymius, nepaneigia to, kad, prieš pašalindama konkrečius įrašus, nuteistoji neteisėtai stebėjo neviešus pacientų duomenis ir su jais atliko veiksmus neturėdama jokio teisėto pagrindo.Šioje byloje buvo neteisėtai peržiūrėti pacientų duomenys ir aktyviai pašalinti 22 vizitų įrašai iš kito juridinio asmens informacinės sistemos. Todėl bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024 nagrinėto darbdavio ir darbuotojo ginčo dėl komercinės paslapties naudojimo. Negali būti paneigta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimos sveikatos priežiūros įstaigos neviešų pacientų duomenų stebėjimą vien todėl, kad prie sistemos buvo techniškai prisijungta su kito vartotojo perduotais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nėra švelnesnio sutartinio teisinio santykio, kuris išsamiai apimtų nuteistosios veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą.BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Konkrečių turtinių padarinių ar didelės žalos atsiradimas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau realiai kilę arba galėję kilti padariniai gali būti vertinami sprendžiant veikos pavojingumo ir mažareikšmiškumo klausimus. Šiuo atveju nuteistoji neteisėtai peržiūrėjo ir pašalino 22 UAB „EGO PS“ pacientų asmens duomenis bei informaciją apie jiems paskirtus vizitus sveikatos priežiūros įstaigoje. Šie duomenys buvo nevieši, susiję su konkrečių asmenų naudojimusi sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl jiems taikytini itin aukšti konfidencialumo ir saugumo reikalavimai. Veikos pavojingumą didina pažeistų duomenų pobūdis ir apimtis, dėl tokių veiksmų kilęs poveikis UAB „EGO PS“ sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui. Reikšminga ir tai, kad medicinos centras „Puriena“, kuriame nuteistoji ilgą laiką dirbo, ir UAB „EGO PS“ yra konkuruojančios sveikatos priežiūros įstaigos. Bylos duomenimis, būtent tuo laikotarpiu J. B. buvo informavusi apie ketinimą nutraukti darbo santykius su medicinos centru „Puriena“ ir pradėti dirbti UAB „EGO PS“, kurios pacientų vizitų duomenys vėliau buvo pašalinti iš informacinės sistemos „Foxus“. Būdama MC „Puriena“ darbuotoja, nuteistoji, tikėtina, žinojo abiejų gydymo įstaigų veiklos pobūdį, jų konkurencinį santykį ir J. B. ketinimą pereiti dirbti į UAB „EGO PS“. Nuteistosios veiksmai buvo tyčiniai, ji neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „EGO PS“ ir nebuvo įgaliota nei stebėti, nei keisti ar šalinti šios bendrovės pacientų duomenų. Proceso metu ji savo veiksmų neteisėtumo nepripažino ir jų kritiškai neįvertino. Todėl veikos dalykas, jos padarymo būdas, pašalintų duomenų kiekis, nuteistosios veiksmų kryptingumas, gydymo įstaigų konkurencinis santykis ir galimi padariniai pacientų aptarnavimui nesudaro pagrindo šią veiką vertinti kaip nereikšmingą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvai prieštaringi ir neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas išdėstė įrodytomis pripažintas aplinkybes, aptarė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistosios kaltė pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, ir motyvavo, kodėl atmetama gynybos versija. Apeliacinės instancijos teismas pagal paduotų apeliacinių skundų ribas patikrino šias išvadas, ištaisė veikos aprašymo dalį dėl prisijungimo teisėtumo ir pateikė savarankiškus motyvus dėl BK 198 straipsnio taikymo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikslino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir iš veikos aprašymo pašalino neteisėto prisijungimo požymį, patvirtina realią, o ne formalią pirmosios instancijos teismo sprendimo kontrolę. Šis pakeitimas nepaneigė savarankiškai nustatyto neteisėto neviešų duomenų stebėjimo ir panaudojimo. Aplinkybė, kad nebuvo tiksliai nustatyta, kiek pacientų pakeitė gydymo įstaigą ar atsisakė paslaugų, buvo reikšminga nustatant žalos atlyginimo dydį, tačiau ji nepaneigia paties veiklos sutrikdymo, pacientams sukeltų nepatogumų ir žalos juridinio asmens dalykinei reputacijai.Juridinio asmens dalykinė reputacija yra įstatymo saugoma neturtinė vertybė. UAB „EGO PS“ yra sveikatos priežiūros įstaiga. Tokio subjekto veikla grindžiama pacientų pasitikėjimu, tiksliu registracijos ir sveikatos paslaugų organizavimu bei ypatingu pacientų duomenų konfidencialumu. Neteisėtas 22 pacientų vizitų įrašų pašalinimas objektyviai sutrikdė įstaigos darbo organizavimą ir sukėlė riziką, kad pacientams nebus laiku suteiktos suplanuotos paslaugos. Kasatoriaus argumentas, kad civilinė ieškovė nepateikė kiekvieno paciento pretenzijų ar gydymo įstaigos pakeitimo įrodymų, nepaneigia teismų nustatyto veiklos sutrikdymo ir žalos reputacijai. Tokie duomenys būtų reikšmingi sprendžiant dėl didesnio reikalaujamo atlyginimo, tačiau jų nebuvimas neleidžia laikyti patirtos žalos vien hipotetine. Apeliacinės instancijos teismas nepriteisė visos civilinės ieškovės reikalautos sumos. Įvertinęs pažeistų duomenų pobūdį, nuteistosios veiksmų tyčinį pobūdį, pašalintų įrašų skaičių, įstaigos veiklos specifiką ir kartu tai, kad nenustatyti ilgalaikiai pacientų praradimo ar didelės finansinės žalos padariniai, teismas priteisė tik dešimtadalį pareikšto reikalavimo, tai rodo individualizuotą bei subalansuotą žalos dydžio nustatymą. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistosios A. K. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.Dėl BK 198 straipsnio 1 dalies taikymoKasatorius dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 198 straipsnio 1 dalies – prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė stebėjimo ir kitokio neviešų elektroninių duomenų panaudojimo požymius.BK 198 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, fiksavimą, perėmimą, įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. Aptartos alternatyvios veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią kompiuterinė sistema gali atlikti tam tikrą funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas). Šio nusikaltimo dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys. Neviešų duomenų naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Pirmiau išvardytų alternatyvių veiksmų neteisėtumas reiškia, kad asmuo, atlikdamas šiuos veiksmus, neturi teisėto elektroninių duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius dokumentus, juos naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2023, 6 punktas).BK XXX skyriuje („Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui“) nustatytų nusikalstamų veikų baudžiamojo įstatymo saugomas gėris (objektas) yra elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas. Duomenų saugumas apibrėžiamas šiais keturiais požymiais: duomenų konfidencialumu (duomenys nėra atskleidžiami ar pasiekiami subjektams, neturintiems tokios teisės), vientisumu (duomenys nebuvo pakeisti ar sunaikinti neteisėtu būdu), prieinamumu (duomenys reikiamu metu yra prieinami teisę turintiems subjektams), autentiškumu (duomenų savybė, užtikrinanti, kad duomenys saugojimo, kaupimo, apdorojimo ir perdavimo metu nebūtų iškraipomi). BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektas yra neviešų elektroninių duomenų saugumo požymis – šių duomenų neviešumas (konfidencialumas). Tokie elektroniniai duomenys, kuriais laikytina bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, nėra prieinami ar pateikiami asmenims, neturintiems tokios teisės, tokie duomenys nėra bendro naudojimo, visuotinai naudojami ir nėra skirti bei prieinami bet kuriam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024, 7 punktas).Nagrinėjamoje byloje A. K. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, peržengdama jai suteiktų įgaliojimų ribas (A. K. buvo suteiktas leidimas tik prisijungti prie J. B. paskyros, administruojant medicinos centro veiklą), ištrynė kitos įstaigos klientų vizitų įrašus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. K., pasinaudodama kito asmens paskyra, sąmoningai pakeisdama informacinės sistemos „Foxus“ darbo aplinką iš medicinos centro „Puriena“ į UAB „EGO PS“, įgijo prieigą prie kitos medicinos įstaigos duomenų ir pašalino informacinės sistemos kalendoriuje užfiksuotus UAB „EGO PS“ dvidešimt dviejų pacientų asmens duomenis (vardus, pavardes) bei jiems paskirtų vizitų pas UAB „EGO PS“ gydytojus datas ir laiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tokiais veiksmais nuteistoji neteisėtai stebėjo ir panaudojo, t. y. ištrynė iš informacinės sistemos, neviešus elektroninius duomenis.Nagrinėjamai bylai aktualus alternatyvus veikos – stebėjimo – požymis įprastai apibūdinamas kaip veiksmas, dėl kurio asmuo įgyja galimybę elektroninius duomenis matyti ar kitaip atpažinti. Atsižvelgiant į kitus šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintus alternatyvius veikos požymius, inkriminuojant stebėjimo požymį būtina nustatyti, kad kaltininkas savo jutimais galėjo neviešus duomenis atpažinti – suvokti, kad tai nevieši elektroniniai duomenys, ir (arba) juos analizuoti, šių duomenų jokia forma neatkurdamas. Toks veiksmas įprastai trunka tam tikrą laiko tarpą, objektyviai pakankamą asmeniui savo jutimais suvokti, kad tai elektroniniai duomenys, taigi, pasižymi pastovumu. Tuo tarpu kitas požymis – kitoks elektroninių duomenų panaudojimas – nors ir apibrėžia nebaigtinį neteisėto disponavimo elektroniniais duomenimis veikų sąrašą, tačiau turėtų būti siejamas su elektroninių duomenų pritaikymu, pavartojimu neapibrėžtam tikslui. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad vien lingvistiškai sąvoka „panaudoti“ siejama su skyrimu kokiems reikalams, naudos turėjimu („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, <https://ekalba.lt>), tačiau aiškinant šį veikos požymį būtina įvertinti ir aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomą gėrį (objektą) – tokia veika pirmiausia turėtų būti nukreipta į elektroninių duomenų konfidencialumo pažeidimą, kai panaudodamas neviešus elektroninius duomenis kaltininkas tenkina savo interesus (chuliganiškiems, savanaudiškiems tikslams).Svarbu ir tai, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: taikant šio nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia, jog neteisėtai perima ir (arba) panaudoja neviešus elektroninius duomenis, ir nori tai daryti. Todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, nors nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai gali būti įvairūs, nustatant šio tyčinio nusikaltimo požymius, svarbu ne tik įvertinti kaltininko veiksmų pavojingumą, elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį, bet ir siekti išsiaiškinti aplinkybes, nulėmusias kaltininko pasirinktą veikimo būdą, jo tikslus ir paskatas. Pastarosios aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024, 8–9 punktai).Įvertinusi pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, kurioje aiškinamas elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 198 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į aktualius minėto BK straipsnio aiškinimo aspektus bylą nagrinėjusių teismų buvo atskleidžiamos ir taikomos netinkamai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog A. K. tyčia buvo nukreipta būtent į neteisėtą duomenų stebėjimą. Minėta, jog byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu laikotarpiu nuo 14.31 val. iki 14.34 val. A. K. ištrynė dvidešimt dviejų pacientų vardus, pavardes bei jiems paskirtų vizitų pas UAB „EGO PS“ gydytojus datas ir laiką. Aptaręs šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad taip nuteistoji neteisėtai stebėjo ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Tačiau, sprendžiant tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (nuosprendžio 30–32 punktai), tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (nutarties 9–11 punktai) turinio, alternatyvi veika, – neteisėtas elektroninių duomenų stebėjimas, – atitinkanti iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėties požymį, buvo preziumuojama remiantis tik elektroninių duomenų ištrynimo faktu, nedetalizuojant šios veikos aplinkybių. Todėl teismų nustatytos veikos aplinkybės leidžia daryti išvadą tik apie kaltininkės veiksmų kryptingumą duomenų sunaikinimo atžvilgiu. Taip bylą nagrinėję teismai visą dėmesį skyrė tik objektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams nustatyti, tačiau tinkamai nemotyvavo būtino subjektyviojo požymio: teismai neviešų elektroninių duomenų stebėjimo (kaltės, motyvo, tikslo) A. K. veikoje buvimo nenustatė, apsiribodami faktinių aplinkybių, susijusių su jų ištrynimu, išdėstymu, neišsiaiškino, kaip kaltininkė suvokė jai inkriminuojamų daromų veikų alternatyvius požymius, nenurodė, kokios aplinkybės rodo, kad nuteistoji tiesiogine tyčia stebėjo neviešus konkrečių dvidešimt dviejų pacientų duomenis, ir tinkamai nepagrindė tokios veikos pavojingumo.Antra, inkriminuodami BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apysunkio nusikaltimo kitokio panaudojimo požymį, bylą nagrinėję teismai tinkamai nenustatė ir neatribojo, ar A. K. veika buvo kėsintasi į tokių duomenų konfidencialumą ar tik jų vientisumą bei prieinamumą; kitokį neviešų elektroninių duomenų panaudojimą sutapatindami tik su jų ištrynimu, t. y. sunaikinimu, pernelyg plačiai aiškino šios normos nuostatas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Minėta, kad, inkriminuojant BK 198 straipsnį, yra aktualus būtent neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio aspektas – jų konfidencialumas, t. y. tokių duomenų savybė, reiškianti, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikta tokia teisė, sauganti duomenų privatumą. Todėl kitoks neviešų duomenų panaudojimas pirmiausia sietinas su tokių duomenų tiesioginiu pritaikymu, pavartojimu kokiam nors tikslui, kai kaltininko veika nukreipta būtent į tokių duomenų neviešą turinį, o ne į šių duomenų vientisumą, prieinamumą, kurie pažeidžiami, kai tokie duomenys yra pakeičiami ar sunaikinami. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuteistoji A. K. neviešus pacientų asmens duomenis (vardus, pavardes) bei jiems paskirtų vizitų datas ir laiką ištrynė, taigi sunaikino, taip pažeisdama šių elektroninių duomenų vientisumą, apribodama jų prieinamumą. Akivaizdu, kad, vien sunaikinus neviešus duomenis, pavojus jų konfidencialumui, t. y. potencialiam kitokiam panaudojimui nusikalstamais tikslais, nekyla. Tokia veika iš esmės yra kėsinamasi tik į jau aptartą elektroninių duomenų vientisumą, prieinamumą, nepriklausomai ir nuo tokių duomenų prieigos ribotumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas BK 198 straipsnyje nurodytą kitokio panaudojimo požymį aiškino per plačiai, ignoruodamas baudžiamojoje teisėje taikomą principą, pagal kurį baudžiamasis įstatymas neturi būti aiškinamas pernelyg plačiai, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Konstatavus, kad neviešų elektroninių duomenų sunaikinimas nėra BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvusis požymis, aktualu tai, kad atsakomybė už neteisėtą elektroninių duomenų sunaikinimą, sugadinimą ar pašalinimą yra nustatyta BK 196 straipsnyje. Be kita ko, ANK 4741 straipsnyje nustatyta ir administracinė atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, jeigu padaroma nedidelė žala. Aptariamas veikos kvalifikavimo klausimas buvo keliamas ir nuteistosios gynėjo advokato apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl to nepasisakyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintas aktyvaus teismo modelis, be kita ko, ir galiojantis teisinis reguliavimas nustato ne tik teismo teisę, bet ir įstatyme nustatytais atvejais pareigą, nepriklausomai nuo proceso dalyvių pozicijos, spręsti klausimus dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo, atsižvelgus ir į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus apeliacinio proceso metu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-387/2026, 19 punktas). Taigi, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kita vertus, tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tinkamai neįvertino nuteistosios tyčios kryptingumo, neišsprendė kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių kvalifikavimo klausimų. Tai, užtikrinus proceso dalyvių teisę į gynybą, be kita ko, įvertinus ir byloje surinktus įrodymus dėl kasatoriaus ginčijamų teismų fakto išvadų dėl nuteistosios veiksmais sukeltos žalos įrodytumo, turi būti nustatyta išnagrinėjus bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Taigi pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, neatskleisdamas visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje, taip teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi skundo tinkamai neišnagrinėjo. Šie pažeidimai, padaryti nagrinėjant A. K. baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, yra esminiai, nes jie sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų reikalavimų, turi, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertinti įrodymus, skirti dėmesį nustatydamas subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius, be kita ko, jų tapatumą BK straipsnių dispozicijoje įtvirtintiems požymiams. Vadovaudamasi BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, turės pasisakyti tiek dėl A. K. kaltės, tiek dėl žalos atlyginimo klausimų. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimoBPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegijai nutarus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nelieka galutinio sprendimo šioje byloje, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir A. K. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl civilinės ieškovės UAB „EGO PS“ atstovės advokatės prašymas priteisti civilinei ieškovei 848 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme atlyginimą paliekamas nenagrinėtas. Šis prašymas spręstinas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,n u t a r i a :Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teisėjai Arūnas Budrys Darius Kantaravičius Artūras Ridikas