Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-1007/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11884-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 4.4.2.3; 1.1.10.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 30 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės,sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistajam A. L. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuoA. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. balandžio 16 d. 1 val. 30 min. iki 2026 m. balandžio 16 d. 15 val. 15 min. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. L. atidėtas 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant pareigas:- nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;- dalyvauti elgesio pataisos programoje;- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. L. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. pripažintas recidyvistu.Nuspręsta A. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. J., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ją, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsA. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad jis, 2026 m. balandžio 16 d., apie 00.45 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė vieną kartą savo šeimos nariui – sugyventinei D. J., į nosies sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. J. padarė poodines kraujosruvas nosies srityje, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymaiApeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 6 dalies 5 punktą, 6 punktą, 10 punktą, A. L. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams. Kitas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. L. kaltu ir priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi teisingai kvalifikavo nuteistojo A. L. įvykdytą nusikalstamą veiką, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo jo kaltę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskyrė kaltinamajam teisingą ir pagrįstą bausmę, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas nėra teikiamas. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo A. L. kaltę bei paskyrė teisingą ir pagrįstą bausmę, laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), todėl padarė įstatymo taikymo klaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas); priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).Teigia, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258- 222/2018).Nurodo, kad nors šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes A. L. nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, tačiau laiko, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą, nes A. L. yra net 5 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių didžioji dalis – už smurtinius nusikaltimus. Pastebi ir tai, kad 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu A. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, 2024 m. gegužės 31 d. atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau dar neišnykus teistumui, 2025 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu jau nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šį kartą jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jau buvo atidėtas 9 mėnesiams. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad iš probuojamų asmenų sąrašo A. L. išbrauktas 2026 m. vasario 6 d., o naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, vėl padarė 2026 m. balandžio 16 d., t. y. praėjus tik kiek daugiau nei 2 mėnesiams po bausmės atlikimo. Kaip matyti, teismas visiškai nesenai jau buvo išreiškęs pasitikėjimą A. L., atidėdamas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau tokia priemonė A. L. tinkamo poveikio nepadarė ir A. L. netrukus po bausmės atidėjimo termino pabaigos padarė naują nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį, kad A. L. teistumų istorija rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, kadangi asmuo teisiamas už nusikalstamų veikų įvykdymą jau 6-ą kartą, be to, ne kartą baustas ir administracine tvarka, todėl aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. L. nėra linkęs taisytis, o paskirtos bausmės jam nedaro esminės teigiamos įtakos. Visa tai rodo, kad A. L. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kadangi per neilgą laiką padarė naują pavojingą veiką, be to, yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Tai rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastaruoju metu A. L. vykdomos nusikalstamos veikos yra suintensyvėjusios, kadangi jis už nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas 2014 m. gruodžio 30 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2019 m. vasario 19 d., 2023 m. vasario 28 d., 2025 m. balandžio 16 d., kelis kartus jam buvo taikytos laisvės apribojimo bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymą atidedant, bei paskutinį kartą skirtas areštas, kurio vykdymas taip pat buvo atidėtas. Kaip matyti, skiriamos bausmės A. L. nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nes neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat A. L. praeityje buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir nors šie baustumai yra išnykę, tačiau jie parodo A. L. nusistatymą veikti priešingai visuomenės interesams. Prokuroras kritiškai vertina ir teismo motyvus, kuriais jis vadovavosi atidėdamas A. L. bausmės vykdymą. Teismas, kaip tinkamą nuteistojo požiūrį, nurodė tai, kad kaltinamasis pripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodydamas, kad apsvaigęs tampa agresyvus. Dėl šio teismo motyvo pažymi, kad, žinodamas apie savo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, A. L. į gydymo nuo alkoholio įstaigas savo iniciatyva nesikreipė, todėl toks jo pripažinimas laikytinas tik formaliu. Akivaizdu, jog visos šios aplinkybės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje, suponuoja išvadą, kad A. L. nusikalto neatsitiktinai, jis yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, kas tik rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad A. L. kritiškai vertina savo elgesį. Laiko, jog atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, ką padarė pirmosios instancijos teismas, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.Pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. L. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai ir suvokdamas tai, kaip elementarų savo gyvenimo būdą. Todėl prokuroro nuomone, šiuo atveju, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo A. L. elgesio bei siekiant užkardyti galimas naujas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas A. L., atidėdamas bausmės vykdymą, nustatė tik minimalų 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir toks teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi, kaip jau ir buvo paminėta, po pastarojo bausmės vykdymo atidėjimo 9 mėnesiams (atidedant arešto bausmės vykdymą), nauja nusikalstama veika buvo padaryta praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams po šio termino pabaigos, todėl nesuprantama, kaip, pakartotinai nustatant minimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą (1 metus), toks terminas galėtų teigiamai veikti nuteistąjį. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkama priemonė siekiant paveikti nuteistąjį, prašo atsižvelgti į akivaizdžiai per trumpą pirmosios instancijos teismo nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.Apibendrindamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas A. L. paskirtos bausmės vykdymą minimaliam 1 metų terminui, neteisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino A. L. asmenybę, todėl nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnis, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą, nuteistasis A. L. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, jo asmenybę bei bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas motyvuotai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymą atidėjo. Nemano, kad prokuroro skunde pateikti argumentai paneigia šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Nurodo, jog yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų itin neigiamų pasekmių jo šeimai ir vaikams. Yra pasiryžęs laikytis visų įstatymų reikalavimų ir vykdyti visas teismo paskirtas pareigas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK nuostatas, individualizavo bausmę ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad prokuroras su juo nesutinka, nesudaro pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.Teismo posėdžio metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. L. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį.III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimasProkuroro apeliacinis skundas tenkinamasApeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir A. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.Dėl BK 75 straipsnio taikymoPagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 5 d.). Taigi, BK 75 straipsnio taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Taigi, priimdamas sprendimą atidėti bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. laisvės atėmimo bausmę ir spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertino tiek nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kaltės pripažinimą, gailėjimąsi dėl padarytos veikos, žalos atlyginimą), tiek jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (ankstesnius teistumus, darbinį užimtumą, nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių – vieną smūgį, taip pat paties nuteistojo pripažinimą, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo), bei tai, kad nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis nevykdė probacijos sąlygų ar anksčiau paskirtų bausmių. Kita vertus, teismas nepalankiai įvertino ir tai, kad už ankstesnį nusikaltimą nuteistajam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau, nepaisydamas ankstesnio teismo parodyto pasitikėjimo, jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė visų juo siektų tikslų. Vis dėlto, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybių ir nuteistojo asmenybės visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir A. L. neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai, o taikant bausmės vykdymo atidėjimą, probacijos priežiūrą ir nuteistajam nustatant papildomas pareigas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, pritaria prokuroro skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas A. L. paskirtos bausmės vykdymą 1 metų terminui, neteisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino A. L. asmenybę, ir sprendė, jog atidėjus A. L. paskirtos bausmės vykdymą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas už vieno smurtinio apysunkio nusikaltimo artimoje aplinkoje (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) padarymą, tai yra už tai, kad jis, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei D. J., jai padarė poodines kraujosruvas nosies srityje, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad A. L. nusikalto būdamas anksčiau teistas 4 kartus, iš kurių net 3 kartus už smurtinius nusikaltimus, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti (t. 1, b. l. 120-126). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. L. du kartus teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę D. J. (2016 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, paskirtos pareigos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2017 m. gegužės 17 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro; 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvauti smurtą keičiančioje programoje, bausmės vykdymo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), 2019 m. gruodžio 16 d. atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), taip pat vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (2014 m. gruodžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (D. J.), ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų darbų, 2015 m. vasario 13 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro).Paskutinį kartą už smurtinį analogišką apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis) A. L. teistas 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, kurią atlikęs, 2024 m. gegužės 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Po ko, neišnykus teistumui, A. L. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą 2025 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 9 mėnesiams. Iš probuojamų asmenų duomenų registro A. L. išbrauktas 2026 m. vasario 6 d., - naują skundžiamu nuosprendžiu nustatytą smurtinę nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją D. J., jis vėl padarė 2026 m. balandžio 16 d., neišnykus teistumui, praėjus tik kiek daugiau nei 2 mėnesiams po bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad šiais paskutiniais teismo nuosprendžiais A. L. buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). A. L. penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 10-11; 135-137). Bylos duomenimis nuteistasis A. L. kartu su sugyventine D. J. augina tris mažamečius vaikus, dirba.Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Taigi, nors byloje egzistuoja formalus pagrindas A. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (A. L. teistas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo), tačiau anksčiau nurodyti nuteistojo A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys (teistas 4 kartus, daugumą kartų už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą tos pačios nukentėjusiosios D. J. atžvilgiu, naujas nusikalstamas veikas darė neišnykus teistumui, teistas ir už apysunkę analogišką smurtinę nusikalstamą veiką (BK 138 str.)), teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo polinkį nusikalsti (smurtauti), nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir moralės principų. Pažymėtina, kad A. L. du kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, taip pat vieną kartą laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymą atidedant, bei paskutinį kartą skirtas areštas, kurio vykdymas taip pat atidėtas, t. y. bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų darymo. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. L. padarė praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo paskutiniu teismo nuosprendžiu (2025 m. gegužės 16 d.) paskirto arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos (2026 m. vasario 6 d.), neišnykus teistumui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir ankstesnio jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, ankstesnės bausmės nebuvo pakankamos, siekiant užtikrinti jo elgesio korekciją ir teisės aktų laikymąsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam atidedant bausmės vykdymą dar kartą, teisingumas nebūtų įgyvendintas, nebūtų pasiekti nei bendrosios, nei specialios prevencijos tikslai, nei tinkamai vyktų nuteistojo resocializacija.Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. L. atidėdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė, kad visos A. L. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra atliktos, sprendė, kad ankstesnių bausmių vykdymo metu kaltinamasis iš esmės laikėsi jam nustatytų pareigų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl A. L. 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme teisme buvo nagrinėjami net du Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimai, kadangi nuteistasis nesilaikė teismo jam paskirto įpareigojimo ir vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, pažeidė įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d., 2024 m. gegužės 22 d. nutartimis teikimai netenkinti, ir nuteistasis 2024 m. gegužės 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro – atlikęs laisvės apribojimo bausmę, tačiau šios aplinkybės nepaneigia faktų, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą bausmę, darė pažeidimus, o naujų nusikalstamų veikų padarymas rodo, kad A. L. anksčiau paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės bei probacijos tarnybos vykdoma resocializacija, nepasiekė savo prevencinių tikslų.Bausmės vykdymo atidėjimą pirmosios instancijos teismas argumentavo ir tuo, kad nuteistasis pripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir paaiškino, jog apsvaigęs tampa agresyvus, todėl jo elgesiui koreguoti reikalinga kryptinga priežiūra ir atitinkamos poveikio priemonės. Teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais nesutinka, kadangi iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam ne kartą buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, šio įpareigojimo vykdymas buvo kontroliuojamas Probacijos tarnybos, tačiau nuteistasis darė pažeidimus – vartojo alkoholį, teikimų nagrinėjimo metu pripažinęs priklausomybę alkoholiui, įsipareigojo ją gydytis, tačiau, kaip matyti, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, darė naujas nusikalstamas veikas, paskutinę – nustatytą skundžiamu nuosprendžiu – padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kad teismui nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nuteistasis būtų kreipęsis į specializuotas įstaigas dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui (ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms) ar kitaip aktyviai siekęs įveikti šią priklausomybę. Todėl vien jo deklaratyvus pripažinimas, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, savaime nepatvirtina realių pastangų spręsti šią problemą ir mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nepadarė reikiamų išvadų iš anksčiau jam taikytų poveikio priemonių ir neparodė pakankamo siekio keisti savo elgesį. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. L. nurodo, kad yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, turėtų itin neigiamų pasekmių jo šeimai ir vaikams, jog yra pasiryžęs laikytis visų įstatymų reikalavimų ir vykdyti visas teismo paskirtas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi A. L. nurodyti argumentai egzistavo ir prieš jam paskiriant bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai, kad A. L. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Priešingai, laisvės atėmimo bausmės atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. L. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo A. L. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Panaikinus skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, skiriant pareigas, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimoPagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nuteistajam A. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. spalio 13 d. pateikė pažymą Nr. APD-2026-10444, kurioje prašoma priteisti valstybei 118,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą A. L. apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 45-55).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacine tvarka baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kurį tenkinus, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas bloginant nuteistojo padėtį; antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, numatytą BPK 322 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už A. L. apeliacinės instancijos teisme teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą tenkinti. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, skiriant pareigas: įpareigojant A. L. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. L. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Nepriteisti iš nuteistojo A. L. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.Teisėjai Daiva Domeikienė Martynas Galvičius Ilona Jakubėnienė