Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-657-891/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33138-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.7.5; 2.8.9.1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (pranešėjo), Gintaro Godos (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,išteisintajam D. J., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Pauliaus Jasiukaičio kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Pauliaus Jasiukaičio apeliacinis skundas atmestas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,n u s t a t ė :I. Bylos esmėD. J. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad jis 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.56 val. Panevėžyje, Parko gatvėje, ties namu Nr. 17, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 109 punktų reikalavimus (sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į Kultūros ir poilsio parke esančią automobilių stovėjimo aikštelę neįsitikino, kad sukti į kairę yra saugu; sukdamas į kairę nukreipė dėmesį į kairėje esantį šaligatvį, dėl ko nepamatė priešpriešais Parko gatve atvažiuojančio motociklo „Honda CBR600“, vairuojamo A. S.; įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su paminėtu motociklu) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo A. S. sveikata – jam buvo nustatytas kairio riešo trikampio kaulo lūžis, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, pilve, kairėje blauzdoje.II. Kasacinio skundo argumentaiPanevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas P. Jasiukaitis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir pripažinti D. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Kasatorius skunde nurodo:Žemesnės instancijos teismai, vertindami, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir kilusių padarinių esminė priežastis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą kad D. J. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teismai taip pat pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, tinkamai neištyrė visų faktinių aplinkybių ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis. Nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad teisiniu požiūriu būtinoji eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlyga buvo ne išteisintojo D. J., o nukentėjusiojo A. S. neteisėta veika (jo padaryti KET 127, 129 punktų reikalavimų pažeidimai). Motociklo vairuotojas A. S., važiuodamas gatve tiesiai, pagal KET turėjo pirmumą prieš D. J. vairuojamą automobilį ir šis, prieš sukdamas į kairę, pagal KET 101 ir 109 punktų reikalavimus, turėjo duoti kelią A. S., t. y. nekliudyti važiuoti jam tiesiai. Šiuo atveju esminis momentas, sprendžiant dėl D. J. kaltės, yra tas, ar automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pastebėti artėjantį leistiną greitį viršijantį motociklą. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo paneigta aplinkybė, kad, prieš D. J. atliekant posūkio manevrą, motociklas jau buvo jo matymo lauke ir išteisintasis galėjo jį matyti. D. J. parodė, kad eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, matymo zona jam iš priekio buvo apie 150 m atstumu. Pagal bylos duomenis, nebuvo jokios objektyvios priežasties, trukdžiusios D. J., prieš jo vairuojamam automobiliui pasukant į kairę, pamatyti iš priekio atvažiuojantį motociklą ir įvertinti galimybę saugiai atlikti manevrą. Tai, kad dar prieš įvykstant eismo įvykiui pastebėjo iš priekio (nuo arenos pusės) atvažiuojanti motociklą, nurodė ir Parko gatve Vasario 16-osios gatvės link važiavusio automobilio „Ford“ keleiviai D. L. ir R. R.. Todėl žemesnės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad vien dėl motociklo greičio buvo eliminuota D. J. galimybė prieš atliekamą posūkio manevrą pamatyti motociklą.Specialistas Vitalijus Matusevičius (Vitalij Matusevič) teismo posėdyje akcentavo, kad, jeigu A. S. vairuojamas motociklas ir būtų važiavęs leistinu greičiu, automobilis nebūtų spėjęs išvažiuoti iš motociklo „Honda CBR600“ judėjimo važiuojamosios dalies, taip atlaisvindamas judėjimo juostą. Taigi, net ir važiavęs leistinu greičiu bei stabdydamas A. S. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su D. J. vairuojamu automobiliu. Nagrinėjamu atveju būtent D. J., prieš sukdamas į kairę, buvo neatidus, nesustabdė automobilio, kirto ištisinę liniją ir prieš pradėdamas manevrą dėl nuo objektyvių aplinkybių nepriklausančių priežasčių laiku nepastebėjo motociklu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio ir jo matymo lauke buvusio A. S., nors tą padaryti galėjo ir privalėjo. Būtent tokie KET 101 ir 109 punktams prieštaraujantys D. J. veiksmai (sukimas į kairę, neįsitikinus, ar šį manevrą atlikti yra saugu) ir buvo būtina nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga bei kilusių padarinių esminė priežastis. Tuo tarpu A. S. veiksmai (vairavo neturėdamas teisės, tam tikru atstumu iki eismo įvykio vietos važiavo viršydamas leistiną greitį), nors ir neatitikę KET reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu aukščiau nurodytų KET reikalavimų nebūtų pažeidęs D. J..III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosPanevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo P. Jasiukaičio kasacinis skundas atmestinas.Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribųKasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas). Iš prokuroro kasacinio skundo matyti, kad kasatorius, be kitų argumentų, ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją bei nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (proceso dalyvių parodymų, specialisto išvados, specialisto paaiškinimų) vertinimo, jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo Prokuroro kasaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti D. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmesti prokuroro apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio, teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, tinkamai neištyrė visų faktinių aplinkybių ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.Šioje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė vienodus sprendimus dėl D. J. pateiktų kaltinimų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad D. J. veikoje nenustatyta neatsargi kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių – A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, teismas konstatavo, kad D. J. veikoje nėra nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad išteisindamas D. J. iš jam pareikšto kaltinimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius įrodymus, juos išsamiai išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad spręsdamas išteisintojo D. J. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, nenukrypo nuo teisingumo ir sąžiningumo principų ir pagrįstai išteisino D. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-628/2024, 13 punktas). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-489/2026, 12 punktas). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai iš esmės pažeidė prokuroro nurodytus BPK reikalavimus. Teismai išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo, nurodydami, kuriais jų remiasi, ir motyvuotai pagrindė, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami D. J. kaltei pagrįsti.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, detaliai aiškinosi 2024 m. rugpjūčio 25 d. kilusio eismo įvykio aplinkybes, išsamiai ištyrė ir nuosprendyje išdėstė tiek išteisintojo D. J., tiek nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų E. L., D. L., R. R. parodymus, specialisto V. Matusevičiaus paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą (tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadas ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė savo išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas. Šis teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. J. išteisinimo yra pagrįstos ir teisingos. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimo patikrinimas atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Patikrinęs prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamus įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Prokuroro kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos iš esmės nesilaikant BPK normų ir teismų praktikos numatytos įrodinėjimo tvarkos.Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymoKasaciniame skunde nurodyta, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir kilusių padarinių esminė priežastis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą kad D. J. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nesutinka.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje aktualu buvo nustatyti, ar automobilio vairuotojo D. J. padaryti KET pažeidimai buvo susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su motociklo vairuotojo A. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Todėl klausimas, kurio eismo dalyvio veika sukėlė eismo įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio bylose. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį. Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių.Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs. Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir jį sukėlusios priežastys, aptariami kiekvieno eismo dalyvio veiksmų teisėtumo ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu klausimai, atsakoma į klausimus, ar konkretaus eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas techniniu požiūriu buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Kita vertus, eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo konstatavimas yra teismo, o ne ekspertų ir specialistų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto ar specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-511/2024, 9–12 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės – išteisintojo D. J. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, kuris iš savo eismo juostos suko į kairę automobilių stovėjimo aikštelės link, ir nukentėjusiojo A. S. vairuojamas motociklas, kuris važiavo tiesiai priešingos krypties eismo puse. Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi byloje ištirtų įrodymų visuma ir analizuodami eismo įvykio situaciją, padarė išvadą, kad KET pažeidė abu vairuotojai, t. y. kad techniniu požiūriu įvykį lėmė abiejų vairuotojų veiksmai: D. J., sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą, nedavė kelio priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi judėjusiam motociklui, taip pažeisdamas KET 101 ir 109 punktų reikalavimus, o A. S., važiuodamas didesniu kaip 99 km/h greičiu Parko gatve, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, taip nesilaikydamas KET 127 ir 129 punktų reikalavimų. Dėl tokio faktinio abiejų eismo dalyvių dalyvavimo, sudarant priežastinio ryšio grandinę, nustatymo byloje ginčo nekilo. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje taikant baudžiamąjį įstatymą, kilo būtinumas teisingai nustatyti teisinį priežastinį ryšį, kad būtų įvertinta, ar automobilio vairuotojo, ar motociklo vairuotojo KET pažeidimai sukūrė pavojingą situaciją, kuri buvo aktyvi ir nesibaigė iki pat pavojingų padarinių atsiradimo momento. Žemesnės instancijos teismai laikėsi vieningos pozicijos dėl to, kurio iš vairuotojų veiksmai (padaryti pažeidimai) buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad D. J. veiksmai nebuvo dėsningai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – A. S. sužalojimais. Šis teismas, detaliai išanalizavęs eismo įvykio aplinkybes ir įvertinęs abiejų eismo dalyvių veiksmus, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje teisiniu požiūriu eismo įvykį sukėlė ne D. J. daromas posūkio manevras, o būtent nukentėjusiojo itin didelis neatsargumas važiuojant gerokai didesniu, iš esmės du kartus viršijančiu leistiną, greičiu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino KET reikalavimams prieštaraujančius abiejų vairuotojų veiksmus, atskleidė jų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, išanalizavo įvykio mechanizmą, teorines abiejų vairuotojų galimybes esamoje situacijoje išvengti susidūrimo, nustatė būtinąją eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlygą, t. y. neformaliai ir tinkamai atliko teisinį visų bylos aplinkybių vertinimą bei pagrįstai išteisino D. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis. Žemesnės instancijos teismai nuosekliai vertino abiejų eismo dalyvių KET pažeidimų įtaką ir reikšmę eismo įvykio kilimui.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad A. S. vairuojamam motociklui važiuojant leistinu greičiu (ne daugiau 50 km/val.), susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas apskritai nebūtų įvykęs, nes tokiu greičiu važiuojančiam motociklui privažiavus vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, D. J. vairuojamo automobilio jau nebebūtų, nes šis jau būtų pabaigęs posūkio manevrą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį. Apeliacinės instancijos taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad važiuodamas neviršydamas leistino 50 km/h greičio motociklo vairuotojas būtų galėjęs visiškai sustabdyti motociklą prieš susidūrimą su automobiliu. Todėl darytina išvada, kad jei motociklo vairuotojas nebūtų pažeidęs KET reikalavimų – viršijęs leistino greičio, nebūtų buvę pagrindo konstatuoti, kad ir išteisintasis D. J. pažeidė KET reikalavimus. Kitaip tariant, išteisintojo D. J. padaryti KET pažeidimai šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo sąlygoti nukentėjusiojo daromų KET pažeidimų. Taigi, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad būtent nukentėjusiojo A. S. neteisėti veiksmai (padaryti KET pažeidimai) teisiniu požiūriu buvo būtinoji eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlyga ir esminė šio įvykio priežastis.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Teismų praktikoje pažymima, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-719/2024, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą detaliai išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai konstatavo, kad, nors motociklo vairuotojas buvo automobilio vairuotojo matymo zonoje ir šis galėjo bei turėjo matyti nukentėjusįjį, išteisintasis D. J. negalėjo numatyti A. S. daromų šiurkščių KET 127 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimų (dvigubai viršijamo maksimaliai leistino 50 km/h greičio). Paties motociklo vairuotojo nesaugus, nepriimtinas ir kitiems eismo dalyviams keliantis pavojų elgesys kelyje (žymiai viršytas greitis) apribojo automobilio vairuotojo D. J. galimybę įvertinti savo veikos pavojingumą (kad jo atliekamas posūkio manevras į kairę gali būti pavojingas ir nulemti susidūrimą su atvažiuojančiu motociklu) bei numatyti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir galimybę jų išvengti.Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių D. J. kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 281 straipsnio 1 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus.Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad kasacine tvarka skundžiamų žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo normų taikymo ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Pauliaus Jasiukaičio kasacinį skundą atmesti.Teisėjai Arūnas Budrys Gintaras Goda Darius Kantaravičius