Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-50/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00814-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)NUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės agra“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: Elektrėnų savivaldybės administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė : Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nexteko“ 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), 2 534 533,32 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 22 d. gautas prašymas pakeisti pradinę ieškovę UAB „Nexteko“ į naująją ieškovę UAB „Saulės agra“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-417-614/2025 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-186-614/2026). Prašyme nurodoma, kad 2025 m. gegužės 12 d. (tokia data nurodoma prašyme; turėtų būti 2025 m. rugpjūčio 22 d.) Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė ieškovė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai ieškovei, o naujoji ieškovė perėmė visas materialines ir procesines reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises (į delspinigius, palūkanas, netesybas, išieškojimo išlaidas ir kt.), kylančias iš civilinėje byloje Nr. e2-417-614/2025 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-186-614/2026) pareikštų bendrovės reikalavimų dėl žalos atlyginimo į atsakovę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pakeitė ieškovę UAB „Nexteko“ jos teisių perėmėja UAB „Saulės agra“. UAB „Saulės agra“ Vilniaus apygardos teismui 2025 m. rugpjūčio 22 d. pateiktame pareiškime nurodė, kad ji tikslina (sumažina) ieškinio dalyką – ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą ir prašo teismo iš atsakovės priteisti 300 000 Eur dydžio žalą, vietoje pradiniu ieškiniu prašytos 2 534 533,32 Eur dydžio žalos; taip pat pateikė patikslintą ieškinį (pareiškimas ir patikslintas ieškinys, be kita ko, grindžiami Lietuvos Respublios Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje, 4.7 straipsnyje, 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse, 6.115, 6.157 straipsniuose, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnyje, 6.248 straipsnio 1 dalyje, 6.245 straipsnio 3 dalyje, 6.256 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje, 11 straipsnio 3, 6 dalyse, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisės normomis). Kaip matyti iš pareiškimo bei patikslinto ieškinio turinio, ieškovė nurodė, kad: 1) ginčas buvo pradėtas dėl to, kad atsakovė pradinei ieškovei UAB „Nexteko“ viešojo aukciono (toliau – ir Aukcionas) būdu 2022 m. sausio 14 d. pardavė (toliau – ir 2022 m. sausio 14 d. sutartis) sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas, ginčo žemės sklypas) už 504 746,87 Eur, neturėdama teisės to daryti dėl Sklype esančio valstybinės reikšmės miško. Sklypas buvo įsigytas kartu su kitu besiribojančiu valstybinės žemės sklypu (atskiro viešojo aukciono būdu), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kurios pagrindu siekė pakeisti galiojančius detaliuosius planus ir numatant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimą ir padalinimą į atskirus sklypus, nustatyti žemės naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Pagal naujojo detaliojo plano (šis teritorijų planavimo dokumentas nebuvo patvirtintas) sprendinius, UAB „Nexteko“ siekė sujungti Sklypą ir gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną ir padalinti į 43 žemės sklypus. 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Nexteko“ su UAB „Garant building“ sudarė generalinę formuojamų sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir 2022 m. gegužės 5 d. sutartis), kuria vadovaujantis pirkėjas UAB „Garant building“ sumokėjo UAB „Nexteko“ 1 250 000 Eur; 2) Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovėms NŽT, valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio duomenų centrui, UAB „Nexteko“ dėl aukciono dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys – Elektrėnų savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Garant building“, 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024; ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023), be kita ko, nusprendė pripažinti negaliojančia Aukciono dalį, kiek tai susiję su aukciono metu parduoto Sklypo valstybinio miško dalies 0,2585 ha pardavimu, bei pripažinti negaliojančia 2022 m. sausio 14 d. sutarties dalį dėl Sklypo dalies, kuria buvo parduota 0,2585 ha ploto valstybinio miško. Kaip pažymima patikslintame ieškinyje, teismo sprendimu, be kita ko, buvo konstatuota, jog teismas nenustatė, kad UAB „Nexteko“ būtų nesąžininga įgyjant Sklypą aukcione. Nagrinėjama situacija, kai dalyje aukcione įsigyto žemės sklypo yra likęs valstybinės reikšmės miškas, susiklostė dėl viešojo administravimo srityje veikiančių subjektų neatidumo, nepastebėjus šio fakto rengiantis aukcionui (sprendimo 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tik patikslino sprendimo motyvus dėl UAB „Nexteko“ teisių, atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo. Civilinėje byloje Nr. e2-701-1012/2024 konstatuota, jog atsakovė Aukcione pateikdama Sklypą su jame esančia valstybinės reikšmės miško žeme, pardavimui, pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Miškų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, numatančias, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Aptariamojoje civilinėje byloje taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; UAB „Nexteko“ negalėjo nei disponuoti, nei naudotis įsigytu Sklypu; 3) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-701-1012/2024), laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pritaikytų Sklypo naudojimo ir disponavimo juo suvaržymų, UAB „Nexteko“ patyrė nuostolius – turėjo grąžinti tarp jos (pardavėjos) ir UAB „Garant building“ (pirkėjos) sudarytos 2022 m. gegužės 5 d. sutarties (kuri buvo nutraukta, nes UAB „Nexteko“ negalėjo įgyvendinti šios sutarties sąlygų) pagrindu gautą 1 250 000 Eur sumą ir sumokėti sutartines netesybas, sudarančias 300 000 Eur sumą. Neteisėtus atsakovės veiksmus ir UAB „Nexteko“ patirtą žalą sieja priežastinis ryšys; pradinė ieškovė UAB „Nexteko“, minėta, buvo sąžininga; 4) ieškovė taip pat nurodo, jog ji (UAB „Saulės agra“) ir UAB „Garant building“ 2023 m. lapkričio 17 d. sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir 2023 m. lapkričio 17 d. sutartis), kurios 4.2 punkte buvo numatyta sąlyga, kad jeigu dėl vykstančios bylos 2022 m. gegužės 5 d. sutartis bus nutraukta, tai UAB „Nexteko“ skolinį įsipareigojimą perims ieškovė (UAB „Saulės agra“) 653 400 Eur dydžio sumai. Nutraukus 2022 m. gegužės 5 d. sutartį dėl vykstančios bylos, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir atsiradus skoliniam įsipareigojimui (įvykus 2023 m. lapkričio 17 d. sutarties 4.2 punkte nurodytai sąlygai), 2025 m. sausio 15 d. tarp UAB „Garant building“ (kreditorės), ieškovės UAB „Saulės agra“ (naujoji skolininkė) ir UAB „Nexteko“ (skolininkė) buvo pasirašyta skolos perleidimo sutartis (skolos perleidimo sutartimi ieškovė neatlygintinai sutiko perimti 300 000 Eur dydžio skolą iš UAB „Nexteko“). Taip pat buvo sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovės UAB „Saulės agra“ skoliniai įsipareigojimai, perimti skolos perleidimo sutartimi 300 000 Eur dydžio sumai, buvo padengti 2023 m. lapkričio 17 d. sutarties pagrindu perleidus žemės sklypus (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma patikslintame ieškinyje). Patikslintame ieškinyje nurodomos ir kitos aplinkybės, ieškovės teigimu, pagrindžiančios reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime, be kita ko, rėmėsi CK 6.271 straipsniu. Teismas sprendime pažymėjo, kad NŽT veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš valstybės institucijos civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.271 straipsnio prasme, konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024; ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023). Teismas, be kita ko, nusprendė, kad priežastinis ryšys tarp NŽT neteisėtų veiksmų, sudarant imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį – organizuojant Aukcioną ir 2022 m. sausio 14 d. sudarius Sklypo pardavimo sutartį dalyje dėl jame esančios miško žemės, ir ieškovės patirtų nuostolių dengtų netesybų forma dėl 2022 m. gegužės 5 d. sutarties nutraukimo, neegzistuoja; netesybų priežastinis ryšys su nagrinėta civiline byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pernelyg nutolęs ir nelaikytinas susijusiu išimtinai tik su neteisėtais NŽT veiksmais. Pasisakydamas dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas, be kita ko, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto (aktų) teisėtumo ieškovė nagrinėjamoje byloje nekvestionuoja. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti tik žalos atlyginimą už aukciono būdu pirkimo–pardavimo sutartimi įgytos Sklypo dalies paėmimą (taikant restituciją civilinėje byloje) iš pirkėjo, kurio teises ir pareigas šioje dalyje ieškovė perėmė. Kaip pažymėjo teismas, neginčijant viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ir teismui pripažinus sutarties dalį dėl miško žemės negaliojančia, ginčas priskirtinas prie tų, kuriuos reguliuoja privatinė teisė. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai; ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teisėjų kolegija kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją pažymėjo, jog kitoje civilinėje byloje priimtame Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 17 d. sprendime konstatuota, kad: 1) NŽT pripažino aplinkybę, jog jos teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo aukcione, neįvertino, kad jame yra 0,2585 ha valstybinės reikšmės miško, kurį pagal detalųjį planą numatyta paversti kitomis naudmenomis (sprendimo 16 punktas); 2) tam, kad miško žemė būtų pakeista į kitas naudmenas, reikia atlikti atitinkamus teritorijos planavimo veiksmus, priimti administracinius aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ir t. t. Privatus juridinis asmuo (UAB „Nexteko“) negali savarankiškai atlikti ir inicijuoti šių veiksmų, nes nėra viešojo administravimo subjektas, o viešieji subjektai negali inicijuoti procedūrų, kai žemės sklypas nėra viešoji nuosavybė (sprendimo 26 punktas); 3) situacija, kai aukcione įsigyto žemės sklypo dalyje liko valstybinės reikšmės miškas, susiklostė dėl viešojo administravimo srityje veikiančių subjektų neatidumo – nepastebėjus šio fakto rengiantis aukcionui. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. Elektrėnų savivaldybės administracija planavo ginčo žemės sklypo dalyje miško žemę paversti kitomis naudmenomis, nes joje pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo suplanuotas „susisiekimo koridorius“ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į kelis besiribojančius žemės sklypus prie Elektrėnų marių (sprendimo 28 punktas). Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad valstybė ir savivaldybės gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitaip dalyvauti privatiniuose teisiniuose santykiuose. Vis dėlto, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas tuo, kad NŽT atliko neteisėtus veiksmus (neįvykdė būtinųjų viešojo administravimo procedūrų), t. y. prieš aukcioną ir prieš priimdama sprendimą parduoti Sklypą su jame esančiu 0,2585 ha valstybinės reikšmės mišku. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma taikyti civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad, nors valstybinės žemės sklypo pardavimas yra civilinis sandoris, tačiau, prieš sudarant tokį sandorį, yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai suformuoja atitinkamus sklypus, patikrina, ar yra teisės aktuose nustatytos sąlygos sklypams parduoti, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus viešojo administravimo procedūrų vykdymo veiksmus. Esant tokiam ginčui dominuoja administraciniai teisiniai aspektai. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija suabejojo dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo. Specialioji teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Civilines bylas (civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023), civilinė byla Nr. e2-186-614/2026 (ankstesnis civilinės bylos Nr. Nr. e2-417-614/2025)) nagrinėjusių teismų, be kita ko, nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“ priimtas sprendimas parduoti šį sklypą aukcione. 2021 m. liepos 7 d. NŽT Elektrėnų skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl aukciono organizavimo“ šiuo klausimu kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą. 2021 m. gruodžio 6 d. VĮ Valstybės žemės fondo organizuotas aukcionas įvyko, 2021 m. gruodžio 10 d. VĮ Valstybės žemės fondo direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ aukcionas pripažintas įvykusiu, jo laimėtoju pripažinta UAB „Nexteko“, ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione kaina – 504 746,87 Eur. 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT Elektrėnų skyriaus, ir UAB „Nexteko“ pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Sklypas parduotas UAB „Nexteko“ už 504 746,87 Eur išsimokėtinai iki 2037 m. sausio 15 d. <...>. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovėms NŽT, VĮ Žemės ūkio duomenų centrui, UAB „Nexteko“ dėl aukciono dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys – Elektrėnų savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Garant building“, 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu patikslintą prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino (civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024; ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023). Teismas minėtu sprendimu pripažino negaliojančia VĮ Valstybės žemės fondo (teisių perėmėjas – VĮ Žemės ūkio duomenų centras) organizuoto aukciono dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykusio 2021 m. gruodžio 6 d., aukciono numeris (duomenys neskelbtini), dalį, kiek tai susiję su aukciono metu parduoto sklypo valstybinio miško dalies 0,2585 ha pardavimu; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, pardavė atsakovei UAB „Nexteko“ Sklypo dalį, kuria parduota 0,2585 ha ploto valstybinio miško (taip expressis verbis nurodoma teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje); taikė restituciją natūra, nustatant atitinkamą jos vykdymo tvarką. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, jį patikslinant ir pašalinant iš teismo sprendimo 35 punkto motyvus dėl ieškovo teisių, atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo, bei paliekant išaiškinimą, kad „Esant motyvuotam prašymui, teismo sprendimo įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas“ (civilinė byla Nr. e2A-147-790/2025). Kaip, be kita ko, pažymėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024; ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023), prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (ieškovo) patikslintame ieškinyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn nebuvo grindžiamas įstatymu, o įstatymuose nustatytos valstybinės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo nuosavybėn, nesilaikė šio turto perdavimo sąlygų ir tvarkos (sprendimo 11 punktas); bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai iš esmės neginčijo, jog prokuroro patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma Aukciono ir 2022 m. sausio 14 d. sutarties dalis pripažinti negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvams, yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas (sprendimo 13 punktas). Teismas minėtame sprendime, be kita ko, nurodė, jog atsakovė NŽT patvirtino, kad jos teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl Sklypo pardavimo aukcione, neįvertino ginčo žemės sklype esančių naudmenų, t. y. neįvertino, jog Sklype yra 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotas, kurį pagal detalųjį planą numatyta paversti kitomis naudmenomis (sprendimo 16 punktas). Kaip pažymėjo teismas aptariamajame sprendime, tam, kad miško žemė būtų pakeista į kitus naudmenis, reikalinga atlikti įvairius teritorijos planavimo veiksmus, priimti administracinius aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ir t. t. Privatus juridinis asmuo (atsakovė UAB „Nexteko“) neturi galimybės šiuos veiksmus savarankiškai atlikti ir inicijuoti, nes nėra viešojo administravimo subjektas, o viešieji subjektai negali inicijuoti procedūrų, kai žemės sklypas nėra viešoji nuosavybė (sprendimo 26 punktas). Nagrinėjama situacija, kai dalyje aukcione įsigyto žemės sklypo yra likęs valstybinės reikšmės miškas, susiklostė dėl viešojo administravimo srityje veikiančių subjektų neatidumo, nepastebėjus šio fakto rengiantis aukcionui; byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. Elektrėnų savivaldybės administracija planavo ginčo žemės sklypo dalyje miško žemę paversti kitomis naudmenomis, nes šioje ginčo žemės sklypo dalyje pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo suplanuotas „susisiekimo koridorius“ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į kelis besiribojančius žemės sklypus prie Elektrėnų marių (sprendimo 28 punktas). Aukciono ir 2022 m. sausio 14 d. sutarties dalykas (valstybinė žemė, kurioje, kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-701-1012/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-1972-1012/2023) yra valstybinės reikšmės miško plotas) lemia, kad tiek skelbiant Aukcioną, tiek sudarant 2022 m. sausio 14 d. sutartį, turi būti laikomasi atitinkamų viešosios teisės aktuose (be kita ko, Žemės įstatyme, Miškų įstatyme) įtvirtintų imperatyvų, reikalavimų, formaliųjų procedūrų, pan. Byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, kokie nors reikalavimai, susiję su atitinkamų administracinių aktų (ne)teisėtumo patikrinimu, nėra reiškiami. Civilinė byla, pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį dėl aukciono dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, kurioje, minėta, įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimas, išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso ir to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines teises ir pareigas. Kartu pažymėtina, kad, priimdami atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2025, 2024 m. spalio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2024, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024 ir jose nurodytą praktiką). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, iš kurių ieškovė kildina jai padarytą žalą, šiuo atveju negali būti vertinami tik kaip atlikti atsakovei (atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei NŽT) veikiant acte iuris imperii srityje, nes jie atlikti pastarajai, visų pirma, veikiant kaip civilinių teisinių santykių dalyvei (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024). Bylos, kurioje priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. T-78-11, kuria, be kita ko, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, ir nagrinėjamosios bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo sprendžiama šioje nutartyje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Be to, kaip matyti iš patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio turtinę žalą, be kita ko, turi vertinti dėl atitinkamų tarp privačių subjektų susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, jų sąsajos su Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-701-1012/2024 (ankstesnis bylos Nr. e2-1972-1012/2023), šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pan. Tai yra, kiek ieškovės prašoma priteisti žala yra nulemta ankstesnio civilinio proceso. Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamojo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2026). Tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2026 m. vasario 23 d. sprendimą, dėl kurio peržiūrėjimo apeliacine tvarka paduotas ieškovės UAB „Saulės agra“ apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, be kita ko, rėmėsi CK 6.271 straipsniu, šiuo atveju per se (savaime) nelemia kitokio kilusio ginčo rūšinio teismingumo vertinimo (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024). Kartu pažymėtina, kad pradinis ieškovės UAB „Nexteko“ ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo paduotas 2023 m. liepos 17 d., t. y. byla bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama daugiau kaip 3 (tris) metus (2024 m. balandžio 5 d.–2025 m. balandžio 30 d. byla buvo sustabdyta). Ginčo užbaigimas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme taip pat koreliuoja ir su proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,n u t a r i a : Byla yra nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės agra“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: Elektrėnų savivaldybės administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Donatas Šernas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys