Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2024 m. gegužės 17 d. patikslino iš dalies atsisakant savo reikalavimų, pateiktų pirminiame ieškinyje (DOK-17801). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo: (i) pripažinti negaliojančia VĮ Valstybės žemės fondo organizuotą aukciono dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykusio 2021 m. gruodžio 6 d., aukciono numeris 65617, dėl sklypo pardavimo dalį, kiek tai susiję su aukciono metu parduoto sklypo valstybinio miško dalies pardavimu; (ii) panaikinti 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pardavė UAB „Nexteko“ valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kiek tai susiję su pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto sklypo valstybinio miško dalies pardavimu bei dėl šios dalies taikyti restituciją. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad:

1.1. 2017 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre užregistruotas 5,3088 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (toliau – ginčo sklypas). Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše nurodyta, kad sklype yra 0,2585 ha miško žemės plotas. Nuo 2017 m. liepos 10 d. visas šis sklypas patikėjimo teise valdytas Nacionalinės žemės tarnybos prie (tuometinės) Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 2021 m. liepos 1 d. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 51VĮ-125-(14.51.2) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“ priimtas sprendimas parduoti šį sklypą aukcione. 2021 m. liepos 7 d. NŽT Elektrėnų skyriaus raštu Nr. 51SD-1823-(14.51.125 E.) „Dėl aukciono organizavimo“ šiuo klausimu kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą (toliau – VŽF).

1.2. 2021 m. gruodžio 6 d. VŽF organizuotas aukcionas (aukciono numeris - 65617) įvyko, 2021 m. gruodžio 10 d. VŽF direktoriaus įsakymu Nr. GĮ-631 „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ aukcionas pripažintas įvykusiu, jo laimėtoju pripažinta atsakovė UAB „Nexteko“. Nustatyta ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione kaina – 504 746,87 Eur. 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovauja NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjos ir UAB „Nexteko“, atstovaujama direktorės, pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo sklypas parduotas atsakovei UAB „Nexteko“.

1.3. 2022 m. gruodžio 8 d. į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo kreipėsi pareiškėja (pareiškimo reg. Nr. AP-31478), nurodydama, kad tretiesiems asmenims galimai neteisėtai buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausęs 5,3088 ha kitos paskirties žemės sklypas. Pareiškime pabrėžta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei (analogiškas imperatyvas numatytas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje), todėl bet kokie administraciniai sprendimai ir sandoriai, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miškai perleidžiami privačių asmenų nuosavybėn, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

1.4. Viešame aukcione dėl valstybės žemės pardavimo buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nepaisant to, kad į jį patenka ir valstybinės reikšmės miško žemės plotas, išimtinės nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Vertinant nustatytas faktines aplinkybes ginčo išsprendimui aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos aspektu, darytina išvada, kad sudarant ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Šios imperatyvios konstitucinės nuostatos taip pat perkeltos į Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir parkai. Svarbu pažymėti, kad pagal to paties straipsnio 2 dalyje Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje taip pat perkeltos imperatyvios konstitucinės nuostatos, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, tarp jų miestų miškai (2 punktas).

1.5. Ginčui aktualioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis (1) suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir (2) Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau - Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad Aprašas taikomas visais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nebuvo priimtas. Tai reiškia, kad ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduodant ginčo žemės sklypą, jame buvo 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miškas. Ginčo sklypo miško žemė kitomis naudmenomis nei aukciono dienai, nei iki šiol dar nėra paversta.

1.6. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešojo intereso gynimas yra būtinas dėl to, jog į dalį 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patekus 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miškui, toks sandoris (jo dalis) laikytinas prieštaraujančiu nustatytiems imperatyvams ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio nustatytais pagrindais. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn nebuvo grindžiamas įstatymu, o įstatymuose nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, nesilaikė šio turto perdavimo sąlygų ir tvarkos. Kai ginčo žemės sklype vis dar buvo (ir yra) valstybinis miškas, NŽT neturėjo pakankamo teisinio pagrindo inicijuoti ginčo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu procedūros, o VŽF neturėjo pakankamo teisinio pagrindo organizuoti vykdyti aukcioną bei paskelbti UAB „Nexteko“ jo nugalėtoju. Vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) NŽT tokioje situacijoje neturėjo ir teisės sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

1.7. Įvertinus Elektrėnų savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos procesinę poziciją ginčo klausimu, bei atsižvelgiant į tai, kad parduoto sklypo dalis, kurioje nėra miško naudmenų, galėjo būti parduota ir toks veiksmas nebūtų pažeidęs galiojančių teisės aktų reikalavimų, ieškinys patikslintas ginčijant įvykusio aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą ir atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams tik dalyje dėl sklypo miško naudmenas sudarančios dalies pardavimo. Teismui tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus ir pritaikius restituciją būtų apgintas viešasis interesas sudarant galimybę grąžinti sklypo miško dalies plotą valstybei suformuojant savarankišką kadastrinį vienetą bei registruojant jį kaip valstybės nuosavybę atitinkamuose registruose.