Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3479Civilinė byla Nr. eCIK-1152/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00521-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 29 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,susipažinusi su 2026 m. spalio 10 d. paduotu kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo, n u s t a t ė : Kreditorė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje spręstas finansinių reikalavimų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FERN PRODUCTION“ nemokumo (bankroto) byloje patvirtinimo klausimas.Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino BUAB „FERN PRODUCTION“ antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių „FERN Group“, „Montuotojas“ ir „FERN EPC“ finansiniai reikalavimai ir klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus „INVL Baltic Sea Growth Fund“ finansinis reikalavimas, paliko nepakeistą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12, 17, 178 ir 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas tik nustačius abi jame nurodytas sąlygas – kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė buvo atskleista. Bylą buvo galima išnagrinėti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus. Negatyviajam įrodinėjimo naštos aspektui taikyti jokių papildomų įrodymų nereikia, nes išvada, kad reikalavimas neįrodytas, daroma būtent pagal byloje esančius (nepakankamus) įrodymus, o nutartyje nenurodyta nė viena procesinė kliūtis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas negalėjo pats priimti naujo sprendimo.2. Apeliacinės instancijos teismas tai, kad reikalavimai nepagrįsti įrodymais, įvertino ne kaip pačių kreditorių įrodinėjimo pareigos neįvykdymą, o kaip pirmosios instancijos teismo klaidą – esą šis įrodymų neišreikalavo. Trūkumu pripažinta ne tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė kokių nors byloje buvusių duomenų, o tai, kad teismas nesurinko įrodymų, kurių į bylą nepateikė jais remtis privalėjusios ir jais, jeigu tokie apskritai egzistuoja, disponuojančios šalys. Toks vertinimas apverčia įstatyme nustatytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir neatitinka kreditoriams tenkančios įrodinėjimo naštos. 3. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas kreditoriaus pareikštą reikalavimą tvirtina tik tada, kai iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, o pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, tenka tiek administratoriui, tiek kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023). Bylą nagrinėjančio teismo pareiga užtikrinti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiama ir teismui perkeliama suinteresuotų bylos baigtimi dalyvaujančių asmenų pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą; šios teismo ir dalyvaujančių asmenų pareigos dera tarpusavyje, tačiau atsakomybė už tinkamą jų derinimą tenka bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).4. Tvirtindamas INVL reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ar prievolių perėjimas iš BUAB „Montuotojas“ bendrovei yra apskritai įrodytas. Teismas nurodė, kad BUAB „Montuotojas“ reorganizavimo sąlygų įvykdymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks motyvavimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią į klausimą, ar konkretus asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, turi būti atsakyta būtent kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022), o reikalavimas tvirtinamas tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.5. Tos pačios kilmės įrodymams teismas taikė skirtingus standartus. Vertindamas kitų tos pačios grupės narių reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tais atvejais, kai dokumentai sudaromi, pasirašomi ir priimami tarp susijusių asmenų, jų įtraukimas į apskaitą nėra pakankamas realiai prievolei įrodyti, ir kad vertinant įmonių grupės dalyvių įsipareigojimus vien dokumentų surašymas bei apskaitymas faktinių aplinkybių nepagrindžia. Tačiau INVL reikalavimui teismas savo paties suformuluoto standarto netaikė. Prievolės perėjimą jis pripažino įrodytu remdamasis priedu, kurį abiejų šalių vardu pasirašė tas pats asmuo ir kuriame nurodyta sudarymo data nesuderinama nei su jo paties turiniu (jame išvardytos ir vėliau sudarytos paskolos sutartys), nei su akto, kurio priedas jis yra, data. Įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) reikalauja tos pačios rūšies ir kilmės įrodymus toje pačioje byloje vertinti nuosekliai, todėl skirtingo standarto taikymas grupės bendrovėms ir jas kontroliuojančiam asmeniui, nepateikiant jokių tai paaiškinančių motyvų, reiškia šių taisyklių ir pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimą. INVL reikalavimo pagrindas nebuvo nuodugniai patikrintas.6. Pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Palūkanos nuo palūkanų patvirtintos nepatikrinus susitarimo sąžiningumo, o sukauptos palūkanos priskirtos pirmajam etapui. Toks vertinimas šioje byloje buvo būtinas, nes susitarimą sudarė ne nepriklausomi rinkos dalyviai, o grupę kontroliuojantis asmuo ir jo kontroliuojamos grupės bendrovė, kuriai po kiek daugiau nei metų iškelta bankroto byla, o šio susitarimo padarinius patiria ne jo šalys, bet tretieji asmenys – kiti bendrovės kreditoriai.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Rywal LT“ (j. a. k. 301523654) 60 (šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 9 d., akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 185,5835 Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Donatas Šernas Algirdas Taminskas Agnė Tikniūtė