Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-882/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42537-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.4.1ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistajam KAL1 ir jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (9 mėnesiai) ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti kaltinamojo KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gruodžio 5 d., 23:54 val. iki 2025 m. gruodžio 6 d. 10:35 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažintas recidyvistu.Nuosprendžiu išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tai yra kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui, laikė narkotines medžiagas – 2,722 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,744 g kokaino, iki kol 2025 m. gruodžio 5 d., apie 23:54 val., Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpose, esančiose Šiaulių m., Purienų g. 48, asmens apžiūros metu pas jį rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.Apeliacinio skundo argumentai ir prašymaiApeliaciniu skundu nuteistasis KAL1 nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo iš naujo įvertinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad gyvena su partnere, padeda jai rūpintis jos dviem vaikais; lankosi pas psichikos sveikatos specialistą, gydo priklausomybę alkoholiui ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Be to, rūpinasi savo močiute, kuriai reikalinga kasdienė pagalba.Atsiliepimų į nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimasNuteistojo KAL1 apeliacinis skundas tenkinamasPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis KAL1 kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo peržiūrėti jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 7 d. paskirtą bausmę.Dėl KAL1 paskirtos bausmėsSkirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad KAL1 padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę KAL1 , taip pat nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas KAL1 bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis praeityje teistas 10 kartų (t 1, b. l. 83-101), ši nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. KAL1 5 metų laikotarpyje 9 kartus baustas administracine tvarka (t. 1, 139-155). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusprendė KAL1 skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad paminėti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ne tik į neigiamai, tačiau ir į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymoTeisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl KAL1 atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti KAL1 bausmės vykdymo atidėjimą.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. KAL1 yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Bausmės vykdymo atidėjimas yra savarankiškas baudžiamosios teisės institutas ir viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.Kaip minėta, KAL1 naują tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą, padarė būdamas anksčiau teistas 10 kartų, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pritartina pirmosios instancijos vertinimui, jog tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ne tik į neigiamai, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.Nuteistasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Pripažino, kad nusikalstamą veiką įvykdė pavartojęs alkoholio, jei nebūtų gėręs, narkotinių medžiagų nebūtų nei įgijęs, nei vartojęs. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis jo išteisinti neprašė, tačiau prašė sutrumpinti paskirtos bausmės terminą, nurodė, kad tikrai stengiasi, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), rūpinasi šeima, lankosi pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis daro teisingas išvadas dėl savo netinkamo, priimtinoms moralės normoms prieštaraujančio elgesio. Dirbdamas nuteistasis turės galimybę sumokėti ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, o lankydamasis pas specialistą pagerins savo galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą atsisakant alkoholio, kurio vartojimas, paties nuteistojo teigimu, įtakojo jo neigiamą elgesį ir nusikalstamos veikos padarymą.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas ir gresianti griežta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėjo prevencinį poveikį, taip pat kad nuteistojo motyvuotas noras keistis ir probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma KAL1 elgesio kontrolė bus pakankamai veiksmingos priemonės tam, kad nuteistasis daugiau nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam KAL1 bus skiriami įpareigojimai, kurių nuteistajam nevykdant ar vykdant juos netinkamai, pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą probacijos tarnyba gali teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai KAL1 nebus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimoPagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 7 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis KAL1 . Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistajam KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, prašoma iš KAL1 valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybės naudai iš KAL1 62,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,n u s p r e n d ž i a : nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą tenkinti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios nekeisti, pradėjus vykdyti, panaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam KAL1 atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros bei įpareigoti per bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuteistojo priežiūrą vykdančioje institucijoje gavimo dienos. KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme netenkinti.Teisėjai Nerijus Masiulis Audrius Sadauskas Laisvydas Zederštremas