Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-616/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03099-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.6.6; 1.1.8.11; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 29 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,nuteistojo L. Z. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir L. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos tesimo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų.Bausmės pradžią D. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. S. pripažintas recidyvistu.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, D. S. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. sausio 30 d. 5.15 val. iki 2026 m. sausio 30 d. 14.50 val. – viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Nuspręsta D. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, kurį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S., iš D. S. nepriteistos.L. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.Bausmės pradžią L. Z. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo bausmės vykdymui dienos.Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. Z. pripažintas recidyvistu.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, L. Z. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. sausio 30 d. 5.15 val. iki 2026 m. sausio 30 d. 14.50 val. – viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Nuspręsta L. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.Iš D. S. ir L. Z. solidariai civilinei ieškovei V. M. individuali įmonei priteista 2 109,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: foninį automobilio salono kvapą (stiklainis Nr. 1), kvapo pėdsaką nuo automobilio kairės pusės (vairuotojo) sėdynės (stiklainis Nr. 2), kvapo pėdsaką nuo automobilio dešinės pusės (keleivio) sėdynės (stiklainis Nr. 3), biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplovą nuo vairo (vokas Nr. 4), biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplovą nuo pavarų perjungimo svirties (vokas Nr. 5), biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplovą nuo keleivio pusės priekinių durelių vidinės rankenėlės (vokas Nr. 6), specialias lipnias juostas su mikrodalelėmis nuo vairuotojo ir keleivio sėdynės (vokas Nr. 7), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Bylos esmėD. S. ir L. Z. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 29 d. 23.00 val. iki 2026 m. sausio 30 d. 03.30 val., (duomenys neskelbtini), autobusų stoties teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagrobė svetimą – V. M. individualiai įmonei priklausantį turtą – automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės, tuo padarė V. M. individualiai įmonei 3 000 Eur turtinę žalą.Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes.Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Z. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, panaikinti jo pripažinimą recidyvistu ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti arešto bausmę, taikant BK 641 straipsnį.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.Teigia, kad savo kaltę dėl svetimo turto – automobilio pagrobimo pripažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad nusikalstamos veikos tikslas nebuvo svetimo turto užvaldymas, siekiant turtinės naudos. Nusikalstamos veikos motyvas – neteisėtai pasinaudoti svetimu turtu – rastu nerakintu automobiliu, juo pasinaudoti pasivažinėjant apylinkėje.Akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, tačiau pagal savo socialinę brandą gali būti prilyginamas nepilnamečiui. Tvirtina, kad tai atsispinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdyje, nusikalstamos veikos motyve ir kitose su asmenybe susijusiose aplinkybėse. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, tik formaliai konstatavo, jog praeityje yra teistas 8 kartus ir dėl to pripažino jį recidyvistu, kadangi absoliuti dauguma padarytų nusikalstamų veikų įvykdytos jam būnant nepilnamečiu, netgi 14-os metų amžiaus, o tai rodo jo ne brandą, socialinių įgūdžių stoką ir tokie nepilnamečio teistumai negali būti pagrindu asmens recidyvisto statuso taikymui. Tvirtina, kad tokiu būdu neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepagrįstai pabloginta jo teisinė padėtis.Taip pat akcentuoja, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnis). Tačiau ši teisės norma, priimta 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d. Tvirtina, kad jo paskutinis nuosprendis, pagal kurį atliko laisvės atėmimo bausmę, priimtas 2024 m. kovo 21 d., tai yra, galiojant ankstesnei BK 27 straipsnio redakcijai. Todėl skundžiamu nuosprendžiu nėra pagrįsta ir teisinga pripažinti jį recidyvistu, kadangi ankstesnis nuosprendis, kuris tapo pagrindu dėl recidyvisto instituto taikymo, priimtas anksčiau nei BK 27 straipsnio pakeitimas. Prašo atsižvelgti į jo labai jauną amžių, neįgalumą (turi protinę negalią), neturėjimą galimybės užsitikrinti teisinės pagalbos – samdytis advokatą (mano, kad jam privalėjo būti užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba gynyba dėl turimos protinės negalios ir dėl to turimo neįgalumo), į tai, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga, yra socialiai pažeidžiamas, jo motina sunkiai serga onkologine liga ir jai, turinčiai negalią ligonei, reikalinga parama, pagalba. Tvirtina, kad paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams bus padaryta nepagrįstai didelė žala ne tik nuteistajam, bet ir jo artimųjų interesams.Taip pat, pasak nuteistojo, atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad nusikalstamos veikos motyvas – spontaniškas ir neatsakingas jaunatviškas elgesys, siekiant pasinaudoti neužrakintu su palikta variklio užvedimo sistema, automobiliu, juo pasivažinėjant, ir dėl to į nukentėjusiojo atstovo rizikingą elgesį, tokiu būdu paliekant automobilį, tai visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nuteistajam yra pagrindas švelninti bausmę, paskiriant arešto bausmę, mažesnę už vidurkį, bei taikant BK 641 straipsnį.Atsiliepimų į nuteistųjų D. S. ir L. Z. apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. S. ir nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Nuteistųjų D. S. ir L. Z. apeliaciniai skundai atmetami.Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji D. S. ir L. Z. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, tačiau skunduose keliami jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais ir pasisako.Dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo D. S.Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos tesimo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 10 dienų, netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą <...>, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. ankstesniu nuosprendžiu, tai yra, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. S. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. liepos 27 d. viršininko sprendimu Nr. NĮ-23-1316, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. liepos 28 d. lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, taikant intensyvią priežiūrą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas, kuriuo nuspręsta panaikinti nuteistojo D. S. lygtinį paleidimą ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d., todėl buvo pateikta vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriui ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui, tačiau D. S. paskirtos ir neatliktos 2 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės neatliko, nes pasislėpė, buvo ieškomas. Nuteistasis D. S. buvo surastas ir 2025 m. sausio 24 d. pagal išduotą Europos arešto orderį kitoje baudžiamojoje byloje buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui vykdyti kitą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Nuteistasis D. S. nebuvo išduotas Lietuvos Respublikai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir nesutiko atlikti neatliktos minėta nutartimi paskirtos bausmės dalies, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2025 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad ši kreiptųsi į D. S. išdavusią ar perdavusią valstybę dėl numatyto sutikimo gavimo vykdyti įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį. Kol buvo ruošiami dokumentai dėl nuteistojo sutikimo gavimo ir juos 2026 m. balandžio 2 d. gavus apylinkės teisme, nuteistasis D. S. buvo paleistas 2026 m. sausio 6 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal kitą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendį, dėl kurio vykdymo jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d., bet ja paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (2 mėnesiai 13 dienų) buvo neatlikta, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. balandžio 14 d. patvarkymu pateikė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis D. S. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 29 d. 23.00 val. iki 2026 m. sausio 30 d. 03.30 val., padarė neatlikęs ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas.Nustatyta, kad D. S. 2026 m. balandžio 29 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 2 mėnesiams 13 dienų, todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nuteistajam likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo lygi 23 dienoms. Sistemiškai analizuodama BK 64 straipsnį, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog taisyklė, susijusi su pridedamos bausmės mažesniu negu minimalus tos bausmės rūšies dydžiu, yra nurodyta prie taisyklės, susijusios būtent su daliniu (BK 64 straipsnio 3 dalis), o ne visišku bausmės sudėjimu (BK 63 straipsnio 2 dalis), leidžia teigti, kad baudžiamasis įstatymas leidžia taikyti dalinį bausmių sudėjimą ir tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą ir pridėdamas dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (10 dienų laisvės atėmimo bausmės), kai likusi neatlikta bausmės dalis yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (23 dienos), BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, D. S. atžvilgiu taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – laisvės atėmimą 10 dienų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo D. S. apeliacinio skundo remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl nuteistajam L. Z. paskirtos bausmėsPagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo L. Z. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas L. Z. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Z. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau anksčiau iš viso teistas net 8 kartus, iš jų – 5 kartus už nusikalstamas veikas, padarytas būnant nepilnamečiu, 3 kartus – už nusikalstamas veikas, padarytas būnant jau pilnamečiu, daugiausia teistas už turtinių nusikaltimų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus vos keturiems mėnesiams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (1 t., b. l. 144-156). Nuteistasis L. Z. daug kartų baustas ir administracine tvarka, daugiausia už važiavimą autobusu be bilieto ir smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, nuobaudos galiojančios, kadangi paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 166-177). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad L. Z. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, turi oficialaus darbo stažo nuo 2023 m., nuo 2026 m. birželio 10 d. dirbo pagal laikiną (3 mėn.) darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju (1 t., b. l. 179; 2 t., b. l. 180-183). Kadangi L. Z. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis L. Z. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o rizikingu – toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020, 2K-29-648/2023, 2K-143-511/2025 ir kt.).Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis mano, kad V. M. individuali įmonė elgėsi provokuojančiai ir rizikingai, nes netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. M. parodė, jog jam priklauso V. M. individuali įmonė, kuri užsiima keleivių pervežimų, automobilių nuoma. Minėtoje įmonėje dirbantis A. M. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 29 d. dienos metu A. M. su minėtu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini)e, ten automobilį ir pastatė. Automobilį paliko neužrakintą ir viduje paliko užvedimo raktelius, nes tą automobilį turėjo pasiimti kitas vairuotojas ir grįžti namo. 2026 m. sausio 30 d. apie 03.30 val., jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad jo įmonei priklausantis minėtas lengvasis automobilis su užvedimo rakteliais buvo pagrobtas (t. 1, b. l. 78-81). Nustatyta, kad minėta teritorija stebima miesto kameromis (1 t., b. l. 24-26). Taigi, nors aplinkybė, kad minėtas automobilis stovėjo autobusų stotyje stovėjo neužrakintas, iš esmės vertintina kaip paties nukentėjusiojo nerūpestingumas savo turto atžvilgiu, visgi toks nukentėjusiojo elgesys niekaip negali būti vertinamas prieštaraujančiu moralės normoms, įžeidžiančiu kaltininką ar jo artimą asmenį, smurtiniu arba kitokiu pavojingu, neteisėtu veiksmu, kaip nurodyta kasacinėje praktikoje dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo L. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojančio ar rizikingo nukentėjusio asmens elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino jį recidyvistu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra, motyvuotu sprendimu. Kadangi BK 27 straipsnio nauja redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ji turi grįžtamąją galią ir yra taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiam L. Z.. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad L. Z. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas už analogiško pobūdžio turtinius nusikaltimus, būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra, L. Z., būdamas jau pilnamečiu, iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Kaip matyti, tik atlikdavęs paskirtas bausmes, nuteistasis vėl nusikalsdavo ir būdavo siunčiamas į laisvės atėmimo vietų įstaigas, teistumas L. Z. neišnykdavo, o paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę L. Z. atliko ir iš laisvės atėmimo vietos įstaigos buvo paleistas 2025 m. rugsėjo 19 d. bei naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos – aptariama veika padaryta laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 29 d. 23.00 val. iki 2026 m. sausio 30 d. 03.30 val. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo analogiškus nusikaltimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, L. Z. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jis pripažįstamas recidyvistu, o iki tol recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, matyti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai, esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms, asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026). Taigi nagrinėjamu atveju matyti, kad L. Z. recidyvistu buvo pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis aktualia teismų praktika, sprendžiama, kad pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė L. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Todėl apelianto teiginiai, kad BK 27 straipsnio naujoji redakcija pritaikyta netinkamai, sunkinant pastarojo teisinę padėtį, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei pagrįstai pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), pastarajam už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metams 6 mėnesiams (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be kita ko, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 1 metams – nėra aiškiai per didelis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam L. Z. paskirta galutinė bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, yra jauno amžiaus, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą jas vertinti ir šiuo pagrindu švelninti L. Z. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis pagal savo socialinę brandą gali būti prilyginamas nepilnamečiui. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis turi neįgalumą (protinę negalią). Be to, apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis pažada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi jis sistemingai daro įvairias nusikalstamas veikas – kaip minėta, iš viso teistas net aštuonis kartus. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Pažymėtina, kad skunde nurodyta aplinkybė – siekis prižiūrėti onkologine liga sergančią motiną, nors duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, jis nepateikė – nuteistajam buvo žinoma iki įvykdant naują nusikalstamą veiką, tačiau jos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus L. Z. švelnesnę bausmę – šiuo atveju nuteistojo prašomą arešto bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu L. Z. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad L. Z. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo L. Z. teistumų matyti, kad jis, būdamas itin jauno amžiaus (šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai), iš viso teistas net aštuonis kartus, nusikalstamos veikos padarytos per šešerius metus – 2020-2026 m. laikotarpiu, visus kartus jam buvo skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus bei sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus vos keturiems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus L. Z. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nemotyvuotai, tačiau pagrįstai nuteistojo L. Z. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimoŠiaulių apygardos teisme 2026 m. spalio 5 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 2 d. pažymos, kuriose nurodyti apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžiai teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems D. S. ir L. Z. pagal 2026 m. liepos 23 d. sprendimus Nr. KTS-2026-04500 ir Nr. KTS-2026-04500 – atitinkamai 119,29 Eur ir 81,25 Eur bei prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 2 d. pažymos dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateiktos teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Todėl jos negali būti nagrinėjamos, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbti ir dėl šių prašymų kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2026 m. spalio 1 d. 10.00 val., kadangi gynėjai nuteistiesiems D. S. ir L. Z. paskirti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Taigi, nuo gynėjų paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymams dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gautų prašymų pasisakyti, todėl jie paliekami nenagrinėti.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistųjų D. S. ir L. Z. apeliacinius skundus atmesti.Palikti nenagrinėtus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš D. S. ir L. Z..Teisėjai Gintarė Bunikienė Ernesta Montvidienė Gražvydas Poškus