Šiaulių apygardos teismo nutartis

| Civilinė byla Nr. e2A-995-569/2026 | (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10237-2026-2 | Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3.; 3.3.1.19.1.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 19 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir teisės į privalomąją palikimo dalį.Teisėjų kolegijan u s t a t ė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankas, prašydama iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei 2026 m. kovo 10 d. liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį ieškovės brolio A. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei kaip privalomąją palikimo dalį.Ieškovė nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. mirė ieškovės brolis A. Š.. Ieškovė yra vienintelė A. Š. įstatyminė įpėdinė. 2025 m. birželio mėn. ji kreipėsi telefonu į Vilniaus miesto 25-ąjį notaro biurą su prašymu priimti palikimą po brolio A. Š. mirties. Paaiškėjo, kad brolis A. Š. buvo surašęs testamentą ir dėl jo palikimo kreipėsi įpėdinė pagal testamentą – valstybė. Apie brolio sudarytą testamentą ieškovė nežinojo.2025 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 25-ajame notaro biure buvo paskelbtas ieškovės brolio A. Š. testamentas, kuris buvo patvirtintas 2007 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto 25-ajame notaro biure. Testamentu ieškovės brolis paliko jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.Ieškovė pažymėjo, kad jai reikalinga finansinė parama, jai trūksta lėšų būtiniausioms reikmėms, pati pasirūpinti savimi negali tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl neįgalumo.Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti aiškinama plečiamai. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad teisė į privalomąją palikimo dalį – tai įstatymo nustatyta teisė, kuria turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.Atsakovė pažymėjo, kad sandorių negaliojimo ar jų nuginčijimo teisiniai pagrindai numatyti CK 1.78-1.96 straipsniuose, tačiau ieškinyje nenurodoma kokiu teisiniu pagrindu ieškovė siekia panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei 2026 m. kovo 10 d. liudijimą.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovės S. Š. ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (ii) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (iii) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).Teismas konstatavo, kad ieškovė yra palikėjo sesuo, ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, brolis testamentu turto jai nepaliko. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, kad ieškovė neatitinka 1 sąlygos.Teismas nurodė, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra senatvės pensijos amžiaus ir nuo 2008 m. spalio 10 d. gauna senatvės pensiją, gyvena Kelmėje. Ieškovei nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis ir 70 procentų netekto dalyvumo lygis. Ieškovė brolio mirties dieną gavo 644,83 Eur senatvės pensiją ir 42,29 Eur vienišo asmens išmoką. Teismas sprendė, kad brolio mirties dieną ieškovė iš viso gavo po 687,12 Eur per mėnesį. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimo, kurią testatorius aiškiai išreiškė oficialiajame testamente. Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad palikėjo mirties momentu ieškovė gyveno atskirai nuo palikėjo, gavo pensiją, kurios dydis yra artimas vidutinei senatvės pensijai, dėl ko, teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis buvo pakankama asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų pagal CK 5.20 straipsnį dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmėApeliaciniu skundu ieškovė S. Š. prašo panaikinti 2026m. liepos 17d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-18606-1094/2026 ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir iš dalies pakeisti 2026 m. kovo 10 d. Vilniaus m. 25-ojo notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį apeliantės brolio A. Š. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste priteisti apeliantei, kaip privalomąją palikimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodė, kad situacija yra išimtinė – ji yra vienintelė A. Š. turto paveldėtoja, kuriai itin reikalinga materialinė pagalba. Apeliantės vertinimu, tokiu atveju, jai, kaip vienintelei paveldėtojai, turėjo būti taikoma išimtis iš įstatymo numatytos sąlygos.Apeliantė pažymėjo, kad jos finansinė ir socialinė padėtis labai sunki, nes yra senatvės pensininkė, jai (duomenys neskelbtini) metai, yra neįgali, gyvena viena.Įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo; juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Todėl išlaikymo reikalingumas gali būti konstatuojamas, kai asmens turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių.Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatorių'! priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 17 punktą; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 149-421/2019 21 punktą).Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).Abiem atvejais, tiek CK 5.11 straipsnyje, tiek CK 5.20 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas asmenų ir teismai nekvestionuoja įstatymo leidėjo valios dėl juose nurodytų asmenų sąrašo baigtinumo.Įstatymų leidėjo valia yra dvi privalomos sąlygos dėl CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo: 1) asmuo pretenduojantis į privalomą palikimo dalį turi būti imperatyviai nurodytas teisės akte; 2) turi būti nustatytas išlaikymo reikalingumo faktas. Abi sąlygos yra kumuliatyvios, t.y. būtinos (bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę apskritai taikyti privalomos palikimo dalies institutą), todėl nustačius, kad apeliantė nepatenka į tokių asmenų sąrašą, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė reikalingas jai išlaikymas ar ne.Apeliantė prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu valstybei išduotą palikimo perėjimo liudijimą, tačiau neginčija palikėjo testamento, kuriuo ginčo butas paliktas valstybei. Nepanaikinus testamento, negali būti nuginčytas valstybei išduotas liudijimas, nes priešingu atveju hipotetiškai egzistuotų du vienas kitam prieštaraujantys juridiniai faktai – testamentu konstatuotos valstybės kaip testamentinio įpėdinio teisės, o vėlesniu teismo sprendimu iš dalies panaikintas tokio nenuginčyto testamento pagrindu išduotas palikimo priėmimo liudijimas valstybei.Sandorių negaliojimo ar jų nuginčijimo teisiniai pagrindai numatyti CK 1.78-1.96 straipsniuose, tačiau ieškinyje nenurodoma kokiu teisiniu pagrindu apeliantė siekia panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei 2026 m. kovo 10 d. liudijimą.Teismask o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosNagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir teisės į privalomąją palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. Š. yra A. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sesuo. 2007 m. birželio 26 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės, palikėjas nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Testamentų registro duomenimis, valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, 2025 m. lapkričio 14 d. priėmė palikimą. Dėl apeliacinio skundo argumentųApeliantė skunde akcentuoja, kad jos situacija yra išimtinė – ji yra vienintelė A. Š. turto paveldėtoja, kuriai itin reikalinga materialinė pagalba. Apeliantės vertinimu, tokiu atveju, jai, kaip vienintelei paveldėtojai, turėjo būti taikoma išimtis iš įstatymo numatytos sąlygos. Apeliantė, be kita ko, pažymėjo, kad jos finansinė ir socialinė padėtis labai sunki, nes yra senatvės pensininkė, jai (duomenys neskelbtini) metai, yra neįgali, gyvena viena.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.Akcentuotina, kad įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 16 punktas). Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (1) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (2) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (3) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga). Taigi, asmens patekimas į įstatyme nustatytą subjektų ratą yra savarankiška ir pirminė teisės į privalomąją palikimo dalį sąlyga.Pirmiausia turi būti nustatyta, ar apeliantė yra CK 5.20 straipsnyje nurodytas subjektas. Bylos duomenimis, apeliantė yra palikėjo sesuo. Sesuo CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta kaip asmuo, turintis teisę į privalomąją palikimo dalį. Todėl nėra įvykdyta jau pirmoji būtina tokios teisės atsiradimo sąlyga. Priešingas aiškinimas reikštų CK 5.20 straipsnyje nustatyto subjektų rato išplėtimą įstatyme nenurodytiems asmenims. Tokiu atveju teisę į privalomąją palikimo dalį galėtų įgyti bet kuris palikėjo giminaitis, įrodęs, kad jam buvo reikalingas išlaikymas, nors įstatymų leidėjas tokiam asmeniui tokios teisės nesuteikia. Toks aiškinimas neatitiktų CK 5.20 straipsnio turinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad teisė į privalomąją palikimo dalį gali atsirasti tik esant visų būtinų sąlygų visumai. Be to, įstatymas nenumato išimčių, leidžiančių pripažinti tokią teisę kitiems asmenims dėl jų sunkios materialinės ar socialinės padėties, senyvo amžiaus, negalios ar aplinkybės, kad jie yra vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymą. Taigi, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytos subjektų ratą apibrėžiančios sąlygos ir pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį.Taip pat pažymėtina, kad įstatyminio įpėdinio statusas savaime nesuteikia teisės į privalomąją palikimo dalį, nes CK 5.20 straipsnyje nustatyta specialus subjektų ratas bei numatytos papildomos sąlygos, kurioms esant suteikiama teisė nepaisant testamento turinio paveldėti privalomąją dalį.Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pereiti prie antrosios sąlygos – vertinti, ar apeliantei palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Tokio vertinimo atlikimas šiuo atveju neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant dėl teisės į CK 5.20 straipsnyje nustatytą privalomąją palikimo dalį, nes net ir išlaikymo reikalingumo nustatymas negalėtų pakeisti apeliantės, kaip palikėjo sesers, statuso ir įtraukti jos į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą subjektų ratą. Akcentuotina, kad išlaikymo reikalingumas vertinamas tik asmens, kuris apskritai gali būti CK 5.20 subjektas, atžvilgiu, todėl nėra pagrindo išsamiau nagrinėti apeliantės argumentų dėl jos sunkios turtinės padėties.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, neišplėsdamas įstatyme nustatyto asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, rato, nepripažino apeliantės turint teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi įstatymas aiškiai apibrėžia asmenų ratą, kuriems, dėl jų labai artimų šeiminių ryšių, suteikta teisė į privalomąją palikimo dalį, t. y. vaikai, sutuoktinis ir tėvai, o vaikaičiai į šį asmenų ratą nėra įtraukti, plečiamai aiškinti šią įstatymo normą nėra pagrindo (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).Dėl procesinės bylos baigtiesEsant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidųCPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė VĮ Turto bankas prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nereiškė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjai | Lina Muchtarovienė | Aleksandras Rusakas | Irma Valiuškienė