Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-34-594/2026Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00223-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.6; 21.8.5(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 15 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (pranešėjo), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdyba, Institucija) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Bylos esmėPolicijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-134873-2025 M. A. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 424 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 575 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones devyniems mėnesiams atėmimas už tai, kad jis 2025 m. vasario 3 d. 10.46 val. kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 93,193 kilometre vairavo transporto priemonę MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios privalomoji techninė apžiūra nustatyta tvarka nebuvo atlikta ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu, išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. skundą, Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimas panaikintas ir M. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 424 straipsnio 4 dalį nutraukta. M. A. iš valstybės priteistas 677,60 Eur išlaidų už advokato, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, suteiktas paslaugas atlyginimas.Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestas. M. A. iš valstybės priteistas 484 Eur išlaidų už advokato, bylą nagrinėjant apygardos teisme, suteiktas paslaugas atlyginimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentaiInstitucija prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo panaikinti Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai. Netenkinti M. A. prašymų priteisti iš valstybės 677,40 Eur ir 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Institucijos prašyme nurodoma:Panevėžio apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, netinkamai taikė ANK 611 straipsnio 1 dalies, 642 straipsnio, 666 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl byloje priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad Institucija, vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, turėjo galimybę išnagrinėti M. A. skundus dėl Institucijos nutarimo. M. A. Institucijos nutarimo per ANK 623 straipsnyje nustatytą terminą neapskundė, pareiškėjo skundai Institucijoje buvo gauti praleidus paminėtame straipsnyje nurodytą terminą, kartu su jais buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą skundų padavimo terminą. ANK 623 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad, praleidus skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimo terminą, jis pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali būti atnaujintas tik apylinkės teismo. Tai patvirtina, kad Institucija neturėjo teisės nagrinėti M. A. skundų ir, vadovaudamasi ANK 623 straipsnio nuostatomis, pagrįstai juos kartu su prašymu atnaujinti praleistą skundų padavimo terminą persiuntė Panevėžio apylinkės teismui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino skundams paduoti atnaujinimo. Tuo tarpu Panevėžio apylinkės teismas, atnaujinęs skundų dėl Institucijos nutarimo padavimo terminą, turėjo M. A. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kuri tik tuomet būtų turėjusi teisę pagal ANK 625 straipsnio nuostatas skundus išnagrinėti ir įvertinti juose nurodytas aplinkybes.Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad pažeidimų fiksavimo sistema buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. administracinis nusižengimas užfiksuotas asmeniui nedalyvaujant, ir teisėtai bei pagrįstai buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis. Byloje procesiniai veiksmai buvo atlikti vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis. M. A. per ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą Institucijai jokių duomenų apie tai, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, nepateikė, šie duomenys buvo nurodyti ir vertinami tik apylinkės teisme, t. y. paminėtos aplinkybės Institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos.Be to, ANK nėra įtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo (subjektas). Todėl Panevėžio apylinkės teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino Institucijos nutarimą ir M. A. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kad būtų tęsiamas tyrimas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).Kadangi žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, remiantis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (duomenys apie tai, kad administracinius nusižengimus padarė kitas asmuo, M. A. buvo pateikti tik apylinkės teismui), skundžiamais teismų sprendimais taip pat nepagrįstai M. A. iš valstybės buvo priteistas iš viso 1 161,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvadosPolicijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos prašymas tenkintinas.Dėl ANK 625 straipsnio taikymoInstitucijos prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra keliamas ANK 625 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo klausimas. Prašyme teigiama, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ANK 625 straipsnio nuostatos nedraudžia institucijai sutikti su skundo argumentais ir panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą tais atvejais, kai skundas dėl jo paduotas praleidus skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pritaria šiems prašymo argumentams.ANK XXXIV skyriuje reglamentuotas ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui. Pagal ANK 622 straipsnio 2 dalį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui.ANK 623 straipsnyje, nustatančiame nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą, nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta paminėto termino atnaujinimo tvarka. Nustatyta, kad jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.ANK 625 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimo su skundu tvarką, institucijai įtvirtinta galimybė, įvertinus skundo argumentus, pačiai revizuoti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, ANK 623 straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui.Aiškinant ANK 625 straipsnio nuostatas Institucijos prašyme akcentuojamu aspektu, reikšmingas yra ir XL skyriuje „Nutarimų, nutarčių administracinių nusižengimų bylose ir administracinių nurodymų vykdymas“ nustatytas teisinis reguliavimas. ANK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti. Pagal ANK 668 straipsnio 2 dalį, institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus jų apskundimo terminui. Apskųstas nutarimas turi būti vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai, jei šis nutarimas nebuvo panaikintas.Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismui gali būti apskundžiamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu per šį terminą ne teismo tvarka priimtas nutarimas per jį priėmusią instituciją nėra apskundžiamas apylinkės teismui, suėjus apskundimo terminui nutarimą priėmusi institucija (pareigūnas) paprastai turi nukreipti jį vykdyti (ANK 667 straipsnio 2 dalis, 668 straipsnio 2, 5 dalys). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal ANK 625 straipsnyje nustatytą tvarką nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija visišką arba dalinį sutikimą su paduotu skundu dėl nutarimo gali išreikšti tik institucijos nutarimo apskundimo laikotarpiu. Suėjus ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminui, institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik atnaujinus praleistą skundo padavimo terminą, o tai gali daryti tik apylinkės teismas.Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. A. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 424 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu. Šis nutarimas jo priėmimo dieną (2025 m. liepos 21 d.) buvo išsiųstas M. A. elektroniniu paštu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose bei registruose elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. Institucijai skundą dėl 2025 m. liepos 21 d. nutarimo per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė 2025 m. rugpjūčio 20 d., t. y. pasibaigus paminėto ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminui (paskutinė skundo padavimo diena buvo 2025 m. rugpjūčio 11 d.).Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ANK 625 straipsnio nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas, jog Institucija, vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, gavusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. ir jo įgalioto atstovo skundus dėl Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo, kurie buvo paduoti praleidus nutarimo apskundimo terminą, turėjo dvi galimybes sutikti su skundų argumentais, panaikinti skundžiamą nutarimą ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė.Dėl bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimoNagrinėjamoje byloje M. A. Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 3 d. 10.46 val. kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 93,193 kilometre vairavo transporto priemonę MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios privalomoji techninė apžiūra nustatyta tvarka nebuvo atlikta ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, t. y. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai), 424 straipsnio 4 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, kurie buvo užfiksuoti stacionare teisės pažeidimų fiksavimo sistema, padarymą.Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. įgalioto atstovo skundą ir atlikęs byloje įrodymų tyrimą (apklausęs M. A., liudytojus N. I., T. P., ištyręs kartu su skundu pateiktus ir Institucijos bylai papildomai pateiktus dokumentus), konstatavo, kad Institucija nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir neįrodė, kad M. A. padarė jam inkriminuotus nusižengimus. Byloje nesant tiesioginių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo M. A., visos byloje kilusios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas panaikino Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą ir M. A. teiseną dėl pirmiau paminėtų administracinių nusižengimų nutraukė.Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą arba panaikinti abu šiuos procesinius sprendimus ir bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti, pritarė apylinkės teismo pirmiau nurodytiems argumentams ir Institucijos apeliacinio skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismas patikrino byloje esančių duomenų sąsajumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip visumą. Administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios Institucijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesurinko pakankamų bei neginčijamų M. A. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo įrodymų.Institucija nesutinka su žemesnės instancijos teismų byloje priimtais procesiniais sprendimais. Nurodo, kad nors M. A., vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi, tyrimo metu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai apie užfiksuotus nusižengimus, tačiau jis pareigūnų neinformavo, jog nusižengimų padarymo metu transporto priemonę MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kitas asmuo. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir vertinamos tik apylinkės teisme, todėl jos tyrimo metu negalėjo būti ištirtos Institucijoje. Šie argumentai yra pagrįsti.ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4, 7 dalys). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016, 15 punktas; 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas; kt.). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020, 14 punktas). Kartu pažymėtina, kad in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024, 10 punktas).ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022, 10 punktas). ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ANK XXXVII skyriuje nustatytas išimtis. Be to, teismų praktikoje išaiškina, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byla tyrimo metu buvo neišsamiai ir nevisapusiškai ištirta ir reikalauja didelės apimties papildomų tyrimo veiksmų, teismas negali priimti sprendimo dėl asmens kaltės ir privalo grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-594/2026, 17 punktas).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 9 punktas). Taigi, esminė teisingo sprendimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo garantija yra tinkamas bylos aplinkybių ištyrimas ir byloje surinktų įrodymų išsamus bei visapusiškas įvertinimas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir teisės taikymo aspektu patikrinusi byloje priimtus Institucijos bei žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą ir nutraukdamas M. A. teiseną dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, o apygardos teismas pritardamas tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui, iš esmės pažeidė bylos aplinkybių išsamaus ištyrimo reikalavimą, įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių dėl kaltinime nurodytu laiku bei vietoje automobilį MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens, pateikė bylos įrodymų visuma nepagrįstas išvadas, dėl to nukrypo nuo pirmiau aptartų teismų praktikos išaiškinimų, nesilaikė in dubio pro reo principo taikymui keliamų reikalavimų ir byloje priėmė neteisėtus bei nepagrįstus procesinius sprendimus.Iš bylos medžiagos matyti, kad stacionaria pažeidimų fiksavimo sistema buvo užfiksuota, jog 2025 m. vasario 3 d. 10.46 val. kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 93,193 kilometre važiavo transporto priemonė MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios privalomoji techninė apžiūra nustatyta tvarka nebuvo atlikta ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad šis automobilis priklauso M. A.. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas 2025 m. gegužės 19 d. nustatyta tvarka buvo išsiųstas automobilio savininkui M. A.. Šis, nepateikęs duomenų apie tai, kad transporto priemonę nusižengimų padarymo metu vairavo kitas asmuo, ir nepateikęs reikalavimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nubaustas už aptariamų administracinių nusižengimų padarymą.Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad M. A. tik 2025 m. rugpjūčio 20 d. apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo pateiktame skunde nurodė, jog transporto priemonę vairavo ne jis, o T. P.. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. įgaliotas atstovas antrą kartą apylinkės teismui 2025 m. rugsėjo 19 d. paduotame skunde papildomai nurodė, kad transporto priemonę, kurią vairuojant buvo padaryti administraciniai nusižengimai, M. A. 2025 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė N. I., o nusižengimų padarymo metu (2025 m. vasario 3 d.) N. I. prašymu transporto priemonę vairavo T. P.. Atstovas kartu su skundu pateikė paminėtą sutartį, taip pat T. P. 2025 m. rugsėjo 18 d. liudijimą apie automobilio vairavimą, kuriame nurodyta, kad jis N. I. prašymu 2025 m. vasario 3 d. 10.45 val. transporto priemonę MAN 8.145, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo į Vilnių. Taigi, priimant 2025 m. liepos 21 d. nutarimą, šios aplinkybės nebuvo žinomos, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad automobilį vairavo jo savininkas.Apylinkės teismas, siekdamas išsiaiškinti byloje pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuotus nusižengimus padariusį asmenį, apklausė M. A., N. I. ir T. P., tačiau šių asmenų parodymų tinkamai neįvertino, negretino jų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, bylos įrodymų nevertino kaip visumos. Nors paminėtų asmenų teismui duoti parodymai dėl transporto priemonės, su kuria buvo padaryti nusižengimai, pardavimo, jos perdavimo aplinkybių prieštaringi ir kelia pagrįstų abejonių (skirtingai nurodė aplinkybes dėl skelbimo apie parduodamą automobilį, automobilio po pardavimo pervarymo vietos, jo perdavimo N. I. laiko, pastarosios kontaktavimo su T. P. ir kt.), kas konstatuota ir skundžiamame teismo nutarime, apylinkės teismas ne tik kad nevertino jų kartu su rašytiniais bylos įrodymais (pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuotais duomenimis (pavyzdžiui, dėl automobilio techninės būklės), Institucijos teismui papildomai pateiktais duomenimis, susijusiais su aktualios transporto priemonės techninės apžiūros atlikimu), M. A. procesiniu elgesiu, bet ir neatliko jokių papildomų veiksmų nustatytiems prieštaravimams ir abejonėms pašalinti (pavyzdžiui, nesurinko duomenų, susijusių su galimai parduotos transporto priemonės perregistravimu). Vietoj to padarė prieštaringą, su bylos duomenimis nesuderinamą išvadą, kad byloje nėra M. A. parodymus, jog jis pažeidimų padarymo metu transporto priemonės MAN 8.145 nevairavo, paneigiančių įrodymų. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal Institucijos apeliacinį skundą, paminėtų apylinkės teismo padarytų esminių pažeidimų neištaisė, apsiribojo formaliu sutikimu su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis.Taigi, byloje liko tinkamai neištirtos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, nepatikrinti byloje esantys duomenys ir nepašalinti tarp jų esantys prieštaravimai (ANK 563 straipsnis, 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 4 dalis). Tai sukliudė teismams pateikti motyvuotas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl M. A. kaltės, padarius jam inkriminuotus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 4 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, ir atitinkamai priimti byloje teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Kadangi, siekiant išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti tarp bylos duomenų esančius prieštaravimus, byloje būtina atlikti nemažai papildomų procesinių veiksmų (nustatyti asmenį, po įvykio apdraudusį automobilį, T. P. darbo pas M. A. faktą ir pan., t. y. aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą), be kita ko, susijusių ir su papildomų duomenų išreikalavimu (patikrinimu valstybės registruose), taip pat būtina patikimai nustatyti administracinius nusižengimus (dalį jų) padariusį asmenį, naikinami ne tik žemesnės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai, bet ir Institucijos byloje priimtas nutarimas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti Institucijai.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą byloje priimamą sprendimą, prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytus argumentus, susijusius su žemesnės instancijos teismų priimtais sprendimais dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, palieka nenagrinėtus.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai.Teisėjai Albinas Antanaitis Eligijus Gladutis Artūras Ridikas