Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., UAB „Erdita“, UAB Legal Balance,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. 2026 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. S-26-71-27130 atsisakė tenkinti skundą, nurodydama, kad vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0071/15/00709/2 ir Nr. 0071/19/03319 pareiškėjo banko sąskaitai, esančiai Luminor Bank AS, yra nustatyta 1258,00 Eur laisvai disponuojama suma. Antstolė nurodė, kad skolininkas 2026 m. balandžio 13 d. gavęs išmoką iš II pakopos pensijų fondo, jau 2026 m. balandžio 14 d. pilnai panaudojo mėnesio laisvai disponuojamos sumos limitą pervesdamas trečiajam asmeniui 1250,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog limitas buvo išnaudotas, o išmokos iš pensijų fondų nepatenka į baigtinį neišieškomų sumų sąrašą pagal CPK 739 straipsnį, vėliau į sąskaitą įplaukęs darbo užmokestis buvo automatiškai ir pagrįstai nurašytas skoloms padengti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareikštu skundu pareiškėjas skundžia antstolės V. Š. veiksmus, nesutikdamas su atsisakymu grąžinti iš jo banko sąskaitos nurašytą darbo užmokestį, kai prieš tai į sąskaitą buvo gautos ir panaudotos II pakopos pensijų fondo lėšos.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0071/15/00709/2 pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos UAB „Erdita“ naudai, ir Nr. 0071/19/03319 pagal 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos UAB Legal Balance naudai. Vykdant šias bylas, pareiškėjo banko sąskaitoje buvo nustatyta 1258,00 Eur dydžio laisvai disponuojama suma. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 13 d. pareiškėjui buvo pervesta 6199,74 Eur išmoka, gauta baigus dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime, o 2026 m. balandžio 14 d. pats pareiškėjas iš savo sąskaitos E. Š. pervedė 1250,00 Eur.

Priverstinio vykdymo proceso paskirtis – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo panaudoti visas įstatymo leidžiamas ir proporcingas priemones išieškojimui užtikrinti. Viena tokių priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į pensijų turtą pagal pensijų fondo dalyvio prievoles aiškintinas kaip draudimas tiesiogiai nukreipti išieškojimą į patį pensijų fondą sudarantį turtą. Klausimas, ar iš konkrečios išmokos apskritai gali būti vykdomas išieškojimas ir kokia apimtimi, gali būti sprendžiamas tik tada, kai skolininkas faktiškai įgyja teisę į pensijų išmoką ir tokia išmoka yra jam išmokama bei patenka į jo asmeninę banko sąskaitą. Tokiu atveju jau taikomos bendrosios CPK 736–739 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo iš pensijų ir kitų išmokų ribas (žr. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-727-601/2026).

Baigtinį piniginių sumų, priklausančių skolininkui, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašą nustato CPK 739 straipsnis, kurio 11 punkte įvardintas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, t. y. kai: a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; b) dalyvis serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. - I invalidumo grupė). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis patenka į asmenų kategoriją, kuriems taikoma ši apsaugos nuostata. Konstatuotina, kad pareiškėjo sukauptas ir jam išmokėtas II pakopos pensijos lėšas antstolė turėjo teisę nurašyti, nes šios lėšos nėra lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio prasme.

Pareiškėjo argumentas, kad nurašant lėšas 2026 m. balandžio 17 d. nebuvo atsižvelgta į CPK 736 straipsnyje numatytus darbo užmokesčio išskaitų ribojimus, yra teisiškai nepagrįstas. CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.5.1 punktu, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Išskaitos iš pareiškėjo darbo užmokesčio, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, nebuvo daromos – (duomenys neskelbtini) pervedė asmeniui priklausančias lėšas į jo banko sąskaitą. Lėšoms patekus į banko sąskaitą, joms taikomas CPK 689 straipsnyje numatytas išieškojimo iš banko sąskaitų mechanizmas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikęs 1250,00 Eur pervedimą 2026 m. balandžio 14 d., pilnai išnaudojo mėnesio laisvai disponuojamą sumą, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas. Kadangi pareiškėjas 2026 m. balandžio 17 d. banko sąskaitoje jau nebeturėjo neišnaudoto laisvai disponuojamos sumos limito, šios įplaukos antstolės nurodymu per PLAIS sistemą buvo teisėtai nurašytos į antstolės depozitinę sąskaitą.

Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad antstolė, priverstinai nurašydama pinigines lėšas, viršijančias nustatytą laisvai disponuojamą sumą per mėnesį, laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, todėl pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą skunde nurodytais motyvais nėra, ir pareiškėjo K. I. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo K. I. 2026 m. gegužės 4 d. skundą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.