Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.3

2026 m. spalio 13 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui N. S., institucija, teikianti išvadą, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pareikštu ieškiniu prašo: 1) paskirti teismo DNR ekspertizę biologinei tėvystei nustatyti; 2) nustatyti, kad atsakovas N. S. yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G. yra atsakovo dukra; 3) nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą kartu su motina A. G.; 4) nustatyti, kad atsakovas su dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru vaiko tėvų sutarimu, atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą bei galimybes ir nepilnametės dukters interesus, įpareigoti šalis apie gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimus pranešti viena kitai per 3 dienas nuo jų pasikeitimo, konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime klausimus spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai ir konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei A. G. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; 6) priteisti 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą; 7) paskirti ieškovę nepilnametei dukrai skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino per interneto socialinius tinklus apie 2025 m. sausio mėnesį, o 2025 m. sausio 12 d. pirmą kartą (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. vasario 23 d. šalys pradėjo gyventi kartu: iš pradžių atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vėliau kitame būste (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šalys kartu gyveno iki 2025 m. liepos mėnesio, kai dėl nesutarimų išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. G.. Ieškovė apie dukters gimimą informavo atsakovą, tačiau šis gera valia tėvystės nepripažino, todėl vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti. Ieškovė teigė, kad atsakovas yra biologinis dukters tėvas ir prašė skirti DNR ekspertizę.

Ieškovė nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, atsakovas vaiko kasdienėje priežiūroje ir auklėjime nedalyvauja. Ieškovė rūpinasi vaiko sveikata, priežiūra ir gyvenimo sąlygomis, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Konkretus, pagal dienas ir valandas detalizuotas atsakovo bendravimo su dukterimi grafikas, ieškovės nuomone, šiuo metu netikslingas: tėvai turėtų bendravimo klausimus spręsti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, amžių ir galimybes. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo dukters gimimo neteikia materialinio išlaikymo, todėl prašo priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį ir 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pateiktoje išlaikymo sąmatoje dukters poreikiams nurodyta apie 730,00 Eur kas mėnesį reikalinga suma. Ieškovė pažymėjo, kad dėl sveikatos sutrikimų mergaitei reikalinga ir papildoma pagalba bei priežiūra.

Atsakovas N. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra tikras, jog A. G. yra jo biologinė dukra, todėl neprieštaravo DNR ekspertizės atlikimui. Atsakovas taip pat nesutiko su prašomu 300,00 Eur išlaikymu, motyvuodamas tuo, kad nedirba, neturi pastovių pajamų, yra sportininkas, intensyviai ruošiasi varžyboms ir galėtų dukters išlaikymui skirti po 200,00 Eur kas mėnesį. Dėl 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, jog nežinojo, ar yra vaiko tėvas, todėl iki ekspertizės, patvirtinančios biologinę tėvystę, atlikimo, jo nuomone, išlaikymo prievolės vykdyti neturėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2026 m. gegužės 11 d. pateikė išvadą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai žinoma, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, joje lankosi socialinis darbuotojas bei individualios priežiūros darbuotoja. 2026 m. vasario 10 d. buvo gautas pranešimas apie galimai pažeidžiamas vaiko teises šeimoje, vertinta vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, tačiau administracinio poveikio priemonės ieškovei nebuvo taikytos. Institucija pažymėjo, kad ieškovė rūpinasi vaiko sveikata ir stengiasi užtikrinti jai tinkamas sąlygas, o mažametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus. Tarnyba pritarė DNR ekspertizės atlikimui, ieškovės prašomam 300,00 Eur mėnesiniam išlaikymo dydžiui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojos paskyrimui bei ieškinyje siūlomai bendravimo tvarkai. Institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2026 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, jos atstovė, atsakovas ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Ieškovė, jos atstovė palaikė pareikštą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog reikalavimą dėl tėvystės nustatymo patvirtina teismui pateikta ekspertizės išvada. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iš esmės nėra, nes dukrą viena augina ir jos poreikiais rūpinasi motina, atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atstovė prašė atsižvelgti į vaiko amžių, individualius sveikatos poreikius ir protingumo principą, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas trijų dienų pranešimo terminas neturi būti suprantamas kaip besąlyginė teisė reikalauti susitikimo su vaiku, neatsižvelgiant į vaiko gydymo, sveikatos priežiūros ar kitus poreikius. Atstovė taip pat išsakė prašymą, kad bendravimas vyktų dalyvaujant motinai dėl vaiko mažo amžiaus ir specialiųjų poreikių. Dėl išlaikymo nurodė, kad ieškovė prašo 300,00 Eur kas mėnesį, įvertinusi vaiko amžių ir gaunamas valstybės išmokas, ir mano, jog šiuo metu tokio atsakovo prisidėjimo pakaktų. Palaikė prašymą priteisti 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pažymėdama, kad byloje esantys susirašinėjimai patvirtina atsakovo žinojimą apie vaiką, o pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo jo gimimo, ne nuo DNR ekspertizės paskyrimo ar išvados gavimo. Prašė išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas N. S. paaiškino, kad su ieškove A. G. nepalaikė ryšių, nes po vaiko gimimo dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu, kuriuo jis faktiškai gyvena, ir tik vėliau juos perdavė kaimynė. Nurodė, kad ieškovės siunčiamos žinutės buvo grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio, todėl, jas perskaitęs, ieškovę užblokuodavo ir tolesnio bendravimo vengė. Atsakovas patvirtino, kad byloje atliktos DNR ekspertizės išvados neginčija ir pripažįsta esantis nepilnametės A. G. biologinis tėvas. Su reikalavimu nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su motina sutiko. Taip pat nurodė, kad norėtų bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime, tokio bendravimo nevengtų. Dėl išlaikymo dydžio paaiškino, kad šiuo metu nedirba, sportuoja, mokosi (duomenys neskelbtini) ir yra visiškai išlaikomas savo tėvų, todėl negali tiksliai įvardyti, kokio dydžio išlaikymą galėtų teikti. Nurodė, kad galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo ir po 300,00 Eur per mėnesį, tačiau pageidautų, kad išlaikymo dydis būtų mažesnis. Su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutiko. Atsakovo teigimu, pareiga teikti išlaikymą turėtų būti skaičiuojama tik nuo DNR ekspertizės išvados gavimo dienos, nes iki tol jis nebuvo įsitikinęs, kad yra biologinis vaiko tėvas, todėl ir siekė atlikti DNR tyrimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) jos motina nurodyta ieškovė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti. Šalys nėra susituokusios, atsakovas gera valia tėvystės nepripažino.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį, išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Nagrinėjamu atveju 2026 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi, šalims sutinkant, paskirta biologinės tėvystės nustatymo ekspertizė, o byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo. Gavus ekspertizės išvadą, 2026 m. liepos 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. 2026 m. liepos 7 d. teismo medicinos eksperto dr. P. P. pateiktoje išvadoje, remiantis biologinės tėvystės DNR tyrimu, nustatyta ne mažesnė nei 99,999865 proc. tikimybė, kad atsakovas N. S. yra A. G. biologinis tėvas. Šios išvados duomenys yra aiškūs, abejonių dėl jų patikimumo byloje nekilo. Be to, ieškovė nurodė, kad šalys vaiko pradėjimo laikotarpiu artimai bendravo, gyveno kartu, o atsakovui buvo žinoma apie nėštumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą N. S. A. G. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), todėl nustatytina, kad N. S. yra biologinis A. G. tėvas, o A. G. yra atsakovo N. S. dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, A. G. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) įrašytini duomenys apie tėvą N. S. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnis).

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, sudarydama civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši pakeistų duomenis apie vaiko tėvą. Kadangi reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo nebuvo pareikštas, A. G. paliekama jos turima pavardė.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, faktinį vaiko gyvenimą, jo amžių, sveikatos būklę bei kitus konkrečiu atveju reikšmingus duomenis.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, nepilnametė A. G. nuo pat gimimo gyvena su motina. Ieškovė rūpinasi jos kasdiene priežiūra ir sveikatos poreikiais. Išvadą teikianti institucija nustatė, kad ieškovė stengiasi užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir priežiūros sąlygas, ir pritarė gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Nors ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės tinkamai rūpintis vaiku, juolab kad Tarnyba nepateikė duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų jo interesų. Be to, mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini) ir individualios pagalbos poreikis, todėl jai ypač svarbus pastovumas ir nuosekli priežiūra. Byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas šiuo metu užtikrintų vaikui tinkamesnes gyvenimo sąlygas. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad nepilnametės A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir teisę bei pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė nustatyti konkretaus atsakovo bendravimo su vaiku grafiko, o prašo nustatyti, kad tėvų bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime klausimai būtų sprendžiami jų tarpusavio susitarimu. Išvadą teikianti institucija šiai tvarkai pritarė. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, nustatytus sveikatos sutrikimus ir individualios pagalbos poreikį, teismo vertinimu, šiuo metu tikslinga nustatyti bendro pobūdžio bendravimo tvarką, pagal kurią tėvai, atsižvelgdami į dukters interesus ir konkrečias aplinkybes, susitars dėl susitikimų ir dalyvavimo ją auklėjant. Šalys privalo bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, užtikrinti vaiko poreikių prioritetą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas N. S. su nepilnamete dukra A. G. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru vaiko tėvų sutarimu, atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą bei galimybes ir nepilnametės dukters interesus. Šalys įpareigotinos apie jų gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimus pranešti viena kitai per 3 dienas nuo jų pasikeitimo, o konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime klausimus spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo ir derybų pagrindu. Tokia tvarka užtikrins vaiko ir tėvo emocinio ryšio formavimąsi bei palaikymą ir vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. G. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2026 m. kovo 9 d. - iki dukters pilnametystės, tuo tarpu atsakovas prašė priteisti mažesnio dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti, numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai).

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius paminėtina, kad ieškovė pateikė išlaikymo sąmatą, pagal kurią A. G. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga apie 730,00 Eur suma, apimanti išlaidas maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad mergaitei dėl sveikatos sutrikimų reikalinga papildoma priežiūra. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) A. G. nustatytas (duomenys neskelbtini), o tos pačios dienos sprendimu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja įprastomis mažamečio maitinimo, aprangos ir higienos išlaidomis, jai papildomai reikalinga specialiuosius poreikius atitinkanti priežiūra ir pagalba. Ieškovė yra tas iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolat gyvena ir kuris užtikrina kasdienę jo priežiūrą, todėl jai tenka ir tiesioginė su tuo susijusi pareigų našta.

Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimas, kad A. G. paskirta 391,50 Eur šalpos neįgalumo pensija. Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna valstybės skiriamas išmokas vaikui. Tačiau valstybės mokamos išmokos savaime nepanaikina tėvų įstatyminės pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šalpos neįgalumo pensijos paskirtis yra užtikrinti minimalias pajamas asmeniui, kuriam nustatytas neįgalumas, o individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija yra siejama su individualiųjų asmens su negalia poreikių tenkinimu. Nors į valstybės mokamas išmokas gali būti atsižvelgiama vertinant bendrą vaiko poreikiams skirtų lėšų visumą, jos negali būti vertinamos kaip savaime pakeičiančios ar panaikinančios vieno iš tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaiką. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad valstybės mokamos išmokos vaikams gali būti skiriamos papildomiems poreikiams tenkinti, o ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgiant į nustatytus vaiko specialiuosius poreikius, 300,00 Eur mėnesinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas negali būti laikomas pertekliniu vien dėl valstybės skiriamų išmokų.

Atsakovas savo finansines galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą ginčijo nurodydamas, kad nedirba, neturi pastovių pajamų ir intensyviai sportuoja. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vien laikinas nedarbas ar sportinė veikla, nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamų, nepateisina vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo neteikimo. Atsakovas yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos būklę, kuri iš esmės ribotų darbingumą, todėl jo argumentai dėl negalėjimo teikti 300,00 Eur mėnesinio išlaikymo laikytini nepagrįstais.

Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti tėvai turi prisidėti pagal jų turtinę padėtį ir galimybes, atsižvelgiant ir į faktiškai vienam iš tėvų tenkančią vaiko kasdienės priežiūros naštą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo po 300,00 Eur per mėnesį, t. y. mažiau nei pusės jos pateiktoje sąmatoje nurodytos 730,00 Eur mėnesio poreikių sumos. Vaiko poreikių vertinimui reikšmingos ir nustatyto neįgalumo bei individualios pagalbos poreikio aplinkybės. Šį išlaikymo dydį, įvertinusi konkretaus vaiko poreikius, palaikė ir išvadą teikianti institucija. Atsakovas neįrodė, kad objektyviai negalėtų gauti pajamų, pakankamų prašomam išlaikymui teikti, ar kad nurodytas išlaikymo dydis būtų neproporcingas jo galimybėms. Atsižvelgiant į bylos šalių padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės prašomas 300,00 Eur mėnesinis išlaikymas laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2026 m. kovo 9 d. - iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi vaiko kilmės iš tėvo patvirtinimas nesiejamas su gimimo įrašo papildymo, DNR ekspertizės atlikimo ar teismo sprendimo, kuriuo nustatoma tėvystė, įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne jam gimus, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ribojant CK 3.200 straipsnyje nustatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareigą mokėti išlaikymo įsiskolinimą ginčija motyvuodamas tuo, kad iki ekspertizės atlikimo nežinojo, jog yra vaiko tėvas. Tačiau ši aplinkybė nepanaikina nuo vaiko gimimo atsiradusios pareigos teikti jam išlaikymą. Be to, ieškovės į bylą pateikti šalių susirašinėjimai rodo, kad atsakovas buvo informuotas apie nėštumą, vaiko gimimą ir galimybę atlikti DNR tyrimą. Iš susirašinėjimų matyti ieškovės pastangos spręsti tėvystės bei išlaikymo klausimus, tačiau atsakovas iki teisminio ginčo išsprendimo materialinio išlaikymo dukrai neteikė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų sumokėjęs išlaikymą už ieškovės nurodytą laikotarpį. Ieškovė prašo priteisti 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio surašymo 2026 m. kovo 6 d., remdamasi 300,00 Eur mėnesinio išlaikymo dydžiu. Prašoma suma atitinka ieškovės galutinai palaikytą reikalavimą ir vertintina atsižvelgiant į byloje nustatytą atsakovo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą nuo dukters gimimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo prie išlaikymo neprisidėjo ir nėra duomenų apie jo teiktą išlaikymą, iš atsakovo priteistinas 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, tenkinus ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų. Taip pat ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas už patenkintus reikalavimus apskaičiuotas žyminis mokestis. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas elektroniniu būdu. Už reikalavimą nustatyti tėvystę, už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką mokėtinas po 115,00 Eur žyminis mokestis, iš viso už tris neturtinius reikalavimus - 345,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį žyminis mokestis skaičiuojamas nuo 12 mėnesių išmokų sumos (3600,00 Eur), todėl sudaro 81,00 Eur (3600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Už 1150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 26,00 Eur (1150,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Taigi iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 452,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 82, 85 ir 96 straipsniai).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei A. G. patirta 926,00 Eur išlaidų, kurias sudaro advokatės užmokestis bei pažymoje nurodytos Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo. Teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi ekspertizės išlaidas buvo pavesta apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Kadangi pateiktoje pažymoje nurodyta Tarnybos išlaidų bendra suma, o atskiro dokumentais pagrįsto reikalavimo dėl papildomos ekspertizės išlaidų sumos byloje pateiktuose duomenyse nėra, ekspertizės išlaidos atskirai nepriteisiamos.

Be to, šioje byloje teismas patyrė 21,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G. yra N. S. dukra.

Įrašyti A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką - atsakovas N. S. su dukterimi A. G. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru vaiko tėvų sutarimu, atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime bei nepilnametės dukters interesus. Įpareigoti šalis apie jų gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimus pranešti viena kitai per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigojamos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, spręsti juos sutarimo ir derybų pagrindu.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. kovo 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 452,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 2222.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 926,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 2222.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,09 Eur (dvidešimt vieną eurą 9 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 2222.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.