Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3289Nr. eCIK-1099/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03872-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 22 d. paduotu atsakovo I. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, n u s t a t ė : atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir apsimestinio sandorio pasekmių taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškinį.Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Teismai padarė proceso teisės normų pažeidimą (CPK 12 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 270, 293 ir 331 straipsnio 4 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinių tapatumo ir teismo sprendimo motyvavimo reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020). Atsakovo vertinimu, teismai pažeidė rungimosi principą bei teisę į motyvuotą teismo sprendimą, nepagrįstai netaikė procesinių padarinių dėl ieškinių tapatumo, tokiu būdu nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, o tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės.2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ignoravo aplinkybę dėl sandorio šalies valios išraiškos, t. y., kad ieškovo nurodoma šalių valia negali kisti priklausomai nuo jam palankių ar nepalankų aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai visiškai neįvertino šio esminio ieškovo teiginių prieštaringumo ir neanalizavo, kad ieškovo nurodoma valia kinta priklausomai nuo jo procesinių siekių ir jam nepalankių jau užbaigto teisminio proceso metu teismų konstatuotų aplinkybių. Taip pat teismai pažeidė ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.3. Teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio nuostatas ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai pripažino sutartį apsimestine, nesant visų būtinųjų apsimestinio sandorio elementų. Be to, teismai, pripažinę sutartį apsimestine, neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, todėl pažeidė ir CK 6.145-6.153 straipsnių nuostatas.4. Teismai nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, remdamiesi ieškovo nurodytais argumentais ir išnagrinėtos civilinės bylos motyvais dėl ieškinio senaties.5. Pripažinus sandorį apsimestiniu mirusiojo H. J. naudai, jo dalis įeina į palikimo masę, kurioje materialųjį teisinį suinteresuotumą turi palikimą priėmęs S. J. ar jo teisių perėmėjai. Teismas, neištyręs sutarties turinio ir neįtraukęs S. J. į bylą, išsprendė neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų klausimą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 970 (devynis šimtus septyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 16 d. UAB „Perlas Finance“, mokėjimo kodas MU-67-970-2026.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė Andžej Maciejevski Dalia Vasarienė