Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3294Bylos Nr. CIK-1101/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00684-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 23 d. paduotu suinteresuoto asmens I. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. Salicko pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys I. K., M. K.. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino antstolio pareiškimą, paskyrė skolininkei I. K. 15 Eur dydžio baudą, skaičiuojamą už kiekvieną dieną, nuo kitos dienos po antstolio 2026 m. vasario 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. 2026 m. vasario 25 d., iki visiško įpareigojimo įvykdymo, priteisiant paskirtą baudą išieškotojo M. K. naudai. Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą - antstolio pareiškimą atmesti.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes neatliko sprendimo neįvykdymo priežasčių patikros, suinteresuoto asmens I. K. kaltę susiejo su nepasiektu teismo sprendimo rezultatu, nenustatęs konkrečiomis aplinkybėmis taikytino teisėto ir realiai įmanomo skolininko elgesio standarto. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-204-378/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-148-1075/2022). Taigi teismas turi pareigą nustatyti, kodėl nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kartu ir tai, ar skolininkas realiai galėjo pats pašalinti teismo sprendimo neįvykdymo kliūtį. Kasatorė kelia klausimą, kaip turi būti nustatoma skolininko kaltė tais atvejais, kai teismo sprendimo įvykdymas priklauso ne tik nuo skolininko valios, bet ir nuo savarankišką valią turinčio nepilnamečio vaiko, išieškotojo bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų elgesio ir bendradarbiavimo. Šiuo atveju teismai iš dalies pripažino, kad vaiko emocinė būklė ir būtinybė sprendimą vykdyti etapais yra galima priežastis sprendimui neįvykdyti, tačiau vis dėl to nepagrindė, kodėl pripažįstama tokiu atveju skolininkės kaltė dėl nevykdomo sprendimo, kokią reikšmę turi išieškotojo elgesys.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nes neįvertino, kokią reikšmę sprendimo neįvykdymui turi kategoriškas vaiko atsisakymas grįžti, taip pat ir antstolio pasyvumas, t. y. jam nustatytos pareigos vykdymo procese aktyviai reaguoti į jam žinomas vykdymo kliūtis ir jo veiksmų ar neveikimo reikšmės teismo sprendimo neįvykdymui tais atvejais, kai vykdymo kliūties skolininkas teisėtomis priemonėmis pats pašalinti negali. Kasatorė informavo antstolį, kad vaikas kategoriškai atsisako grįžti, ir prašė imtis jo kompetencijai priskirtų vykdymo priemonių. Tokiu atveju buvo antstolio pareiga aktyviai reaguoti į kliūtį ir imtis priemonių jai pašalinti. Tačiau antstolis nereagavo, elgėsi pasyviai. Nagrinėjamu atveju netinkamai įvertintos visos sprendimo neįvykdymo priežastys ir priežastinis ryšys tarp suinteresuoto asmens I. K. elgesio bei nepasiekto rezultato.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nes neįvertintos kompetentingų institucijų ir specialistų rekomendacijos, nenustatyta konkreti sprendimo vykdymo tvarka. Kadangi nebuvo tinkamai apibrėžta sprendimo vykdymo tvarka, kokių konkrečių veiksmų buvo reikalaujama iš kasatorės ir kokio jos elgesio nevykdymas galėjo sudaryti pagrindą procesinei sankcijai taikyti, tai nebuvo būtinų procesinių prielaidų antstoliui inicijuoti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos sankcijos taikymą, atitinkamai teismas neturėjo pagrindo vertinti kasatorės elgesio kaip kalto dėl teismo sprendimo nevykdymo. 4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 185 straipsnį, nes kompetentingos vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą atmetė remdamasis nepatvirtintomis prielaidomis dėl galimo jos neobjektyvumo, o spręsdamas dėl kasatorės kaltės neturėjo kitų specialiosiomis žiniomis grindžiamų duomenų. Dėl to buvo netinkamai nustatytas vaiko interesus atitinkantis sprendimo vykdymo būdas, reikšmingas vertinant kasatorės kaltei pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį pripažinti.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).