- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- II-201-1065/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-15369-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pažeidėjas
- E. N.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-201-1065/2026Teisminio proceso Nr. 4-35-3-15369-2026-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.3; 21.10.4.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. spalio 1 d.RadviliškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. N.,nukentėjusiajai J. R.,institucijos, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. V.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),n u s t a t ė :E. N. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), buvo paskirta 85 Eur bauda už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad ji, (duomenys neskelbtini), 12.36 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinėje salėje, nepadoriu gestu pažemino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją J. R. ir tokiais savos veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.Administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. nesutikdama su (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, alternatyviu prašymu prašė grąžinti bylą papildomam tyrimui, įpareigojant: surinkti visą vaizdo medžiagą, atlikti pilną ir visapusišką įrodymų analizę, įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės bylos baigčiai.Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant esminius administracinės atsakomybės taikymo principus: įrodymų visapusiškumą, pakankamumą ir objektyvumą. Byloje faktinės aplinkybės nėra nustatytos remiantis pilna ir nuoseklia įrodymų visuma. Vietoje to, jos sukonstruotos iš atrinktų fragmentų. Faktai pakeisti interpretacijomis, įrodymai pakeisti prielaidomis, abejonės nepašalintos, o paliktos sprendimo naudai. Byloje nustatytas esminis trūkumas, įrodymai nėra pilni ir vertinti selektyviai. Nenustatyta visa vaizdo kamerų medžiaga, visi įvykio stebėjimo kampai, pilna įvykių laiko seka, visi galimi aplinkybių paaiškinimai. Be to, tyrime nebuvo surinkta ir įvertinta kaltę galinti paneigti informacija. Tai reiškia, kad byla nagrinėta ne kaip visuma, o kaip atrinkti fragmentai. Byloje nebuvo užtikrintas kaltę galinčių paneigti įrodymų surinkimas ir įvertinimas. Nebuvo ieškoma ir analizuota visa kaltę galinti paneigti informacija, nebuvo vertintos alternatyvios įvykių versijos, nebuvo užtikrintas visapusiškas ir objektyvus įrodymų tyrimas. Nutarime iš vaizdo įrašų, neturinčių garso, daromos išvados apie tariamai pasakytus žodžius, emocinį kontekstą, konfliktą. Padarytos išvados yra ne faktinės, o interpretacinės. Skundžiamas nutarimas yra paremtas neišsamia faktine medžiaga, selektyvia įrodymų atranka, interpretacijomis vietoje objektyvių faktų, nepakankamu įrodymų tyrimu ir neįrodyta administracinio nusižengimo sudėtimi. Todėl jis yra nepagrįstas ir naikintinas.Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateiktu atsiliepimu prašė E. N. skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais, todėl su pareiškėjos skundu nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų E. N. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti ir administracinei nuobaudai skirti.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. kaltės nepripažino, prašė nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad jie apsipirkinėjo, iš tolo ant jų pradėjo rėkti moteris, kuri neprisistatė. Buvo sunku suprasti, ar ji darbuotoja ar pašalinis žmogus. Iš pradžių ji pradėjo grasinti, kad juos ir vaikus ji išmes iš parduotuvės, kaip suprato dėl to, kad vaikai sėdėjo pirkinių vežimėlyje. Tiksliai neprisimena, ką iš pradžių pasakė darbuotoja. Darbuotoja kalbėjo pakeltu balsu, rėkė ant jų. Darbuotojos bendravimas neatitiko, kaip žmogaus ir darbuotojo pagarbaus bendravimo. Tiksliai neatsimena, ką ji atsakė darbuotojai dėl tokio jos prašymo. Jos gestas vidurinio piršto nebuvo skirtas darbuotojai, tai buvo išprovokuota reakcija, kuri nebuvo nukreipta į kažkokį tai asmenį. Gesto parodymo metu ji nieko nepasakė. Negali pasakyti, kur tuo metu buvo apsaugos darbuotoja, bet jos nebuvo šalia. Nematė kitų darbuotojų, pirkėjų reakcijos, tiesiog nežiūrėjo. Vyras vaikus patraukė iš šios stresinės situacijos. Mano, kad vyras nematė, kai ji iškėlė vidurinį pirštą. Darbuotoja juos persekiojo, atėjo iki pirkimo kasų, toliau grasino, kad blogai baigsis. Ne ji turi įrodinėti, kad nekalta, o policija turi įrodyti jos kaltę. Situaciją išprovokavo ir pradėjo pati darbuotoja, ji tos situacijos metu jautėsi puolama, buvo persekiojama. Ji reagavo emociškai, siekė apsaugoti save, savo vaikus, norėjo nutraukti susidariusią konfliktinę situaciją. Jos tokia išraiška buvo emocinė. Svarbu vertinti ne tik patį veiksmą, bet ir tai, ką jis reiškia konkrečiomis aplinkybėmis ir kokį tikslą jis turėjo. Svarbiausia aplinkybė, kam buvo skirtas gestas, tuo metu, kada vaizdo įraše matosi jos gestas, apsaugos darbuotojos šalia jos nėra. Jeigu policija iš vaizdo įrašo nustatė gesto adresatą, turėtų būti aišku, kokie konkretūs duomenys tai patvirtina. Ji neginčija, kad tai kas matosi vaizdo įraše, tačiau vaizdo įrašas yra fragmentiškas ir nėra garso. Todėl iš jo automatiškai negalima nustatyti visų aplinkybių, kurios nėra tame įraše užfiksuotos. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti jos vidinio tikslo. Prašo atskirti objektyviai užfiksuotą situaciją ir iš jo padarytą interpretaciją. Emocinė reakcija ir tyčia nėra tas pats. Jos reakcija buvo į konfliktinę situaciją, kurios ji nesiekė pradėti. Ši situacija nebuvo iš anksto suplanuotas veiksmas, nesiekė pažeminti konkretų asmenį, sutrikdyti viešąją tvarką. Jos paaiškinimas negali būti atmestas dėl to, kad neatitinka policijos versijos. Teismas turėtų vertinti ir kaltę paneigiančias aplinkybes. Turėtų būti vertinamos ne tik tos aplinkybės kurios gali būti aiškinamos jos nenaudai, bet ir tos kurios galėtų paneigti jos kaltę. Atkreipti dėmesį reikia į apsaugos darbuotos vietą gesto parodymo metu, nes įraše apsaugos darbuotojos nesimato šalia. Iš vaizdo įrašo negalima įvertinti visų policijos padarytų išvadų. Nėra konfliktiškas žmogus, stengiasi jų išvengti.Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio nurodė, kad ne ji sukėlė konfliktinę situaciją, ją sukėlė E. N.. Ji vykdė savo pareigą, savo įgaliojimų neviršijo, dirbo pagal instrukciją. Nesaugu vaikus vežioti vežimėliuose, vežimėliai yra skirti pirkiniams. Ji išėjo iš pagalbinių patalpų, pamatė, kaip ateina jauna šeima, vienas vaikas sėdėjo tam skirtoje vietoje, vežimėlio kėdutėje, o kitas pasodintas į patį vežimėlį. Ji priėjusi prie jų pasakė, kad vaikų vežimėlyje vežti negalima. Ji nerėkė, „nepuolė į akis“, o E. N. pati sukėlė konfliktą, pasakydama - „ne tavo reikalas, mano vaikas kur noriu, ten ir vežioju“. Vyras greitai nuvažiavo prie kasų ir viso šito nematė. Ji pasakė, kad vaikutis jų, o vežimėlis – parduotuvės. Ji greit nueidama, jai parodė vidurinį pirštą. Tai matė konditerijos skyriaus pardavėja, matė žmonės, jie labai nusistebėjo. Pirkėja, ėjusi už jos nugaros, pasakė „o, kokie gestai“. Jie priėjo prie kasų, ji priėjusi prie jų, rankos mostu pasakė „ar žinote, kad parduotuvė stebima vaizdo kameromis“. E. N. vėl puolė jai „į akis“, prašydama, kad pakviestų kažką iš vyresnių, buvo šventinės dienos, ji nieko nepakvietė. Jos vyras ją patraukė į šoną, kad toliau nekonfliktuotų, ją su ranka stumtelėjo ir ji nuėjo. Ji jiems negrasino, kad išmes iš parduotuvės, nešaukė, nesakė, kad „pamatysi, kas tau dabar bus“. Jai atrodo, kad gestas buvo skirtas jai. Šis gestas ją labai įžeidė. Ji vilkėjo uniformą, buvo aišku, kas ji tokia yra. Konfliktą matė kasininkė G. T. ir konditerijos darbuotoja A. Č.. Ji dirbo savo darbą, duodama parodymus sakė tiesą. Liudytojas S. N. teismo posėdžio metu parodė, kad apsipirkinėjo prekybos centre su šeima. Vaikai buvo pavargę, vienas vaikas sėdėjo specialioje vietoje, o kitas vežimėlyje, vaikai nekėlė triukšmo. Jiems apsipirkinėjant, iš didelio atstumo pradėjo rėkti moteris, kaip šiai dienai žino, tai apsaugos darbuotoja. Ji jiems neprisistatė, nesakė, kad yra apsaugos darbuotoja, neatliko tų veiksmų, kuriuos turi atlikti apsaugos darbuotoja. Vaikai išsigando, nes neįpratę dalyvauti konfliktuose, jis su vaikais iš tos vietos pasišalino, kad vaikų nelaikyti stresinėje situacijoje. Žmona nuėjo paimti reikiamų prekių, ji nebuvo susikoncentravusi į konfliktą. Ji nėra konfliktiška, nesiekia su kažkuo pyktis ir įrodinėti savo tiesą. Žmona jam sakė, kad apsaugos darbuotoja jai sakė, kad ją išmes iš parduotuvės, „pamatysi kas tau bus“, žmona šalinosi į kitą vietą, apsaugos darbuotoja ją sekė iš paskos. Įvyko emocinis veiksmas, siekiant nutraukti persekiojimą, nepagarbų bendravimą. Žmona prie kasų prisijungė prie jų, apsaugos darbuotojai atėjus, per atstumą demonstratyviai, nepagarbiai, žeminančiai, rodydama galios poziciją, bendravo su jais. Jam girdint, apsaugos darbuotoja pasakė jo žmonai, kad išmes iš parduotuvės. Po pakartotinio jo prašymo palikti jų šeimą, ji pasakė jo žmonai grasinimą – „pamatysi, kas tau dabar bus“. Jis negirdėjo ir nematė, kad žmona būtų ką pasakiusi apsaugos darbuotojai. Žino, kad protokolas ir nutarimas žmonai surašytas dėl gesto. Jis rodomo žmonos gesto nematė. Viso tyrimo metu, žmona buvo laikoma kalta, nebuvo taikoma nekaltumo prezumpcija. Visa situacija nebuvo vertinta pilna apimtimi, o buvo vertintas vienas, kelių sekundžių vaizdo įrašas.Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), didžiojoje „(duomenys neskelbtini)“, sveriamų produktų skyriuje. Jis paties konflikto nematė, tik matė moters gestą. Ji tuo metu buvo savo darbo vietoje, sveriamų produktų skyriuje. Jos dėmesį patraukė triukšmas. Moteris rėkavo, atsisuko ir pamatė, kaip moteris parodė gestą. Pilna buvo žmonių. Moteris parodė nepadorų gestą, vidurinį pirštą, ji buvo viena sugrįžusi. Suprato, kad gestą parodė apsaugos darbuotojai, nes ji buvo šalia. Dėl ko gestą parodė, ji nesuprato. Pamačiusi šį įvykį, ji neigiamai nustebo, išsižiojo. Vėliau kalbėjosi su apsaugos darbuotoja apie įvykį, J. sakė, kad jie buvo nepatenkinti, kai ši paprašė iškelti vaiką iš vežimėlio. Mano, kad apsaugos darbuotoja įsižeidė.Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, kasininke pardavėja, kartu dirba apsaugos darbuotoja J. R.. Ji dirbo savitarnos skyriuje, prižiūrėjo kasas. Prie kasos išgirdo triukšmą, vyriškas šaukė „eik išsimiegok“. Ji žvilgtelėjo, matė, kad vyriškis stumtelėjo apsaugos darbuotoją. Kartu buvo moteris ir vaikas vežimėlyje. Vyriškis šaukė ant apsaugos darbuotojos J..Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad tiek tiriant administracinį nusižengimą, tiek posėdžio metu buvo nustatyta, kad E. N. viešoje vietoje, nepadoriu gestu pažemino apsaugos darbuotoją. Ta aplinkybė, kad E. N. taip galimai pasielgė dėl emocinės būklės, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuota, kad E. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Skundas tenkinamas.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Skundžiamu (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu E. N. nubausta bauda už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 12.36 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinėje salėje, nepadoriu gestu pažemino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją J. R. ir tokiais savos veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Šis nusižengimas gali būti padarytas tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).Administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. skundu ir teismo posėdžio metu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, skundo alternatyviu prašymu prašė grąžinti bylą papildomam tyrimui, įpareigojant: surinkti visą vaizdo medžiagą, atlikti pilną ir visapusišką įrodymų analizę, įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės bylos baigčiai. Byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. N. buvo nutarime nurodytu laiku ir vietoje prekybos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinėje salėje, pareiškėja neginčija to fakto, kad ji parodė nepadorų gestą. Teismo posėdžio metu E. N. paaiškino, kad parodytas gestas buvo emocinė reakcija, nebuvo nukreipta prieš konkretų asmenį. Be to, iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, kam buvo parodytas gestas, ji nesiekė pažeminti konkretų asmenį, sutrikdyti viešąją tvarką.Administracinio nusižengimo byloje iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip E. N. sustoja ir sureaguoja į apsaugos darbuotojos pasakymus, pati kažką atsako, vyras su vaikais nesureaguoja ir nueina toliau, o E. N. kažką pasakiusi nueina, vėliau atsisuka ir parodo nepadorų gestą (vaizdo įrašo laikas 00:11), tuo metu į tai sureaguoja parduotuvėje esanti pirkėja. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip E. N. su savo šeima eina prekybos centro salėje, vyras stumia vežimėlį, kuriame sėdi du vaikai: vienas tam skirtoje vietoje, kitas prekių vežimėlyje. Įrašo laike 00:03 matyti kaip iš parduotuvės pagalbinių patalpų išeina apsaugos darbuotoja, pastebi praeinančią E. N. šeimą ir į tai sureaguoja, sustoja ir kažką pasako. E. N. sustoja ir taip pat sureaguoja į apsaugos darbuotoją, o E. N. vyras, stumdamas vežimėlį su vaikais nesureaguoja ir nueina tolyn. E. N. ir apsaugos darbuotojos „susitikimas“ trunka apie 7 sekundes ir E. N. nueina ir atsisukdama parodo nepadorų gestą (įrašo laikas 00:17).Vertinant skundą padavusio asmens argumentus, jog užfiksuotame vaizdo įraše, kada ji rodo gestą, nėra matoma apsaugos darbuotoja, pažymėtina, jog įstatymo nuostatos nereikalauja, kad kiekvienas teisės pažeidimas, jo aplinkybės ir pan. būtų privalomai fiksuojami audio/video/foto priemonėmis. Teismų praktikoje nurodoma, jog teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad sprendžiant asmens kaltės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo klausimą, nėra būtina surinkti visų įmanomų jo kaltę paneigiančių ar pagrindžiančių įrodymų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-464-593/2018). Minėtą nusižengimo aplinkybę, be nukentėjusios duotų paaiškinimų, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. paaiškino, kad matė, kaip moteris parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą) ir ji suprato, kad gestą parodė apsaugos darbuotojai. Šios ir vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kai E. N. praėjusi apsaugos darbuotoją šiek tiek paeina, atsisuka, kažką pasako, tada nusisuka, paeina dar kelis žingsnius ir vėl atsisukusi ta kryptimi, kur stovėjo J. R., parodo aptariamą gestą, teismui nekelia abejonių, jog gestas buvo skirtas būtent apsaugos darbuotojai.Pareiškėja taip pat nurodo, jog tokiu elgesiu (gestu) ji emociškai sureagavo į susidariusią konfliktinę situaciją, jos tokia išraiška buvo emocinė; o emocinė reakcija ir tyčia nėra tas pats. Iš esmės sutiktina su pareiškėja, jog sprendžiant dėl administracinio nusižengimo svarbu vertinti ne tik patį veiksmą, bet ir tai, kokį tikslą jis turėjo. Nors įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo, suprantama, jog konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys ne visuomet geba pasirinkti tinkamus veiksmus (žodžius) konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti. Kaip anksčiau minėta, teismui nustačius, kad nepagarbus gestas visgi buvo skirtas J. R., tuo pačiu vertintina, jog toks gestas buvo nukreiptas konkrečiai į apsaugos darbuotoją, taip išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl galimai, pareiškėjos nuomone, netinkamai J. R. vykdomų pareigų, pareikštos pastabos. E. N. gestas parodytas tarp šalių kilus tarpusavio konfliktinei situacijai, kaip atsakas į J. R. pasakytus žodžius, teismo vertinimu, nenukreipiant tyčios į viešosios tvarkos pažeidimą. Sutiktina, kad E. N. pasirinktas emocijų reiškimo būdas J. R. atžvilgiu nėra toleruotinas ar pateisinamas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios aplinkybės, kurios patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmeninio pobūdžio tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors ir atliktas viešoje vietoje, tačiau veiksmas (gestas) pagal savo pobūdį, teismo vertinimu, buvo spontaniškas, nebuvo intensyvus, truko trumpai, pasak pačios nukentėjusiosios parodytas „greit nueinant“, nėra duomenų, kad būtų lydimas necenzūrinių žodžių ar pan. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančius asmenų paaiškinimus, tarp E. N. ir J. R. būta žodinio konflikto, iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš parodant gestą, pareiškėja dar kažką pasako apsaugos darbuotojai, tačiau administracinio nusižengimo protokole esančioje formuluotėje, nurodoma, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas būtent įžeidžiant nukentėjusiąją gestu. Bylos duomenimis nenustatyta ir tai, kad pareiškėja savo nepagarbiu elgesiu būtų siekusi ne išreikšti neigiamą emociją, atsiradusią dėl J. R. žodžių (pastabos), o atkreipti kitų asmenų dėmesį, sutrikdyti jų rimtį. Kaip nurodė apklausiama teismo posėdyje, net „nematė kitų darbuotojų, pirkėjų reakcijos, tiesiog nežiūrėjo“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog E. N. veiksmai, nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad E. N. galbūt ir bendravo nemandagiai, o jos parodytas gestas įžeidė J. R., taip pat nemaloniai nuteikė, privertė „išsižioti“ kitą darbuotoją. Tačiau vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus, būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-161-988/2026).Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus liudytojų parodymus, sugretinus juos tarpusavyje, taip pat atsižvelgdamas į įvykusio konflikto vietą bei asmenų, kurie matė įvykį, reakciją, sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog E. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nors vertinant nusižengimo pavojingumą yra svarbu nustatyti konkrečius kilusius padarinius, visgi jų buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-1020/2018). Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos gestą J. R. matė konditerijos skyriaus pardavėja, matė žmonės, kurie labai nusistebėjo, pirkėja, ėjusi už jos nugaros pasakė „o, kokie gestai“ (nukentėjusiosios parodymai), liudytoja A. Č. nurodė, kad pamačiusi šį įvykį, ji neigiamai nustebo. Suprantama, kad toks pareiškėjos elgesys gali nemaloniai nuteikti tiek asmenį, kuriam gestas skirtas, tiek kitus aplinkos žmones (parduotuvės darbuotojus, lankytojus) ir yra nepateisinamas, tačiau, kaip matyti, aplinkiniams sukėlė labiau nuostabą, nei išgąstį, šoką, sukrėtimą, stresą ar pan. (nėra duomenų apie pvz. sutrikdytą parduotuvės darbą, kviečiamas tarnybas ar kt.). Tai, kad konfliktą matė kiti asmenys, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie E. N. tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip jau aptarta, analizuojant aptariamo straipsnio turinį matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-606/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad dėl tokios pareiškėjos veikos (nepadoraus gesto parodymo) mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taigi, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta nepagrįstai, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – šiuo atveju byloje nėra nustatyta tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, administracinio nusižengimo byla E. N. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.Taip pat teismas pažymi, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, J. R., manydama, kad ją konflikto metu įžeidė ir ji jautėsi pažeminta, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prašyti iš atsakovės priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą padarytai žalai. Vadovaudamasis ANK 623 Straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismasn u t a r i a :E. N. skundą tenkinti.Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. (duomenys neskelbtini) nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. N. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, nutraukti.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos priėmimo, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.Teisėja Kristina Jurevičienė