Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3359/2026 Bylos Nr. BIK-775/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26303-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, požymių, o pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus arba šiuos teismų sprendimus pakeisti: sumažinti nukentėjusiosios M. D. naudai priteistos neturtinės žalos dydį; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą.Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Tai lėmė neteisingų sprendimų priėmimą. Teismų išvados dėl R. G. kaltumo padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarytos pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nesurinkus pakankamai tai patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų ir nepašalinus visų abejonių. Pasak kasatoriaus, jo kaltė konstatuota remiantis vien nukentėjusiosios trenerės, kuri įvykio metu buvo atsakinga už nukentėjusiąją, t. y. asmens, kurio sprendimai galėjo lemti įvykį ir sukeltą žalą, parodymais, vaizdo įrašu, kuriame fiksuotas tik pats nuteistojo ir nukentėjusiosios susidūrimo faktas ir kas nutiko po to, bei pačių teismų daromomis prielaidomis ir samprotavimais apie įvykį, nevertinant kitų liudytojų parodymų. Tokių įrodymų nepakanka, kad teismo sprendimas būtų teisėtas, įtikinamas ir nekeltų jokių abejonių. Byloje nėra vaizdo įrašo, iš kurio būtų galima matyti kasatoriaus veiksmus ir nukentėjusiosios čiuožimą nuo nusileidimo nuo kalno pradžios ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti apie jo galimybes numatyti nukentėjusiosios čiuožimo trajektoriją ir manevrus bei išvengti susidūrimo su ja. Tam nustatyti reikalingos specialios žinios, tačiau teismai ekspertizės neskyrė, be to visiškai nevertino liudytojų parodymų apie nukentėjusiosios neatsargų bei nenuspėjamą čiuožimą, kuris lėmė susidūrimą, ir nepaaiškino, kodėl nesiremia tokiais liudytojų parodymais. Kasatoriaus teigimu, nėra įrodyti visi inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. R. G. nusileidimo nuo kalno metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trade State“ direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. TA-2023.03.20/1 patvirtintų Liepkalnio slidinėjimo trasų naudojimosi ir elgesio taisyklų (toliau – Taisyklės). Nebuvo įvertintas Taisyklių 5.4 ir 5.5 papunkčių turinys, apimtis, proporcingumas, taip pat jų atitiktis teisės aktams ar bendro pobūdžio taisyklėms. Kasatoriaus nuomone, Taisyklių 5.4 papunktis susiklosčiusioje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes nebuvo lenkimo veiksmo: nukentėjusioji netikėtai iš šono įčiuožė į R. G. čiuožimo trajektoriją, t. y. ji R. G. atžvilgiu nebuvo priekyje ar žemiau važiuojantis asmuo, kurį pasivijus reikėtų lenkti. Netaikytinas ir Taisyklių 5.5 papunktis, pagal kurį iš viršaus važiuojančiam asmeniui kyla atsakomybė už susidūrimą su kitu asmeniu ir be kaltės, t. y. ir tuo atveju, jeigu šis netikėtai iš šono skersai kirto trasą. Šiame papunktyje nustatyta absoliuti pareiga išvengti susidūrimo yra realiai neįgyvendinama ir prieštarauja baudžiamosios teisės principams. Asmuo negali kontroliuoti visų aplinkybių ir visų asmenų veiksmų. Teismai neįvardijo, kokį bendro pobūdžio reikalavimą ar taisyklę arba kokį valstybės kompetentingos institucijos patvirtintą teisės aktą R. G. savo elgesiu įvykio metu pažeidė. Taip pat nėra įrodyta, kad kasatorius veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis), jo kaltė preziumuota. Teismai atsisakė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar R. G. konkrečioje situacijoje galėjo suprasti ir numatyti susidūrimą su nukentėjusiąja ar tokio susidūrimo padarinius. Sprendžiant dėl nusikalstamo nerūpestingumo, neatsižvelgta (ir tai niekaip nemotyvuota) į bylos aplinkybes, paneigiančias R. G. galėjimą numatyti, apie jo kaltę spręsta remiantis vien susidūrimo faktu. Visos abejonės, kurios nebuvo pašalintos, turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai. R. G. buvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą. Be to, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Nebuvo analizuoti pačios nukentėjusiosios veiksmai ir jų įtaka susidūrimui. Ne tik R. G., bet ir nukentėjusioji (prižiūrima trenerės) privalėjo elgtis atsargiai ir nekelti pavojaus kitiems asmenims. Pažeisdama šią pareigą, nukentėjusiosios trenerė neatsakingai parinko zoną, kuri nėra tinkama mokymuisi skirtiems pratimams atlikti, taip sukėlė trukdžius kitiems asmenims leistis nuo kalno. Kasatoriaus vertinimu, susidūrimą labiau lėmė ne tai, kad jis tariamai nesilaikė saugaus atstumo nuo prieš jį čiuožusio J. B., o tai, kad nukentėjusioji pasuko skersai į kasatoriaus čiuožimo trajektoriją tuo metu, kai jis jau buvo visai šalia jos. Neįvertinus nukentėjusiosios ir jos trenerės veiksmų, negalima tvirtinti, kad R. G. veiksmai buvo vienintelė ir (ar) pagrindinė nukentėjusiosios susižalojimo priežastis. Taip pat nebuvo vertinama slidinėjimo trasos valdytojos UAB „Trade State“ atsakomybė ir jos veiksmų įtaka įvykiui. Įvykis įvyko profesionalioje trasoje, į kurią asmenys gali patekti tik įsigiję bilietą. Taigi slidinėti atvykę asmenys gali tikėtis, kad trasos valdytoja yra ėmusis visų nuo jos priklausančių veiksmų asmenų trasoje saugumui užtikrinti. Taip pat nebuvo užtikrinta, kad visi slidinėjimo trasos naudotojai būtų supažindinti su Taisyklėmis.Kasatoriaus teigimu, teismų motyvai dėl neturtinės žalos yra prieštaringi, padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos. Neturtinės žalos dydis tinkamai nemotyvuotas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą teiktą nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti, pripažinusi, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Susipažinus su antrą kartą paduotu kasaciniu skundu matyti, kad, nors jo turinys pakeistas (atsisakyta argumentų dėl ultima ratio principo pažeidimo, kazuso situacijos ir kt. bei pateikti nauji argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai), tačiau yra grindžiamas iš esmės tokio paties pobūdžio argumentais, kaip ir ankstesniame skunde. Tai rodo, kad nuteistasis R. G. antrą kartą paduotame kasaciniame skunde trūkumų, nurodytų ankstesnėje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje, neištaisė – BK 16 straipsnio, 139 straipsnio 1 dalies netinkamą taikymą jo atžvilgiu grindžia subjektyviu faktinių aplinkybių ir atskirų įrodymų vertinimu, įrodymų nepakankamumu (būtinumu skirti ekspertizę), akcentuodamas nukentėjusiosios ir jos trenerės neteisėtus veiksmus bei UAB „Trade State“ netinkamą veiklos organizavimą (neužtikrinant, kad slidinėjimo trasos naudotojai susipažintų su Taisyklėmis ir jiems slidinėjimo trasoje būtų saugu), kurie, jo manymu, šalina (ar mažina) jo atsakomybę. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nuteistojo R. G. pateikti argumentai, kuriais ginčijamos išvados dėl jo kaltumo padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios ir jos trenerės veiksmų vertinimo, taip pat dėl įrodymų pakankamumo, atsisakymo tenkinti prašymą skirti ekspertizę ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikto bylos įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išnagrinėjo ir dėl jų pateikė aiškias ir išsamiai motyvuotas išvadas. Nuteistasis R. G. nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo argumentavimas aplinkybėmis, išnagrinėtomis apeliacinės instancijos teisme, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Nesudaro kasacijos pagrindo ir nuteistojo R. G. argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiajai, nes jie taip pat reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,