Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-807-1277/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09278-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.9.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8(S)Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A SN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 25 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam M. D., nukentėjusiajai D. M.,viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veikos pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme;2) 2018 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2018 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2018 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimas;3) 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;4) 2018 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;5) 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; 2018 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2018 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams; 2019 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;6) 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausme;7) 2019 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;8) 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;9) 2019 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;10) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;11) 2019 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 8 mėnesiams bausme;12) 2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;13) 2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;14) 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs 2024 m. gegužės 11 d., teistumas neišnykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.Teismasn u s t a t ė: M. D. sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 21 d. apie 21.00 val. iki 2026 m. kovo 22 d. apie 08.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia akmeniu išdaužė D. M. priklausančio automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį lango stiklą 135 Eur vertės, suskaldė priekinį lango stiklą 120 Eur vertės, subraižė abu šoninius kairės pusės durelių stiklus bendros 160 Eur vertės (vieno stiklo vertė 80 Eur), subraižė variklio dangtį bei įlenkė stogą bendros 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. 615 Eur turtinę žalą. Įrodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad nelabai pamena, kada tai buvo. Tai galėjo būti 2026 m. kovo 21 d. apie 21.00 val. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) g. Nukentėjusiosios sūnus trenkė į veidą jo „mergai“, o jis nežinodamas kaip atkeršyti, nuėjo ir išdaužė automobilio langus. Automobilį apgadino akmeniu. Akmenį rado prie automobilio. Su juo trenkė du kartus. Nežino, ar automobilis prieš tai buvo apgadintas. Nuo jo smūgių sudužo automobilio galinis ir priekinis langas. Pirmiausia trenkė į galinį langą, po to trenkė į priekinį. Pripažįsta, jog suskaldė automobilio priekinį lango stiklą, nesuvokia kaip jis galėjo subraižyti abu šoninius kairės pusės durelių stiklus, jei tik du kartus trenkė. Tačiau akmuo krisdamas galėjo apgadinti automobilį, t. y. subraižyti automobilį. Dėl savo elgesio gailisi. Įvykio metu buvo blaivus. Supykęs nuėjo draugui atkeršyti. Kai metė tą akmenį į automobilį, tas akmuo krisdamas galėjo prabraukti ir automobilio stogą ir šoną. Po šio įvykio ėjo „baliavoti“. Bandė susisiekti su nukentėjusiąja, rašė jai SMS žinutes, kad po 200 Eur gali kas savaitę sumokėti, bet ji nieko neatrašė, tai jis tų pinigų ir nedavė jai. Sutinka su pareikštu 770 Eur civiliniu ieškiniu. Paros laikas buvo vakaras, 22.00 val. ar 21.00 val. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alkoholį vartojo su D. P.. Dar konfliktas buvo, pati nukentėjusioji matė. Alkoholį vartojo pas D. P. merginą namuose. Jis buvo išgėręs, bet nesijuto girtas tuo metu, kai supykęs ėjo daužyti automobilį. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, vis tiek visokiais būdais būtų keršijęs. Nepavyko jam visko išsiaiškinti su pačiu D. P., nes šis pabėgo. Neturi daugiau pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, bet yra viena perduota byla į teismą dėl BK 284 straipsnio. Paskutinę bausmę dėl paskutinio nuosprendžio yra atlikęs 2023 ar 2024 metais.Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. D. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.Be kaltinamojo M. D. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:M. D. 2026 m. balandžio 14 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs, priklausomybių alkoholiui, narkotinėms, ar psichotropinėms medžiagoms neturi, jokioje įskaitoje nėra, parodymus duoti sutinka, advokatas apklausos metu jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. D. M. pažįsta, ji yra jo draugo D. P. motina. 2026 metų kovo mėnesį, bet datos tiksliai neprisimena, kartu su D. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o po to jis išvarė kitur, jo sugyventinė liko toje kompanijoje, kur buvo D. P.. Jam būnant jau kitoje kompanijoje, paskambino jo sugyventinė ir pasakė, kad D. P. ją nuskriaudė. Dėl to jis labai supyko, važiavo ieškoti D. P., bet jo nepagavo, todėl galvodamas kaip jam čia atkeršyti nuėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą, Šiauliuose, kur gyvena jo motina ir jis kartais ten gyvena ir tyčia sudaužė jo motinos automobilį. Automobilį sudaužė su akmeniu, kurį rado netoli tos mašinos. Kiek prisimena, trenkė du kartus, vieną kartą metė tą akmenį į mašiną iš priekio, kitą kart iš galo. Matė, kad galinį stiklą pramušė kiaurai ir tas akmuo pasiliko mašinoje. Pirmą kartą kai metė, tas akmuo krisdamas galėjo prabraukti ir mašinos stogą, ar šoną. Sudaužęs tą mašiną nuėjo pas draugą atgal „baliavoti“. Supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė todėl, kad buvo girtas. Supyko. Atsiprašė D. M. už tai, norėjo susitarti su ja dėl žalos atlyginimo, kad atlygintų jai dalimis po 200 eurų kas savaitę, bet ji su tokiu jo pasiūlymu, kaip supranta, nesutiko, nes nieko jam neatrašė į tą jo žinutę. Dabar, ar artimiausiu metu, jis visos sumos D. M. atlyginti tikrai neturi iš ko. (t. 1, b. l. 164–167); Nukentėjusioji D. M. 2026 m. kovo 25 d. apklausos metu parodė, kad savo automobilį „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji 2026 m. kovo 21 d. apie 21:00 val. pastatė tvarkingai, niekam jis netrukdė, pastatė kaip įprastai toje pačioje vietoje, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jį užrakino ir nuėjo į namus. Automobilyje apsaugos signalizacijos ir vaizdo registratoriaus nėra. Atėjusi prie automobilio 2026 m. kovo 22 d. apie 08:00 val., pastebėjo, kad jis apgadintas, tai yra išdaužtas automobilio priekinis ir galinis stiklas, subraižytas variklio dantis, įlenktas stogas, galimai nuo mesto akmens. Į automobilio vidų nepatekta, niekas nepavogta. Dėl jai padarytos turtinės žalos kreipėsi į autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie paskaičiavo ir nurodė, kad žala yra 770 eurų ir įteikė jai pirminės apžiūros lapą, kurį nori pateikti tyrimui, kaip įrodymą dėl žalos dydžio. Tą naktį, tai yra iš 21 į 22 jos sūnus D. P. pasiprašė pernakvoti pas ją, nes susipyko su savo draugu M. D.. Girdėjo, kad tą naktį M. D. jos sūnui telefonu sakė, kad sudaužys jos automobilį. M. D. žinojo, kad automobiliu „Opel Insignia“ naudojasi ji, o jos sūnus juo nesinaudoja. Mano, kad M. D. tyčia apgadino jos automobilį, nes taip norėjo atkeršyti jos sūnui. Dėl ko jie susipyko, nežino, tik gali pasakyti, kad tą vakarą jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus ir susipyko. Naktį, kuomet galėjo būti apgadintas jos automobilis, jokių pašalinių garsų negirdėjo, bet vėliau, tai yra 2026 m. kovo 23 d. pats M. D. jai prisipažino parašydamas trumpąją SMS žinutę, kad apgadino jos automobilį ir pažadėjo po truputį atlyginti jai žalą. Iki šiol M. D. jai žalos neatlygino, kiek žino jis niekur nedirba, todėl netiki, kad be teisėsaugos įsikišimo jis atlygins jai padarytą turtinę žalą. Su jos sūnumi M. D. susitaikė, jie toliau draugiškai bendrauja. Prašo nubausti M. D. įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti jai padarytą žalą. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Daugiau paaiškinimų neturi. (t. 1, b. l. 10–11); Nukentėjusioji D. M., 2026 m. kovo 30 d. papildomos apklausos metu parodė, kad jos sūnus su M. D. bendrauja seniai, todėl jis gerai jai pažįstamas. Po įvykio 2026 m. kovo 23 d. gavo iš M. D. žinutę per „Messenger“ programėlę, jog jis apgadino jos automobilį, prašo nerašyti pareiškimo, žalą atlygins. Šios žinutės kopiją pateiks tyrimo eigoje. (t. 1, b. l. 35-38); Nukentėjusioji D. M., 2026 m. balandžio 3 d. papildomos apklausos metu parodė, kad rašydama pirminį pareiškimą ir duodama pirminius parodymus, buvo minėjusi, kad sugadinti abu šoniniai keleivio (kairės) pusės stiklai. Jie neišdaužti, neįskelti, bet aiškiai matėsi, kad į juos buvo trenkta greičiausiai tuo pačiu rastu akmeniu ir ant jų liko tokios stiklo pažeidimo dėmės. Kreipėsi į tą patį autoservisą ir jai išdavė pirminės apžiūros patikslinimo lapą (jį pridėjo prie civilinio ieškinio), kur nurodyti matomi jos automobilio apgadinimai, keitimo dalys, darbai ir jų kainos. Remiantis minėtu lapu, nurodo, kad priekinio stiklo vertė 120 Eur, šoninių stiklų bendra vertė 160 Eur (vieno vertė 80 Eur), bagažinės stiklo, kuris įvykio metu buvo išdaužtas, vertė 135 Eur. Dėl priekinio ir galinio stiklų perklijavimo jai padaryta 75 Eur, dėl šoninių stiklų perklijavimo 80 Eur, dėl stogo įlenkimo ir kapoto subraižymo 200 Eur turtinė žala. Bendrai jai padaryta 770 Eur turtinė žala. Žinute, kurią pateikė tyrimui, M. D. jos atsiprašė, bet daugiau jis jos nei ieškojo, nei rūpinosi pats dėl žalos atlyginimo. Ji netiki, kad jis jai gera valia atlygins padarytą žalą, todėl byloje šiai sumai reikš civilinį ieškinį. (t. 1, b. l. 52-55);Liudytojas D. P., 2026 m. kovo 30 d. apklausos metu parodė, kad maždaug 5 metai yra geri draugai su M. D.. 2026 m. kovo 21 d. vakare buvo pas savo mamą D. M., adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), būnant pas mamą, jam paskambino jo draugas M. D., pradėjo gąsdinti, kad apgadins jo mamos automobilį, kadangi jis supyko ant jo. Dėl kokių priežasčių M. D. galėjo supykti, nežino. M. D. žinojo, kad automobiliu „Opel Insignia“ naudojasi jo mama, o ne jis. Jo mama D. M. jam pati pranešė, kad buvo apgadintas jos automobilis ir, kad M. D. parašė mamai žinutę per „Messenger“, kad apgadino mamos automobilį ir pažadėjo po truputį atlyginti žalą. M. D. „Messenger“ vartotojo vardas yra „(duomenys neskelbtini)“. Pats M. D. jam nieko nesakė apie apgadintą automobilį, bendrauja mažai. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, tyrimui reikšmingos informacijos daugiau neturi. (t. 1, b. l. 69-72); 2026 m. kovo 25 d. D. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 22 d. apie 08:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priėjusi prie savo automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 metų laidos, stovėjusio prie daugiabučio namo trečios laiptinės, pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis, kurį tvarkingą buvo pastačiusi 2026 m. kovo 21 d. apie 21:00 val. Dėl išdaužtų automobilio priekinio ir galinio langų stiklų, subraižyto variklio dangčio, įlenkto stogo jai padaryta 770 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Automobilį apgadino jos sūnaus draugas M. D.. Prašo nubausti šį asmenį ir įpareigoti atlyginti jai padarytą žalą. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pateiks vėliau 770 eurų sumai. Pateikia 2026 m. kovo 23 d. pirminės apžiūros lapą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 10-11, 21); 2026 m. kovo 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 26–28, 29–32);2026 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji D. M. tyrimui pateikė „Messenger“ programėle gautos žinutės kopiją, su tekstu: „Labas, atsiprašau uz masina nerasyskit pareiskimo as sumokesiu uz langus jums. Taip gavosi labai geda atsiprasau. D. sunervino hefai dejo i galva ir as girtas pabludau sori. Nebegersiu pz prisidirbau. As jums atiduosiu pinigus uz langus“. Žinutės siuntėjo duomenys: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b l. 73–74, 75); 2026 m. kovo 31 d. pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2026 m. kovo 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-09278-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. Gautame pareiškime, pareiškėja D. M., nurodo, kad 2026 m. kovo 22 d. apie 08:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priėjusi prie savo automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis, padaryta 770 eurų turtinė žala. Liudytoju apklausta D. M. nurodo, kad automobilį apgadino jos sūnaus draugas M. D.. Moteris nurodo, kad tą naktį nugirdo, kaip M. D. jos sūnui telefonu sakė, kad sudaužys jos automobilį. Taip pat nurodo, kad po įvykio 2026 m. kovo 23 d. gavo iš jo žinutę per „Messenger“ programėlę, jog jis apgadino jos automobilį, prašo nerašyti pareiškimo, žalą atlygins. D. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė žinutės kopiją. Tikslinga M. D. apklausti įtariamuoju (t. 1, b. l. 76–78); 2026 m. balandžio 3 d. su civiliniu ieškiniu patiektame 2026 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės apžiūros patikslinimo lapu, kuriame nurodyti matomi automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, keitimo dalys, darbai ir jų kainos. (t. 1, b. l. 57). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2015 m. birželio 2 d. Nr. 2K-324-303/2015, 2015 m. birželio 17 d. 2K-355-976/2015, 2019 m. sausio 28 d., 2K-5-628/2019, 13 punktas). Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2009 m. gegužės 12 d. 2K-167/2009, 2016 m. vasario 23 d. 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), numatyta, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą (500 Eur) bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo M. D. parodymai duoti teisme, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios D. M., liudytojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios D. M. žinutės kopija, apžiūrų protokolai bei kiti anksčiau aptarti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad M. D. kaltinime nurodyti laiku ir vietoje tyčia akmeniu išdaužė D. M. priklausančio automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį lango stiklą 135 Eur vertės, suskaldė priekinį lango stiklą 120 Eur vertės, subraižė abu šoninius kairės pusės durelių stiklus bendros 160 Eur vertės (vieno stiklo vertė 80 Eur), subraižė variklio dangtį bei įlenkė stogą bendros 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. 615 Eur turtinę žalą. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo M. D. nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Bausmės skyrimasSkiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021, 59 punktas). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. D. naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas pilnamečiu, teistas 14 kartų už tyčinius nusikaltimus, šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus pagal 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, kuriuo buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Ankstesniais nuosprendžiais M. D. ne kartą buvo teistas už tyčinias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ne kartą teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimus. Šios aptartos leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos M. D. pripažinti recidyvistu. Dėl asmens pripažinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Taigi pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2026 m. balandžio 16 d. Nr. 2K-62-511/2026, 2026 m. gegužės 7 d. Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad M. D. ankstesniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Kaltinamajame akte M. D., kaip sunkinanti aplinkybė nurodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę sunkinanti aplinkybe pripažintina tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. D. tvirtino, kad nors jis ir buvo vartojęs alkoholį, tačiau nesijautė girtas. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, vis tiek visokiais būdais būtų keršijęs. Be to, baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo M. D. sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Atsižvelgiant į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir prokurorės išsakytą poziciją bei nesant objektyvių duomenų apie kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytą neblaivumą, teismas kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nepripažįsta.Kaltinamasis M. D. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Kaip jau buvo minėta, M. D. teistas 14 kartų, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 80–101), penkerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 130–139), vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 140). Duomenų apie M. D. gydymą nuo priklausomybės ligų ir įtraukimą į psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų sąrašus, nėra. Atsižvelgiant į kaltinamojo nustatytą atsakomybę lengvinančią, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei įvertinus anksčiau aptartus kaltinamojo M. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tai, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas jauno amžiaus, jog jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis nedaro teigiamų, tiek sau, tiek socialiai naudingų išvadų, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į nustatytą kaltinamajam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitus aptartus kaltinamojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos charakterizuojančius duomenis, nustatytina didesnė nei minimalus dydis, numatytas baudžiamajame įstatyme (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. 9 mėnesius laisvės atėmimo.Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai. Laisvės atėmimo bausmės pradžia M. D. skaičiuotina nuo jo atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymoBK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai taikyti M. D. bausmės vykdymo atidėjimą. Byloje esantys duomenys rodo, kad M. D. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas įvertinęs tai, kad M. D. teisiamas penkioliktą kartą, už ankstesnes nusikalstamas veikas jam buvo skirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau M. D. savo elgesio nekeičia, kas rodo jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio teisinio ir protingo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. D. atžvilgiu bus ar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės buvo visiškai neveiksmingos ir neprisidėjo prie to, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų, todėl teismas nemato galimybės atidėti M. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Dėl civilinio ieškinioVadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. pateikė civilinį ieškinį 770,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 56). Ieškinys pareikštas dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. automobilio „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad nustatytų pažeidimo ir detalių kaina dėl sugadinto automobilio yra 770,00 Eur (t. 1, b. l. 57). Su padarytos turtinės žalos dydžiu kaltinamasis sutiko, civilinio ieškinio neginčijo. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo M. D. 770,00 Eur suma nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. M., turtinei žalai atlyginti.Kardomosios priemonės ir kiti klausimaiKaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 168–171), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 770 Eur, esančias kaltinamojo M. D. sąskaitose: 32500, UAB „Revolut Bank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 35000, UAB „Paysera LT“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 73000, AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškotiną sumą – 468.00 Eur, paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. civilinio ieškinio atlyginimo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo jo atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. D. pripažinti recidyvistu.M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Civilinės ieškovės D. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. D. 770,00 (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti D. M. naudai. 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 770 Eur, esančias kaltinamojo M. D. sąskaitose: 32500, UAB „Revolut Bank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 35000, UAB „Paysera LT“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 73000, AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškotiną sumą – 468.00 Eur, palikti galioti iki visiško nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. civilinio ieškinio atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.Teisėja Renata Guruškinienė