- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-480-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10816-2020-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- D. M., J. M.
- Atsakovas
- E. S., V. V., M. M., R. S.-M., G. M., L. Z., R. B., M. P., R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. R., E. R., O. R., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) J. M., D. M. ir (atsakovų) E. S., V. V., M. M., L. Z., R. B., M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. M. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovams E. S., V. V., M. M., R. S.-M., G. M., L. Z., R. B., M. P., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų E. S., V. V., M. M., R. S. – M., G. M., L. Z., R. B., M. P. patikslintą priešieškinį ieškovams D. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys L. R., E. R., O. R., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. M. ir J. M. patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti 3510 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko-geodezininko M. L. ind. v. „Baltic Geo“ 2025 m. kovo 20 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, priskiriant:
plane pažymėtos dalys: D (apibrėžta taškais Nr. 46; 45; 44; 43; 42; 67; 66; 65; 64; 63; 62; 61; 60; 59; 58, plotas 188 kv. m.), E (apibrėžta taškais Nr. 2; 3; 4; 5;39; 38 plotas 22 kv. m.) ir F (apibrėžta taškais Nr. 24; 50; 51; 22; 23 plotas 33 kv. m.), iš viso: 243 kv. m. priskiriama naudotis J. M. ir D. M.;
plane pažymėtos dalys G (apibrėžta taškais Nr. 47; 46; 58; 57, plotas 48 kv. m.) ir H (apibrėžta taškais Nr. 34; 35; 36; 37; 33 plotas 30 kv. m.) viso: 78 kv. m, priskiriama naudotis L. R. ir E. R.;
plane pažymėta dalis I (apibrėžta taškais Nr. 25;49; 48; 57; 56; 55; 54; 53 52; 51; 50; 24, plotas 280 kv. m.) priskiriama naudotis O. R.;
plane pažymėta dalis J (apibrėžta taškais Nr. 22; 51; 52; 53; 54; 55; 122; 121; 120 119; 118; 117; 113; 112; 19; 21 plotas 176 kv. m), priskiriama naudotis R. S.-M. ir G. M.);
plane pažymėtos dalys L (apibrėžta taškais Nr. 70; 71; 72; 73; 74; 75; 76 plotas 69 kv. m.); M (apibrėžta taškais Nr13; 117; 16; 114 plotas 27 kv. m.) ir ½ K (apibrėžta taškais Nr. 73; 81; 80; 79; 78; 74plotas 32 kv. m.) viso: 112 kv. m, priskiriama naudotis E. S.;
plane pažymėtos dalys N (apibrėžta taškais Nr. 76; 75; 74; 78; 77 plotas 67 kv.m.), O (apibrėžta taškais Nr. 114; 116; 109; 108; 115 plotas 29 kv. m.), ir ½ K (apibrėžta taškais Nr. 73; 81; 80; 79; 78; 74 plotas 32 kv. m.) viso: 112 kv. m, priskiriama naudotis M. M.;
plane pažymėtos dalys P (apibrėžta taškais Nr. 77; 78; 79; 80; 85; 86; plotas 105 kv. m.) ir R (apibrėžta taškais Nr. 108; 109; 106; 107 plotas 8 kv. m.) viso: 113 kv. m, priskiriama naudotis V. V.;
plane pažymėtos dalys S (apibrėžta taškais Nr. 86; 85; 84; 83; 87 plotas 105 kv. m.) ir T (apibrėžta taškais Nr. 107; 106; 105; 104 plotas 10 kv. m.), viso: 115 kv. m, priskiriama naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojas L. Z.);
plane pažymėta dalis U (apibrėžta taškais Nr. 87; 83; 88; 89; 90; 123; 91; 92; 93; 94; 95 plotas 121 kv.m.) priskiriama naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojas R. B.);
plane pažymėta dalis V (apibrėžta taškais Nr. 112;111; 110; 103; 102; 101; 100; 99; 98; 97; 96; 14; 15; 16; 17; 18 plotas 289 kv. m.) priskiriama naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojas M. P.).
Žemės sklypo dalis, kurios plotas 1871 kv. m, (t. y. statiniais užstatytas plotas, servitutiniai keliai ir plotas, skirtas buitinių atliekų konteineriams) yra priskiriamas bendram naudojimui, kaip nurodoma plane:
Statiniais užstatytas plotas, plane pažymėtas A (apibrėžtas taškais 120; 121; 122; 55; 56; 57; 58; 59; 60; 61; 68; 59; 70; 76; 77; 86; 87; 95; 94; 93; 92; 96; 97; 98; 99; 100; 101; 102; 103; 104; 105; 106; 109; 116; 117; 118; 119 plotas 1122 kv. m.);
Nustatomas servitutinis kelias važiuoti transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane S1 (apibrėžtas taškais 7; 8; 9; 10; 11; 89; 88; 83; 82; 67; 42; 41 plotas 190 kv.m.) ir bendrai naudojamo kelio dalis, pažymėjimas plane B1 (apibrėžta taškais 67; 82; 83; 84; 85; 80; 81; 66 plotas 34 kv. m.;
Nustatomas servitutinis kelias važiuoti transporto priemonėms iki sklypo (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane S2 (apibrėžtas taškais 26; 27; 31; 30; 32; 33; 37; 38; 39; 40; 6; 7; 41; 44; 45; 46; 47; 48; 49; 25 plotas 269 kv. m.;
Nustatomas bendras priėjimas iki elektros skaitiklių, esančių ant buto Nr. 2 šiaurinės sienos, plane pažymėtas B2 (apibrėžtas taškais 68; 61; 62; 63; 64; 65; 66; 81; 73; 72; 71 plotas 18 kv.m.) – šio priėjimo plotas naudojamas ir kaip dalis privažiavimo prie butų Nr. 5; 6;
Nustatoma kelio dalis servitutiniam keliui S2 praplatinti B3 (apibrėžta taškais 39; 5; 6; 40 plotas 8 kv. m.);
Nustatoma bendra žemės sklypo dalis šalia miško B4 (apibrėžta taškais 1; 2; 38; 37; 36; 35; 34; 29; 28; 27; 26 plotas 102 kv. m.);
Nustatomas plotas bendroms automobilių parkavimo vietoms B5 (apibrėžta taškais 29; 34; 33; 32; 30 plotas 31 kv. m.);
Nustatoma buitinių atliekų konteinerių vieta B6 (apibrėžta taškais 28; 29; 30; 31; 27 plotas 25 kv. m.);
Nustatomas bendras praėjimas butų Nr. 2; 3; 4 savininkams prieiti prie namo iš šiaurinės pusės sienos ir dujų skaitiklių, plane pažymėtas C1 (apibrėžtas taškais 69; 68; 71; 70 plotas 10 kv. m.;
Nustatomas bendras praėjimas butų Nr. 5; 6; 7; 8 savininkams prieiti prie namo iš rytinės pusės ir prie rytinėje pusėje jiems priskiriamų sklypo dalių, plane pažymėtas C2 (apibrėžtas taškais 92; 91; 123; 90; 89; 11; 12; 13; 14; 96 plotas 34 kv. m. ir C3 (apibrėžtas taškais 112; 11; 114; 115; 108; 107; 104; 103; 110; 111 plotas 28 kv. m.
Tuo atveju, jeigu teismas negalėtų priimti sprendimo dėl (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos pagal pateiktą matininko-geodezininko M. L. ind. v. „Baltic Geo“ 2025 m. kovo 20 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą visiems sklypo bendraturčiams, prašė patvirtinti M. L. ind. v. „Baltic Geo“ 2025 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovams asmeniniam naudojimui priskiriamos sklypo dalys C (apibrėžtą taškais 41; 42; 43; 44; 45; 46; 47; 48; 49; 50; 51; 52; 53; 54; 55, plotas 188 kv. m.) ir D ( apibrėžtą taškais 2; 3; 4; 5; 62; 61, plotas 22 kv. m.) – viso plotas 210 kv. m., o visa likusi žemės sklypo dalis visiems bendraturčiams paliekama naudotis bendrai.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad jie, atsakovai ir fiziniai tretieji asmenys yra kotedžo tipo butų (išskyrus butą Nr. 10, kuris yra atskiras statinys), esančių gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2017 m. kovo 31 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą, esantis gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovams nuosavybės teise priklauso 433/3510 dalys 0,3510 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, tarp jų ir Lietuvos Respublikai (kurios patikėtinis bylos iškėlimo metu buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o nuo 2024 m. sausio 10 d. yra trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė). Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkai ar faktiniai naudotojai yra kiti gyvenamojo namo bendraturčiai. Galutinio patikslinto ieškinio pateikimo metu Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies (548/1755 dalies arba 1096 kv. m.) nuomininkais yra atsakovai L. Z. (285 kv.m.), R. B. (286 kv. m.), M. P. (525 kv. m.). Tačiau iki šiol teisiškai nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kas apsunkina bendro daikto naudojimą.
Atsakovai E. S., V. V., M. M., R. S. – M., G. M., L. Z., R. B., M. P. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų argumentas, jog jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins visiems patalpų savininkams tinkamą patekimą prie jiems tenkančių gyvenamojo namo sienų, langų, todėl ateityje nekils problemų dėl statinio priežiūros, suteiks ginčo šalims galimybę maksimaliai autonomiškai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, padės išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje, bei leis šalims apsaugoti savo interesus ir patogiai naudotis žemės sklypu, prieštarauja ieškovų pateiktai naudojimosi tvarkai, nes tiek ieškovams, tiek kitiems daugiabučio gyvenamojo namo savininkams priklauso ne dalis namo sienų, o visos išorinės sienos, prie kurių priėjimas visiems namo gyventojams pagal ieškovų pateiktus projektus nėra numatomas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo O. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo tenkinti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos ministerijos pateikė raštą, dėl teismo įpareigojimo ir duomenų pakeitimo civilinėje byloje bei duomenis apie ginčo žemės sklype nustatytą servitutą gretimame sklype ir jo pakeitimus, galiojantį kelio servituto planą. Iš minėtų dokumentų matyti, jog pagal 2004 m. Detaliojo plano sprendinius ir jų pakeitimus, nebuvo tinkamai sudaryti žemės sklypų planai ir nustatytas jų naudojimas.
Tretieji asmenys L. R. ir E. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 11 d. pateikus duomenis apie ginčo žemės sklypui nustatytą servitutą gretimame sklype ir jo pakeitimus, galiojantį kelio servituto planą, mano, kad dėl šių aplinkybių gali kilti keblumų sprendžiant dėl ieškovų prašomos žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo pagal jų pateiktą planą. Todėl pritaria ieškovų pateiktam alternatyviam reikalavimui nustatyti ieškovams asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C (188 kv. m.) ir D (22 kv. m.), nesant galimybės tenkinti ieškovų prašymo nustatyti viso ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad teismas turi įvertinti, ar pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu ir nuomone, nustatant naudojimąsi Žemės sklypu, turi būti laikomasi šių esminių reikalavimų: techniniai darbai turi būti atliekami/planai rengiami remiantis Kadastro nuostatuose ir Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse nurodytais reikalavimais; privalo būti atliekami matavimai vietoje, technine geodezine įranga užfiksuojant faktinę vietovės situaciją (statinių kertes, inžinerinius įrenginius ir kt.), nepriklausomai nuo to, kiek matavimų buvo atlikta ir kiek planų buvo parengta prieš tai; privalo būti įvertintas pastato ir atskirų nekilnojamųjų daiktų - patalpų pastato aukštuose - faktinis išsidėstymas, įėjimų/išėjimų, langų faktinės vietos; nustatant atskiras žemės sklypo dalis privaloma atsižvelgti į žemės sklypo faktinių naudotojų (savininkų ir/arba nuomininkų) teisėtus lūkesčius; turi būti objektyviai įvertinta, ar žemės sklypas apskritai nėra per mažas atskirų dalių nustatymui ir jų nustatymas nepažeis racionalaus žemės sklypo naudojimo; nustatomos atskiros žemės sklypo dalys privalo būti kiek įmanoma taisyklingesnių formų, racionalios naudoti, nepriklausomai nuo valdomos žemės sklypo dalies dydžio; nustatomų žemės sklypo dalių ribos turi būti derinamos su žemės sklype esančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais pagal jų paskirtį ir išsidėstymą; į kiekvieną nustatomą atskirą, individualiai naudojamą žemės sklypo dalį turi būti patekimas iš pagrindinės gatvės tiesiogiai arba per bendro naudojimo teritoriją; nustatomų žemės sklypo dalių plotai turi atitikti kiekvieno žemės sklypo naudotojo nuosavybės arba nuomos teise valdomą žemės sklypo dalies plotą; nustatomos žemės sklypo dalys turi užtikrinti tinkamą šiame žemės sklype esančių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, eksploatavimą ir priežiūrą: privalo būti atsižvelgiama į patekimų į statinį (durų) išsidėstymą; turi būti paliekamas ne mažiau kaip 1 metro pločio bendro naudojimo plotas šalia pastato jo aptarnavimui; esant galimybei, tikslinga nustatyti bendram naudojimui (kiemui, automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ar kt. - šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar patalpai statinyje skirtą teritoriją; turėtų būti komplektuojamas aiškinamasis raštas, kuriame būtų motyvuotai pagrįsti plane nurodyti sprendiniai.
Šalies argumentai
Atsakovai E. S., V. V., M. M., UAB „NT verslo projektai“, L. Z., R. B., M. P. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 3510 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „Žemetra“ 2023 m. sausio 30 d. parengtą sklypo (duomenys neskelbtini) (skl.kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos nustatymo planą“:
84 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai J. M. ir D. M. (Nr. plane A1);
28 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai J. M. ir D. M. (Nr. plane A2);
71 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai J. M. ir D. M. (Nr. plane A3)
19 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai J. M. ir D. M. (Nr. plane A4)
108 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai E. S. (Nr. plane B);
125 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai V. V. (Nr. plane C);
135 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai M. M. (Nr. plane D);
230 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai O. R. (Nr. plane E);
42 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai, iš kurių 21 kv. m. L. R., 12 kv. m. E. R., 5 kv. m. J. M. ir D. M. ir 4 kv. m. O. R. (Nr. plane F);
23 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai L. R. (Nr. plane G);
105 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui L. Z. (Nr. plane H);
219 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai 182 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuriuo naudojasi R. S.- M. bei G. M. (Nr. plane I);
95 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai, iš kurių: 43 kv. m. L. R., 12 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui L. Z., 10 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui R. B. ir 15 kv. m. J. M. ir D. M., 15 kv.m. O. R. (Nr. plane J);
1369 kv. m. priskiriama naudotis bendrai 150 kv. m. J. M. ir D. M., 172 kv. m. O. R., 109 kv. m. E. S., 110 kv. m. M. M., 110 kv. m. V. V., 71 kv. m. E. R., 72 kv. m. L. R., 148 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuriuo naudojasi R. S.- M. bei G. M., 111 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui L. Z., 112 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui R. B. ir 204 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkei M. P. (Nr. plane K);
459 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai 62 kv. m. J. M. ir D. M., 70 kv. m. O. R., 37 kv. m. E. S., 36 kv. m. M. M., 37 kv. m. V. V., 24 kv. m. L. R., 50 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuriuo naudojasi R. S.- M. bei G. M., 37 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui L. Z., 37 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui R. B. ir 89 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkei M. P. (Nr. plane L);
97 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui R. B. (Nr. plane M);
252 kv. m. žemės sklypo dalis priskiriama naudotis išimtinai Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkei M. P. (Nr. plane N);
86 kv. m. priskiriama naudotis bendrai, iš kurių: 26 kv. m. E. S.; 10 kv. m. V. V., 20 kv. m. L. Z., 30 kv. m. Lietuvos Respublikai, kuris išnuomotas nuomininkui R. B. ir (Nr. plane O);
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra patalpų, esančių ant bendrų pamatų, gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame 3510 kv. m. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovams taip pat nuosavybės teise priklauso 383/3510 dalys žemės sklypo. Kitos žemės sklypo dalys priklauso pastato bendraturčiams arba valstybei, tačiau priskirtos naudotis kitiems pastato bendraturčiams.
Atsakovai savo iniciatyva parengė naudojimosi žemės sklypu planą, kurio esmę sudaro bendram naudojimui naudojamo žemės sklypo dalies priskyrimas kiekvienam patalpų savininkui proporcingai jo turimos žemės sklypo dalies plotui, bei paliekant galimybę bendro naudojimo žemės sklypu patekti prie visų namo bendrų konstrukcijų, įvadų aplink visą namą. Likusi žemės sklypo dalis paliekama naudotis kiekvienam ir namo patalpų bendraturčių proporcingai jų turimoms (naudojamoms nuomos pagrindu) žemės sklypo dalims. Be nurodytų proporcijų išlaikymo, teikiamame žemės sklypo plane yra išlaikoma nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Šalies argumentai
2023 m. kovo 24 d. atsakovai pateikė galutinį patikslintą priešieškinį, kuriuo patikslino tik priešieškinio dalyko dalį dėl Lietuvos Respublikos naudojimui priskirtinos dalies, kuri buvo išnuomota (duomenys neskelbtini) buto savininkei atsakovei UAB „NT verslo projektai“. Kadangi UAB „NT verslo projektai“ pardavė butą R. S. – M. ir G. M., jie tapo ir šiam butui priskirtos žemės sklypo dalies naudotojais, galutiniu patikslintu priešieškiniu atsakovai patikslino, jog Lietuvos Respublikos naudojimui priskirtinos dalies, kuri anksčiau buvo priskirta naudotis atsakovei UAB „NT verslo projektai“, atitenka naudotis tretiesiems asmenims R. S.-M. ir G. M. Galutiniame patikslintame priešieškinyje atsakovai tikslino ir kitus reikalavimus – šalino antrame patikslintame priešieškinyje padarytas klaidas ir nurodė Lietuvos Respublikai naudotis skiriamas žemės sklypo dalis ir tų dalių faktinius naudotojus (valstybinės žemės nuomininkus). Su pirmu patikslintu priešieškiniu pateikto UAB „Žemetra“ 2023 m. sausio 30 d. parengto naudojimosi tvarkos nustatymo plano atsakovai netikslino ir galutiniu priešieškiniu pagal jį prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Ieškovai su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešieškinyje yra pateikiama bendro pobūdžio teismų praktika dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypuose, šios praktikos niekaip nesusiejant su analizuojamu ginču ar Žemės sklypu, jo istoriniu ar esamu faktiniu naudojimu. Tokia argumentacija yra ydinga, nes, kaip nurodoma ir pačių atsakovų cituojamoje teismų praktikoje, faktinis sklypo naudojimas (taip pat ir naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių išsidėstymas sklype) yra vienas iš esminių dalykų, sprendžiant žemės sklypų naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys L. R. ir E. R. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad jie palaiko ieškovų ieškinį, o su priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu nesutinka. Jų vertinimu, atsakovų siūlomas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra nepagrįstas ir nelogiškas; atsakovų siekiama įtvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrintų visų pastato gyventojų lygiaverčių interesų įgyvendinimo, nes jų siūlomame plane yra itin didelė disproporcija tarp siūlomos tvarkos patogumo ieškovams ir atsakovams, t. y. atsakovams suteikiama naudotis pačiomis geriausiomis ir vientisomis Žemės sklypo dalimis, o ieškovams skiriamos nuo jų kotedžo nutolusios Žemės sklypo dalys.
Trečiasis asmuo O. R. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, o savo poziciją išdėstė atsiliepimuose į ieškovų ieškinį. Nurodė, jog visiškai sutinka su ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, o atsakovų patikslintą priešieškinį prašo atmesti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų priešieškinį nurodė, kad kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais atitinkamais statiniais, šie asmenys turi atitinkamas teises į tokio dydžio žemės sklypus, kurie būtini jų statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių tiesioginę paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė, teisės aktuose nustatyta tvarka, ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nors formaliai žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik statinių savininkų poreikiams tenkinti. Statinių savininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti jų naudojamą valstybinę žemę apsauga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė valstybės naudai iš ieškovų J. M. D. M. ir atsakovų R. B., V. V., L. Z., M. P., E. S., R. S.-M., G. M., M. M., 279,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 27,90 Eur.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai vertina Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo pakeitimą, o taip pat ir sklype esančio pastato - gyvenamojo namo naudojimo paskirtį. Ieškovai teigia, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, atitinkamai turėjo būti pakeista ir pastato - gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis. Ieškovai nesutinka, kad gyvenamasis namas yra daugiabutis pastatas, jų teigimu – pastatą sudaro atskiri gyvenamieji namai - kotedžai. Tuo tarpu atsakovai laikosi pozicijos, kad gyvenamasis namas yra daugiabutis pastatas, kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Todėl mano, jog nepagrįstai buvo pakeistas Žemės sklypo naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir NŽT sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nebuvo pateikti, nei viena iš šalių savo argumentams pagrįsti nepateikė ir kitų objektyvių įrodymų. Nesant šių duomenų, teismas pažymėjo, kad neturi galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas ir kaip tai susiję su gyvenamojo namo pagrindine naudojimo paskirtimi.
Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas, kilęs tarp bendraturčių ieškovų ir atsakovų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo būdą yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tai reiškia, kad jis skirtas sklype esančio gyvenamojo namo eksploatavimui. Todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai veikia šio namo butų savininkų galimybes tinkamai naudotis pastatu pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp bendraturčių kyla nesutarimų ir nepatogumų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, teismine tvarka.
Teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros planų (brėžinių), skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos. Todėl šiuo atveju svarbu vadovautis bendraisiais nuosavybės teisės principais, teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais ir suformuluotomis taisyklėmis.
Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, suformulavo tokią taisyklę: kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (LAT nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus, nustatė, kad nei ieškovų pateiktuose planuose, nei atsakovų pateiktuose planuose nėra atsižvelgta į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę.
Iš ieškovų pateikto UAB „Topolinija“ parengto topografinio plano M 1:500 ir NŽT pateikto UAB „Surveta“ parengto Žemės sklypo plano M 1:500, teismas nustatė, kad Detaliajame plane ir Genplane minimas griaunamas pastatas ID1p yra nugriautas. Kad minėto pastato nėra, o jo vietoje auga žolė, matyti ir iš abiejų šalių pateiktų nuotraukų byloje, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Tačiau atsakovai teigia, kad yra išlikę minėto pastato pamatai, kurie yra bendri visam daugiabučiam gyvenamajam namui, o pastato konstrukcija yra vientisa, t. y. pamatai, sienos, stogas, inžineriniai įrenginiai. Todėl laikė, jog minėtu pastatu buvęs užstatytas plotas turi būti įskaitytas į pastatu užstatytą plotą.
Teismas nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 25 d. duomenimis (kadastro duomenų nustatymo data: 2005 m. gruodžio 1 d.), Žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), yra daugiabutis pastatas, juo užstatytas plotas – 1122,00 kv. m. Šie 2005 m. gruodžio 1 d. nustatyti kadastro duomenys pagal 2018-07 UAB „Topolinija“ parengtą topografinį planą M 1:500 nebuvo atnaujinti.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog visi Žemės sklype buvę pastatai buvo pastatyti ant bendrų pamatų. Taip pat nėra duomenų, kad nugriovus pastatą (duomenys neskelbtini), jo pamatai yra išlikę. Be to, 1 m. plotas apie daugiabutį gyvenamąjį namą atskirai nepaskaičiuotas, nors pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, turėjo būti nustatyta tiek po pastatu esanti žemės sklypo ploto dalis, tiek ir prie to pastato esanti sklypo dalis, kuri pagal atsakovus, būtina praėjimui ir pastatui naudoti pagal paskirtį.
Teismo vertinimu, atsakovų pateiktame plane ir paaiškinimuose nurodyti pastatu užstatytos dalies (K) skaičiavimai yra neteisingi ir niekuo nepagrįsti. Ieškovų nurodytas pastatu užstatytas plotas (1122 kv. m.) taip pat teismui kėlė abejonių. Nors ieškovai vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 25 d. duomenimis, tačiau iš ieškovų pateiktų planų, buvusiu nugriautu pastatu užstatytas plotas taip pat yra įskaičiuotas į pastatu užstatytą dalį.
Teismas pažymėjo, kad pastato kadastro duomenys yra nustatyti 2005 m. gruodžio 1 d. Tuo metu pastato būklė nebaigtas statyti, 90 procentų baigtumo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, ar tuo metu pastatas (duomenys neskelbtini) jau buvo nugriautas. Taip pat, byloje nėra pateikta pastato kadastrinių matavimų byla, ar kiti reikšmingi duomenys, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, ar nugriauto pastato (duomenys neskelbtini) plotas yra įskaičiuotas ar neįskaičiuotas į rekonstruojamais pastatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (po rekonstrukcijos sudarančių vieną daugiabutį pastatą) užstatytą plotą.
Teismas nurodė, kad dar su pradiniu ieškiniu patys ieškovai pateikė UAB „Topolinija“ parengtą topografinį planą M 1:500, iš kurio matyti, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas. Todėl ieškovams laikantis pozicijos, kad nugriovus šį pastatą buvęs užstatytas plotas neturėtų būti įskaičiuojamas į pastatu (duomenys neskelbtini) užstatytą plotą, tačiau pagal NTR išrašą yra įskaičiuotas, jie turėjo pateikti atnaujintus pastato kadastrinius duomenis ir savo patikslintuose ieškiniuose bei naudojimosi tvarkos planuose paminėto ploto nenurodyti kaip užstatyto.
Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovai paaiškinimuose dėl priskirtų bendro naudojimo žemės sklypo dalių nurodė, kad kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančios dalys K (1369 kv. m.) ir L ( 459 kv. m.) yra paskaičiuotos proporcingai turimam buto plotui. Tačiau bendraturčių turimų butų plotai lentelėje net nenurodyti, o nurodytas Įsakymu priskirto žemės sklypo plotas. Iš pateikto skaičiavimo matyti, jog kiekvienam bendraturčiui tenkanti naudotis dalis apskaičiuota pagal formulę: atitinkamos Žemės sklypo dalies plotas /viso žemės sklypo plotas x Įsakymu priskirtas žemės sklypo plotas. T. y. bendram naudojimui tenkančio sklypo dalys paskaičiuotos proporcingai nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai.
Be to, teismas nurodė, kad į gyvenamuoju namu užstatyto žemės sklypo dalį (dalis „K“, 1369 kv. m.), įskaičiuotas ir pastato priežiūrai ir eksploatacijai aplink pastatą numatytas 1 m. pločio praėjimas ir visas šis plotas bendraturčiams paskaičiuota proporcingai nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai.
Toks skaičiavimas, teismo vertinimu, neatitinka nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui priskirtina proporcingai jo turimai statinio (o ne žemės sklypo) daliai. Taip pat neatitinka išaiškinimo, kad prie statinių esanti sklypo dalis, kuri yra būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.
Teismas nurodė, kad atsakovai neteisingai skaičiuoja ir dalies L (459 kv. m., per sklypą einantys pravažiavimo servitutiniai keliai) proporcijas. Ši dalis taip pat paskaičiuota visiems bendraturčiams proporcingai Įsakymu priskirtos žemės sklypo daliai. Tačiau pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tuo atveju, „... kai bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus“ (LAT nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Tai reiškia, jog ši žemės sklypo dalis bendraturčiams turėjo būti paskaičiuota lygiomis dalimis.
Teismas sprendė, kad atsakovams neteisingai paskaičiavus kiekvienam bendraturčiui tenkančią po gyvenamuoju namu esančią ir prie jo esančią pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, akivaizdu, jog ir kiti jų skaičiavimai yra klaidingi, nes pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tik nurodytu būdu nustačius kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas gali būti priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Žemetra“ 2023 m. sausio 30 d. parengtame sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodyta, jog bendrai naudotis priskiriamoje 459 kv. m žemės sklypo dalyje „L“ Lietuvos Respublikai tenka 69 kv. m., kuri išnuomota M. P.. Tuo tarpu reikalavimų 1.15 p. šios dalies dydis nurodytas kitoks - 89 kv. m.
Ieškovai su 2025 m. balandžio 9 d. patikslintu ieškiniu (aštuntu) pateikė detalius ir pagal teisingas formules sudarytus kiekvienam bendraturčiui tenkančios statiniais užstatytos sklypo dalies, bendrai naudojamų sklypo dalių bei asmeniniam naudojimui tenkančio ploto paskaičiavimus. Nepaisant to, ieškovų pateikti dalių skaičiavimai galimai taip pat nėra teisingi, kadangi tiek 2025 m. kovo 20 d., tiek 2025 m. rugpjūčio 26 d. matininko - geodezininko M. L. individuali veikla „Baltic Geo“ sudarytose Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose po nugriautu pastatu buvęs užstatytas plotas nurodytas kaip užstatytas statiniais, kas neabejotinai turėjo reikšmę apskaičiuojant ir naudojimosi tvarkos planuose pažymint bendram ir individualiam naudojimui tenkančias dalis.
Teismo vertinimu, tiek pagal ieškovų pateiktus 2025 m. kovo 20 d. ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. matininko - geodezininko M. L. individuali veikla „Baltic Geo“ parengtus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, tiek pagal atsakovų pateiktą 2023 m. sausio 30 d. UAB „Žemetra“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, (duomenys neskelbtini) buto savininkai atsakovai R. S.-M. ir G. M. bei (duomenys neskelbtini) buto savininkė atsakovė M. P. neturi privažiavimo kelio prie jiems priskirtinų žemės sklypo dalių ir/ar įvažiavimų į jų butų garažus.
Teismas nurodė, kad iš pateikto 2008 m. vasario 5 d. UAB „Geometra“ parengto ir Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus suderinto bei Kauno m. savivaldybės tarybos ir Kauno m. savivaldybės administracijos Direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 nustatyta, kad 150 kv. m. kelio servitutas yra pažymėtas indeksu S2. Nors jo išsidėstymas sklype nėra aiškiai pažymėtas, tačiau iš sutartiniu servituto ženklinimo - tinkleliu pažymėtų ribų, teismas sprendė, jog jis prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo įvažiavimo į sklypą) ir tęsiasi iki besiribojančiame sklype (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje dalyje esančio kelio ir su juo susilieja, t. y. iki (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano brėžinyje sprendinių lentelėje indeksu 1a pažymėto 269 kv. m. servitutinio kelio.
Iš Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ ir jo priedų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuo buvo nustatytas 150 kv. m. kelio servitutas (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, tame tarpe, sklype esantys kelio servitutai, tarnaujantys gretimiems sklypams, teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) sklype yra nustatyti trys kelio servitutai, kurių plotas 150 kv. m., 294 kv. m. ir 169 kv. m., iš kurių tik vienas -150 kv. m. kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, kad pateiktame 2008 m. vasario 5 d. UAB „Geometra“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane šis kelio servitutas pažymėtas indeksu S2. Sklype esantis 294 kv. m. ploto servitutinis kelias pažymėtas indeksu S1. Matyti, kad šie servitutiniai keliai tarpusavyje susilieja ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) sklypą, kuris (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano brėžinyje pažymėtas indeksu 1a (269 kv. m. servitutiniu keliu).
Vizualiai žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) pažymėti servitutiniai keliai S2 (150 kv. m.) ir S1 (294 kv. m.) susilieja ir sudaro vieną servitutinį kelią. Galimai dėl šios priežasties, rengiant ginčo Žemės sklypo Detalųjį planą ir numatant naujus servitutus (privažiavimo kelius), buvo pažymėtas ir nurodytas sprendinių lentelėje bei pastabose vienas bendras apie 442 kv. m. servitutinis privažiavimo kelias (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Tačiau Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) tokio dydžio kelio servitutas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, o nuo 2000 m. balandžio 20 d. įregistruotas tik 0,0150 ha (150 kv. m.) kelio servitutas (viešpataujantis). Taip pat, iš NŽT pateiktų duomenų teismas nustatė, kad toks apie 442 kv. m. ploto servitutinis kelias nebuvo numatytas ir nebuvo įregistruotas tikslinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai neturi teisėto pagrindo važiuoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiu 294 kv. m. servitutiniu keliu. Tam, kad atsirastų daiktinė teisė - kelio servitutas, jis ne tik turi būti suprojektuotas, bet ir nustatytas įstatyme nustatyta tvarka bei įregistruotas. Vien ta aplinkybė, kad Žemės sklypo Detaliojo plano brėžinyje pažymėtas kelias, nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja daiktinė teisė neapibrėžtam asmenų ratui tuo keliu naudotis. Tuo labiau, kai servitutinis kelias pažymėtas už Detaliojo plano galiojimo ribų. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo prieduose aiškiai nurodyta, kam tarnauja 294 kv. m. kelio servitutas S1 ir iki kokių sklypų suteikiama teisė važiuoti per sklypą (duomenys neskelbtini).
Teismas pastebėjo ir tai, kad Žemės sklypo Detaliojo plano brėžinyje pažymėtas už Detaliojo plano galiojimo ribų esantis servitutinis kelias neatitinka (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane M1:500 pažymėto kelio konfigūracijos: Detaliojo plano brėžinyje servitutinis kelias prasideda ir baigiasi taškais 13 ir 14 S, kurie yra ties sklypo (duomenys neskelbtini) riba, o konkrečiai, ties ta vieta, nuo kurios pagal byloje pateiktą 1998-12 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą M 1:500, o taip pat ir pagal 2004-04-15 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą M 1:500, kuriuo buvo paženklintos vietovėje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, prasideda įvaža į buvusį atskirą pastatą (duomenys neskelbtini) (žymėjimas: Detaliajame plane - MN, Genlpane -2, topografiniame plane - MG), kuriame pagal 2019-10-18 UAB „Baltoji linija“ parengtus projektinius pasiūlymus, šiuo metu yra M. P. priklausantis 10 butas. Tuo tarpu pagal NŽT pateiktą UAB „Geometra“ 2008 m. vasario 5 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą M 1:500, servitutinis kelias S1 294 kv.m. sukasi į rytinę pusę ir toje vietoje, ties įvažiavimu į 10 butą, nesiriboja su (duomenys neskelbtini) Žemės sklypu. Teismo vertinimu, iš esmės analogiška situacija užfiksuota ir ieškovų pateiktame UAB „Topo linija“ 2018-07 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo topografiniame plane.
Teismas darė išvadą, kad tiek gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dešimto buto, tiek ketvirto buto gyventojai neturi teisėto pagrindo naudotis servitutiniu keliu S1 294 kv. m, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat neturi teisėto pagrindo įrenginėti ar naudotis servitutinio kelio atšakomis, vedančiomis į jų butus, pažymėtomis Detaliojo plano brėžinyje, UAB „Topo linija“ 2018-07 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo topografiniame plane ir kituose aukščiau paminėtuose planuose, o kito įvažiavimo į asmeniniam naudojimui ieškiniu ir priešieškiniu jiems skiriamas sklypo dalis nėra numatyta.
Teismas nurodė, kad alternatyviu reikalavimu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neišsprendžia kilusio bendraturčių ginčo, be to, turi tuos pačius jau minėtus trūkumus: dėl pastatu užstatyto ploto, privažiavimo kelio į 4 butui ir 10 butui skiriamas naudotis žemės sklypo dalis ir kt.
Teismo vertinimu, nustačius minėtus šalių pateiktų planų ir reikalavimų neatitikimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, nenumačius privažiavimo kelių, prašomi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantai kitais aspektais nevertinti, nes akivaizdu, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų prašomos nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos neatitinka teisėtumo bei proporcingumo reikalavimų, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, taip pat ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktų dalyvauti asmenų – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojų – teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai J. M. ir D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų alternatyvus reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų J. M. ir D. M. alternatyvų reikalavimą; nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2025-08-26 planą (matininko M. L. nubraižytą schemą) tokia apimtimi: a. Ieškovams J. M. ir D. M. priskirti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais C (apibrėžtą taškais 41; 42; 43; 44; 45; 46; 47; 48; 49; 50; 51; 52; 53; 54; 55, plotas 188 m²) ir D (apibrėžtą taškais 2; 3; 4; 5; 62; 61, plotas 22 m²). b. Likusią žemės sklypo dalį ( 3300 m² iš bendro 3510 m² ploto) palikti bendro naudojimo visiems bendraturčiams bendrai; priteisti ieškovams iš atsakovų visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesivadovavo proporcingumo principu: ieškovų alternatyvus reikalavimas buvo itin nuosaikus (210 m² vietoj 433 m²), taip pat teismas neatsižvelgė, kad juo nepažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Jokie kiti savininkai nebūtų netekę to, kas jiems teisėtai priklauso ar ko jiems reikia.
Teismo sprendimas nesiūlyti jokio sprendimo reiškia, kad ieškovai ir toliau patiria realią žalą. Jų buto rūsys nuolat yra semiamas vandens, jie negali įrengti net pagrindinių apsaugos priemonių aplink savo kotedžo pamatus, negali naudotis savo turtu, tuo tarpu kai kurie kaimynai toliau naudojasi ženkliai didesniu žemės plotu nei jiems priklausytų pagal idealiąsias dalis. Teismo įsikišimas yra būtinas, nes tolesnis delsimas pažeidžia Konstitucijos ginamas nuosavybės teises bei prieštarauja teisėtų lūkesčių principui.
Žemės sklypo dalis aplink butą Nr. 1 tapo bendro pravažiavimo keliu per pusmetrį nuo buto sienų, be jokio privatumą užtikrinančio ploto. Tuo tarpu kitų butų savininkai de facto prisiskyrė sau asmeniniam naudojimui neproporcingai dideles kiemo dalis, atitinkančius ne jų turimas žemės sklypo idealiąsias dalis, o savo ambicijas. Nors teisiškai visi liko „bendraturčiais“, faktiškai susiformavo savotiškos nuosavos valdos: vieni turėjo personalinius privažiavimus prie savo butų su želdiniais, o butas Nr. 1 (kraštinis, labiausiai nutolęs nuo vidinio kiemo centro) liko apsuptas kaimynų įsirengtų infrastruktūros objektų.
2025 rugpjūčio 26 d. ieškovai, maksimaliai atsižvelgdami į visus šiuos aspektus, pateikė galutinį patikslintą ieškinį. Jame išlaikytas pirminis reikalavimas (paskirstyti sklypą tarp visų bendrasavininkų pagal proporcijas, su nežymiais kompensaciniais nukrypimais), bet taip pat buvo aiškiai suformuluotas alternatyvus reikalavimas: jeigu teismas manys, kad kol kas negalima nustatyti tvarkos visiems, – priskirti ieškovams apie jų butą esantį žemės plotą C + D (210 m²) asmeniniam naudojimui, o visą likusį plotą palikti bendram naudojimui. Ieškovai pabrėžė, kad šitaip ieškoma kompromisinio sprendimo – jiems tektų mažiau žemės, nei priklauso, bet bent išspręstų pagrindinę ginčo problemą: jie galėtų turėti priskirtą asmeniniam naudojimui žemės plotelį šalia savo buto. Tuo tarpu kiti bendraturčiai dėl to nieko neprarastų, nes dabartiniai jų įsirengti kiemai/įvažiavimai liktų bendro naudojimo režime (tik formaliai jie būtų neįtvirtinti kaip asmeniniam naudojimui).
Teismas, išanalizavęs šalių pateiktus planus ir argumentus, atsisakė nustatyti bet kokią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Svarbiausi sprendimo motyvai buvo tai, kad tiek 10, tiek 4 butų gyventojai neturi teisėto pagrindo naudotis servitutiniu keliu S1 294 kv. m., esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat neturi teisėto pagrindo įrenginėti ar naudotis servitutinio kelio atšakomis, vedančiomis į jų butus.
Nepagrįstas reikalavimas laukti idealaus plano. Teismas nurodė, kad tvarkos negalima nustatyti, nes ieškovų ir atsakovų planai turi trūkumų. Tačiau teisminė gynyba negali būti paneigta vien formalių netikslumų pretekstu. Šiuo atveju buvo galimybė rasti bent dalinį sprendimą.
Patenkinus alternatyvų reikalavimą, neužkertamas kelias kitiems naudotis savo dalimis. 210 m² plotas, kurį ieškovai prašo jiems priskirti, šiuo metu nėra niekam teisėtai priskirta žemės sklypo dalis. Plotas C, tai žemė išilgai ieškovų buto sienų, o plotas D apima buvusį bendrą žemės tolimiausią kampą, kuris tiesiog liko nenaudojamas, kur niekas neturi jokio intereso.
Iš skundžiamo sprendimo galima suprasti, kad galbūt ateity atsiras galimybė nustatyti tvarką, kai bus įregistruoti servitutai, patikslinti duomenys, gal parengtas naujas projektas ir pan. Tačiau neaišku, kiek metų tai užsitęstų, juolab, kad butų Nr. 4 ir Nr. 10 savininkai jokios iniciatyvos atlikti būtinus veiksmus susijusius su projekto rengimu nerodo. Jau praėjo daugiau nei 20 metų nuo žemės sklypo detalaus plano parengimo – o savavališkos statybos padariniai iki šiol neištaisyti bei nepanašu, kad būtų siekiama tai padaryti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai E. S., V. V., M. M., L. Z., R. B., M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinis; patenkinti apeliantų priešieškinį pilna apimtimi; priteisti visas apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, nurodydamas, jog pagal apeliantų pateiktą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, nėra atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę (LAT nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-127-403/2019), tačiau, apeliantų vertinimu, su tuo nesutiktina, nes apeliantai 2023 m. kovo 24 d. pateikė aiškius paskaičiavimus dėl turto padalinimo proporcijų, kurios atskleidžia, kad dėl sklypo specifikos, jame įregistruotų servitutų, neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos pagal teismo nurodomą eiliškumą.
Teismas priešieškinį atmetė ir todėl, kad apeliantų pateiktame plane ir paaiškinimuose nurodyti pastatu užstatytos dalies (K) skaičiavimai neva yra neteisingi ir niekuo nepagrįsti. Apeliantai nurodė, kad byloje yra UAB „Žemetra“ parengtas planas, kuriame pastatu užstatytas plotas nebuvo išskirtas, tačiau nurodytas bendras užstatytas plotas, į kurį įskaičiuotas ir aplink pastatą esantis jo eksploatavimui skiriamas žemės plotas – 1369 kv. m. (dalis „K“).
Ginčo žemės sklypas yra ganėtinai specifinis. Ši aplinkybė yra svarbi, atsižvelgiant į tai, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso ir nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į žemės sklypo specifinę konfigūraciją ir specifiką dėl kai kurių bendrasavininkų atliktų žemės sklypo dalių, kurios naudotinos butų eksploatavimui perleidimo. Teismo išvada dėl žemės sklypo po namu priskyrimo paskaičiavimo teisingumo yra nepagrįstas.
Išimtinė padėtis dėl ginčo žemės sklypo susiklostė dėl to, kad 2-jo buto bendrasavininkė atsakovė E. R. bylos nagrinėjimo metu pardavė dalį jos butui priskirto žemės sklypo 1-jo buto bendrasavininkams ieškovams M. ir 3- jo buto savininkei O. R..
E. R. šiuo metu priklauso 83 kv. m. žemės sklypo, o jos buto bendrasavininkui L. R. (šios šalims priklauso po ½ buto) priklauso 183 kv. m. žemės sklypo. Visų namo butų plotas yra 2168,71 kv. m. Šiuo atveju E. R. ar bet kuris kitas savininkas nėra saistomas jokių suvaržymų ir gali parduoti visą žemės sklypą, tačiau tai neturi sukelti kitiems namo ar žemės sklypo savininkams jokių pasekmių, išskyrus asmenis, kurie iš E. R. žemės sklypo dalį nupirko. Atsakovai priešieškiniu įrodinėjo, kad toks žemės sklypo bendrasavininkų elgesys užkirto kelią nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pirmosios instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, grindžiamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose, kuriose faktinės aplinkybės buvo iš esmės skirtingos.
Iš esmės teismas neneigia ir nelaiko nepagrįstais motyvais, kad daugiabučio namo eksploatavimui žemės sklype yra būtina nustatyti 1 metro atstumą aplink pastatą šio pastato eksploatavimui ir priežiūrai. Apeliantai parengė planą, pagal kurį nustačius 1 m. atstumą pagal namo perimetrą, namo užstatytas su jo priežiūrai reikalingu yra 1369 kv. m. plotas.
Jeigu būtų skaičiuojama, kad aplink namą 1 metro plotas dalintinas kiekvienam bendrasavininkui lygiomis dalimis, E. R. aplink namą priskirtina 12.35 kv. m (1369-1122=247/10/2).
Vadinasi vien 1369 kv. m. plote E. R. priskirtina 70,88 kv. m. plotas. E. R. lieka 12,12 kv. metro plotas.
Ginčo žemės sklype įregistruoti 459 kv. m. ploto kelio servitutai bendrame pravažiavime, pro kurį ginčo šalys patenka į savo butus. Pagal pirmosios instancijos teismo motyvus šiame žemės sklype E. R. priskirtina prie statinių esanti sklypo dalis, kuri yra būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Kadangi name yra 10 butų, o E. R. priklauso ½ vieno buto dalis, tai vien įvažiavimui E. R. priskirtina 22,95 kv. m. plotas, o E. R. tiek žemės neturi.
Apeliantai atkreipė dėmesį į tai, kad į E. R. buto dalį nėra galimybės patekti nei nuo žemės sklypo ribos, nei nuo pravažiavimo, todėl ji neturi galimybės patekti į savo butą pro kitiems bendrasavininkams priklausantį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nurodytu būdu nustatant naudojimosi tvarką bus pažeistos apeliantų teisės (jų turima ir naudotina žemės sklypo ploto dalis sumažės), todėl taip ir neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas apeliantų skaičiavimą laiko neteisingu ir jo pagrindu atmetė priešieškinį, nors priešieškinyje yra pateikti tiek jo pateikimo motyvai, tiek skaičiavimai.
Teismas taip pat nutarė, jog pagal apeliantų pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, (duomenys neskelbtini) buto savininkai atsakovai R. S. – M. ir G. M. bei (duomenys neskelbtini) buto savininkė atsakovė M. P. neturi privažiavimo kelio prie jiems priskirtinų žemės sklypo dalių ir/ar įvažiavimų į jų butų garažus. Su tuo apeliantai nesutinka, nes M. P. patenka į savo butą iš gretimo sklypo ir dėl to ginčo byloje nėra.
Teismas, atmesdamas priešieškinį, iš esmės paliko neišspręstą šalių ginčą dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Nenustačius bendraturčių naudojimo bendru turtu tvarkos, nėra galimybių ieškovei faktiškai naudotis daiktu, apribojama jos nuosavybės teisė – ji negali nei valdyti, nei naudotis daiktu. Taigi ginčas neišspręstas, nepasiektas teismo proceso tikslas (CPK 259, 260 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai M. P., R. B., L. Z., E. S., G. M., V. V. ir M. M. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, panaikinti 2026 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, patenkinti priešieškinį pilna apimtimi. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovai siūloma naudojimosi tvarka siekė pažeisti kitų bendraturčių teises, nenumatydami bendro naudojimo žemės sklypo dalies, kuri užtikrintų daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą. Ieškovų siūlyta naudojimosi tvarka pažeidė bendraturčių interesus, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovai 11 kartų keitė savo poziciją, tikslino naudojimosi tvarkas ir planus, nupirko dalį E. R. buto daliai eksploatuoti būtino žemės sklypo dalį ir siekia, kad E. R. naudotųsi atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, o jos butui reikalinga žemės sklypo dalimi ieškovai siekė naudotis asmeniškai. Pagal atsakovų parengtą naudojimosi tvarką patekimai į 5 ir 6 butus būtų apriboti, nes ieškovai priešais įvažiavimus į šiuos butus nori naudotis individualiai žemės sklypo dalimi, o įvažiavimo posūkio kampai prie minėtų butų neatitinka jiems keliamų reikalavimų, dėl ko su automobiliu pravažiuoti nebus įmanoma. Atsakovai siekia dešimties butų naudojimui sklypą sudalinti į 34 sklypus. Tokiai ieškovų sugalvotai naudojimosi tvarkai užtikrinti gyventojams reikės nešiotis schemą, kad pareiti namo neinat per svetimą sklypą.
Teismas negali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kurios projekto nėra, ir tokio pobūdžio byloje išeiti už ieškinio ribų. Ieškovų nurodyti padariniai yra išgalvoti, byloje nėra įrodymų apie semiamą rūsį dėl to, kad nenustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovai nesirūpina savo butu, jis vienintelis iš viso daugiabučio namo yra neįrengtas, apleistas, neatlikti jo kadastriniai matavimai, dėl ko nėra galimybės deklaruoti namo statybos pabaigos.
Pagal detalųjį planą žemės sklypas yra daugiabučių gyvenamųjų namų statybai skirtas sklypas. Joks žemės sklypo pasidalijimas nėra įvykęs, tačiau yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovai parengė naudojimosi žemės sklypu planą ir teismo priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovai butą nusipirko iš varžytinių jau tuo metu, kai naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nusistovėjusi ir ėmėsi ją keisti, siekdami gale namo bendrame žemės sklype pasistatyti stoginę automobiliui.
Žemės sklypui yra nustatyti servitutai gretimų žemės sklypų naudotojams. Servituto S naudotojai naudojosi sena kelio danga, kuri ėjo pro namo vakarinę sieną, tačiau jau keli metai šis pravažiavimas yra įrengtas pagal detaliojo plano sprendinius ir ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta A1.
Ieškovai, teikdami ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo siekiama naudojimosi žemės sklypu pažeidžiant kitų bendraturčių teises, negali tikėtis, kad toks ieškinys bus tenkintas. Ieškovai pateikė 11 naudojimosi žemės sklypu planų, kurie akivaizdžiai buvo orientuoti į nuosavybės dalių proporcijų pažeidimą, chaoso sukėlimą ir ieškovai tai aiškiai suprato, tačiau ir paskutiniu patikslintu ieškiniu teikti projektai nepašalino trūkumų ir pirmosios instancijos teismas šiuos trūkumus identifikavo.
Šalies argumentai
Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas neatitinka jų nurodomos teismų praktikos, nes ieškovų siūlomoje naudojimosi tvarkoje nenumatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, skirta daugiabučio namo bendrų konstrukcijų priežiūrai.
Alternatyvia nurodoma naudojimosi tvarka prieštarauja įstatymui, joje nenumatytas žemės sklypo plotas po pastatu ir nenumatyta žemės sklypo dalis namo eksploatavimui užtikrinti, o asmeniniam naudojimuisi priskiriama žemės sklypo dalis užkerta galimybę patekti prie daugiabučio pastato jo aptarnavimui, prie namo dujų įvado.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai J. M. ir D. M. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ieškovai pažymėjo, kad teismas, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, negali nustatyti neteisėto plano ir tai nereiškia, kad atsakovų siūlomas planas turėtų būti priimtas. Teismo atsisakymas patvirtinti atsakovų parengtą planą iš tiesų tai pripažinimas, kad šis planas neatitinka jokių teisėtumo ir teisingumo teisinių standartų.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad atsakovų plane „užstatytas plotas“ pažymėtas indeksu K, tai neva žemė po pastatais ir aplink daugiabutį namą nustatytinas 1 metro atstumas namo aptarnavimui, užima 1369 m². Šis skaičius yra žymiai didesnis už faktinį pastato užstatymo plotą (1122 m²). Toks neatitikimas atsiranda dėl to, kad atsakovai į „K“ plotą savo nuožiūra įtraukė papildomus 247 m² žemės, prisidengdami neva būtina vieno metro pločio juosta aplink visus pastatus (tame tarpe ir neegzistuojantį – nugriautą rekonstrukcijos metu pastatą).
Atsakovai ignoruoja gausius faktinius bylos duomenis, jog šis konkretus pastatas nėra daugiabutis namas (kuriame būtų bendros laiptinės ar konstrukcijos, kuriame namo savininkų bendrija remontuoja sienas, stogą ir pan.).
Atsakovų plane privažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai pasirinktinai yra padalyti į atskiras dalis įvairiems bendraturčiams, proporcingai jų turimam žemės plotui. Toks požiūris tiesiogiai prieštarauja kriterijui, kad tokios būtinos bendrosios erdvės, kurias visi naudoja privažiuoti/prieiti, turi būti paskirstytos lygiomis dalimis, o ne padalintos proporcingai. Toks atsakovų plane paskirstymas yra teisiškai nepagrįstas – bendraturčio poreikis naudotis privažiavimo keliu (ne)padidėja dėl jo buto dydžio. Visi bendraturčiai, kuriems reikalingas tam tikras privažiavimo kelias, turi turėti lygias teises į tą kelią, juolab, kad nors ir ieškovams nuosavybės teise priklauso didžiausia žemės sklypo dalis apie 433 m² (apie 12,33%), tačiau bendro naudojimo kelias yra servitutinis (tarnaujantis daiktas) bei didžiąja dalimi juo naudojasi beveik visi atsakovai patekimui į jiems priklausančius butus dėl žemės sklypo ir jame pastatyto statinio konfigūracijos. Buto Nr. 10 savininkas prie jam priklausančios nuosavybės patenka nuo kitos žemės sklypo ribos ir jis bendro naudojimo keliu nesinaudoja patekimui prie jam priklausančios nuosavybės.
Ieškovams, turintiems 433 kv. m. nuosavybės teise, betarpiškai prie jų buto asmeniniam naudojimui skirta tik 84 kv. m., o likusi dalis išdėstyta per visą sklypą dar papildomai per tris atskiras dalis. Tuo tarpu atsakovai gautų beveik visą savo dalį asmeniniam naudojimui tiesiogiai prie savo buto. Toks disbalansas akivaizdžiai pažeidžia reikalavimą, kad naudojimo planas atitiktų kiekvieno bendraturčio interesus.
Bylos duomenimis, prieš dvidešimt metus keli kaimynai savavališkai užėmė didžiąją dalį vidinio kiemo savo asmeniniam naudojimui – išasfaltavo bendrą žaliąją erdvę, nupjovė saugomą ąžuolą, kad padidintų savo asmeniniam naudojimui prisiskirtą žemės sklypo dalį. Šie veiksmai niekada nebuvo suderinti su visais bendraturčiais ir nebuvo patvirtinti jokiu susitarimu. Be to, jie tiesiogiai prieštaravo 2004 m. patvirtinto Detaliojo plano sprendiniams ir įvairiems reglamentams. Dėl to ieškovų butas Nr. 1 liko be jokio žemės lopinėlio net automobilio parkavimui, o kiti butai turi didelius atskirus plotus, kurie gerokai viršija jiems teisėtai priklausančias dalis. Šis didelis skirtumas pažeidžia bendraturčių lygias teises ir yra pagrindinė ginčo egzistavimo priežastis.
Bylos nagrinėjimo metu teisme paaiškėjo, kad nėra servituto teisės į buto Nr. 10 privažiavimą per kaimyninį sklypą. Naudojimo plane negalima ignoruoti tokio esminio klausimo. Panašiai, ilgai naudotas privažiavimas prie buto Nr. 4 (per kaimyninį sklypą) taip pat niekada nebuvo įformintas. Atsakovų planas tiesiog ignoruoja šiuos faktus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo klausimą dėl atsakovų apeliacinio skundo, spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Priešingai nei teigia apeliantai, teismas įvertino jų pateiktus paaiškinimus, tai, kad į žemės sklypo dalį „K“, yra įskaičiuotas ne tik pastatu užstatytas plotas, bet ir 1 metro plotas apie abu sklype esančius statinius, tačiau teismas laikė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog visi Žemės sklype buvę pastatai buvo pastatyti ant bendrų pamatų. Taip pat nėra duomenų, kad nugriovus pastatą (duomenys neskelbtini), jo pamatai yra išlikę.
Kritiškai vertinamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad į E. R. buto dalį nėra galimybės patekti nei nuo žemės sklypo ribos, nei nuo pravažiavimo, todėl ji neturi galimybės patekti į savo butą pro kitiems bendrasavininkams priklausantį žemės sklypą. Akivaizdu, kad E. R. turi teisę patekti į savo butą naudodamasi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, nepriklausomai nuo to, ar nustatyta konkreti naudojimosi juo tvarka.
Kritiškai vertinamas apeliacinio skundo argumentas, kad M. P. patenka į savo butą iš gretimo sklypo ir dėl to ginčo byloje nėra. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad jokių duomenų, jog M. P. būtų teisiškai leista naudotis gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), byloje nėra, todėl faktinis patekimas per svetimą nuosavybę negali būti laikomas tinkamu patekimo užtikrinimu nustatant naudojimosi tvarką bendrame sklype.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi bylos šalys buvo informuotos apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, joms buvo pasiūlyta iki 2026 m. rugsėjo 29 d. raštu pateikti paaiškinimus dėl atsakovų pagal ieškinį tinkamumo, dėl ieškovų – valstybinės žemės nuomininkų - teisės reikšti reikalavimus dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu šioje byloje, dėl bendraturčių galimybės nustatyti naudojimosi valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi tvarką.
Ieškovai 2026 m. rugsėjo 29 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad alternatyvus ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas yra nukreiptas išimtinai į ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių (433/3510 dalys), nuosavybės teisės įgyvendinimo užtikrinimą ir nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepažeidžia nei valstybės, nei kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų, tarp jų – valstybinės žemės nuomininkų, teisių ar teisėtų interesų, nes valstybės nuomojama žemės sklypo dalis lieka nepaliesta. Ieškovų teigimu, šis reikalavimas gali ir turi būti nagrinėjamas bei tenkinamas net ir atsiribojus nuo valstybinės žemės nuomininkų statuso. Taip pat nurodė, kad ieškovų pirminiu reikalavimu prašoma naudojimosi tvarka apima ir atsakovų L. Z., R. B. ir M. P., kurie yra butų savininkai, tačiau nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai) faktiškai naudojamas (nuomojamas) Žemės sklypo dalis; dėl to, sprendžiant dėl pirmo reikalavimo, šių asmenų dalyvavimas byloje atsakovų procesine padėtimi yra ne tik pagrįstas, bet ir būtinas; per visą procesą nei NŽT ir Kauno miesto savivaldybė, nei pirmosios instancijos teismas nė karto nekėlė klausimo dėl šių atsakovų netinkamumo. Taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomininkų teisės reikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje turėjimas ar neturėjimas niekaip negali paneigti ar apriboti ieškovų, kaip neginčijamų bendraturčių, teisės siekti, kad būtų nustatyta jiems, kaip bendraturčiams, tenkanti naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarka, o alternatyviu ieškovų reikalavimu nesiekiama nustatyti, pakeisti ar kaip nors kitaip paveikti nei valstybei priklausančios, nei jos nuomininkams išnuomotos Žemės sklypo dalies.
2026 m. rugsėjo 23 d. apeliantų (atsakovų) atstovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčas byloje vyksta tarp kelių žemės sklypo bendraturčių, kurių teisės nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką negali būti apribota dėl to, kad žemės sklypo bendraturtė yra Lietuvos Respublika; kadangi ieškinys pareikštas atsakovais nurodant ir valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkams, jie pateikė bendrą priešieškinį su atsakovais – žemės sklypo bendraturčiais, tokią žemės sklypo nuomininkų procesinę poziciją lėmė ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas ir nuomininkų patraukimas byloje atsakovais; teismui laikant, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamiems atsakovams L. Z., R. B., M. P., sutinka, kad jų procesinė padėtis būtų pakeista į trečiųjų asmenų atsakovų pusėje.
Nacionalinė žemės tarnyba 2026 m. rugsėjo 29 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pastato bendraturčiai, būdami valstybinės žemės sklypo nuomininkais, gali reikšti tiek ieškinį, tiek priešieškinį, nes jie turi įstatyminę teisę bent kuriuo metu įsigyti nustatyto dydžio žemės sklypo dalį, kuri būtina statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono, o Nacionalinė žemės tarnyba tik laikinai administruoja žemės sklypo dalį, kol statinių (jo dalies) savininkai neįsigijo (neišsinuomavo) jiems priklausančios žemės sklypo dalies.
Kauno miesto savivaldybė 2026 m. rugsėjo 28 d. pateikė paaiškinimus, nurodė, kad valstybei priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota atsakovams M. P., R. B., L. Z. bei L. R. prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio statinio - daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), ir yra skirta jam eksploatuoti. Pažymėjo, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti ar nusistatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu, todėl jie nėra tie subjektai, kurie pagal CK nuostatas galėtų reikšti reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo. Taip pat nurodė, kad nors Kauno miesto savivaldybė 548/1755 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 18 d. valdo patikėjimo teise, tačiau teisminiuose ginčuose pradėtuose nagrinėti, bet neišspręstuose iki 2023 m. gruodžio 31 d., buvusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, išaiškino jiems teisę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl klausimų, dėl kurių ketinama pasisakyti peržengiant apeliacinių skundų ribas. Byloje dalyvaujantys asmenys pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių klausimų išsprendimas nesukels dalyvaujantiems byloje asmenims procesinės staigmenos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta teise naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų, remdamasis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2026 m. vasario 20 d. ginčo žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė: 548/1755 žemės sklypo - Lietuvos Respublikai, 380/3510 žemės sklypo - G. M. ir R. S.-M., 83/3510 žemės sklypo – E. R., 5/351 žemės sklypo – O. R., 433/3510 žemės sklypo – J. M. ir D. M., 61/1170 žemės sklypo – L. R., 28/351 žemės sklypo – E. S., 282/3510 žemės sklypo – L. V. (2024 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), 281/3510 žemės sklypo - M. M., 442/3510 žemės sklypo – O. R..
548/1755 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės patikėjimo teise valdo patikėtinė Kauno miesto savivaldybė, tačiau teisminiuose ginčuose pradėtuose nagrinėti, bet neišspręstuose iki 2023 m. gruodžio 31 d., buvusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotos šios daiktinės teisės: 1) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) daiktas, įregistravimo pagrindas: 2004 m. gruodžio 20 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-09-30 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0.019 ha, skirtas važiuoti transporto priemonėmis per sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini), pažymėtą S1; 2) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), įregistravimo pagrindas: 1999 m. gruodžio 3 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašymas: 0.0150 ha (duomenys neskelbtini); 3) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: 1999 m. gruodžio 3 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašymas: 0.0269 ha iki sklypo (duomenys neskelbtini) teisės naudotojai: (duomenys neskelbtini) savininkai; 4)uzufruktas – V. V. 2024 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudotis 282/3510 žemės sklypo dalimi.
Dėl byloje dalyvaujančių šalių procesinės padėties
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Atsakovai, nesutikdami su pradiniu ir patikslintais ieškiniais, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 3510 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą UAB „Žemetra“ 2023 m. sausio 30 d. parengtą sklypo (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos nustatymo planą“.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G. M., R. S. – M., E. R., O. R., J. M., D. M., L. R., E. S., L. V., M. M. ir Lietuvos Respublikai, kuri jai priklausančią žemės sklypo dalį yra išnuomojusi L. R., M. P., R. B., L. Z. (59-62 nutarties punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ieškovai pareikštu ieškiniu, tiek atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams, atsakovams, tretiesiems asmenims, priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal konkrečius matininkų parengtus planus, kuriais nustatomos konkrečios viso žemės sklypo dalys, jų naudojimo ribos ir priskyrimas konkretiems naudotojams. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ne tik ieškovams ir atsakovams priklausančios nuosavybės dalies atžvilgiu, bet ir Lietuvos Respublikai, kaip šio žemės sklypo bendraturtei, priklausančios nuosavybės dalies atžvilgiu, taigi, pagal šalių parengtus planus prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos susijusios su Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į jai priklausančią žemės sklypo dalį įgyvendinimu.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublika buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo bendraturtės, procesinė padėtis yra esminė, nes teismo sprendimu nustatoma naudojimosi tvarka tiesiogiai apibrėžia, kaip bus įgyvendinama Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į jai priklausančią žemės sklypo dalį, todėl Lietuvos Respublika šioje byloje negali būti laikoma trečiuoju asmeniu, nes jos materialusis teisinis ryšys su ginčo dalyku yra tiesioginis – Lietuvos Respublika yra vienas iš žemės sklypo bendraturčių, o tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra susiję su jai priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi.
Lietuvos Respublika, atstovaujama savo patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos, buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, jai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus kilusio ginčo klausimais, dalyvauti bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos vienareikšmiai savo pozicijos dėl ieškinio ar priešieškinio tenkinimo neišsakė, prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką pagal vieną iš siūlomų variantų, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus įrodyta, kad siūloma naudojimosi tvarka yra racionali, joje išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, užtikrinanti, kad nebus pažeistos nei vieno bendraturčio teisės, šios teisės nebus nepagrįstai apribotos, neturės neigiamos įtakos kitų bendraturčių interesams.
Visgi nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į esminę aplinkybę, kad kilęs ginčas yra dėl pačios Lietuvos Respublikos, kaip ginčo turto bendraturtės, nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pažymėtina, kad nustatytos faktinės aplinkybės, kad valstybinė žemė yra išnuomota L. R., M. P., R. B., L. Z., nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nes į bylą atsakovais įtrauktų valstybinės žemės nuomininkų teisė naudotis valstybine žeme negali būti prilyginama Lietuvos Respublikos teisei spręsti dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo, t. y. minėti asmenys gali atsakyti tik dėl iš nuomos teisinių santykių kylančių jų teisių ir pareigų, tačiau jie negali būti laikomi asmenimis, kurių atžvilgiu sprendžiamas Lietuvos Respublikos, kaip bendraturtės, nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimas. Šioje byloje Lietuvos Respublika yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, o atsakovai M. P., R. B., L. Z. – valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkai, todėl teismas turėjo aiškiai atskirti valstybės, kaip bendraturtės, materialiąsias teises nuo atsakovų, kaip valstybinės žemės nuomininkų, interesų ir Lietuvos Respublikos dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu neatitinka nagrinėjamo ginčo pobūdžio bei pareikštų reikalavimų turinio.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai L. R., E. R., O. R. į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, argumentuojant tuo, kad jie sutiko su ieškovų patikslintu ieškiniu ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu.
Pažymėtina, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtraukiamas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms dėl bylos sprendimo gali turėti įtakos bylos baigtis, tačiau teismas nesprendžia jo, kaip pagrindinio materialiojo teisinio santykio subjekto teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas kilo dėl viso žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieškovų bei atsakovų parengtus planus, todėl tiesiogiai nustatė ir L. R., E. R., O. R., kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, teisę naudotis konkrečiomis bendro daikto dalimis. Taigi, minimų bendraturčių materialusis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tiesioginis ir nors šie bendraturčiai palaikė ieškovų reikalavimus ir sutiko su jų pasiūlyta naudojimosi tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendraturčių L. R., E. R., O. R. procesinės padėties.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualu yra tai, kad 282/3510 žemės sklypo 2024 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso L. V., o atsakovas V. V. minėta sklypo dalimi nurodytos dovanojimo sutarties pagrindu naudojasi uzufrukto teise, tačiau teismas klausimo dėl atsakovo V. V. procesinių teisių perėmimo nesprendė (CPK 48 straipsnis).
CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).
Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas kilo tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau ieškinyje atsakovais nurodyti ne visi bendraturčiai, turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams (atsakovais nurodyti ne visi bendraturčiai). Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepasiūlė ieškovams pakeisti atsakovų, o tinkamo atsakovo arba kitų atsakovų įtraukimas, minėta, galimas tik pirmosios instancijos teisme.
Dėl atsakovų – valstybinės žemės nuomininkų – teisės reikšti priešieškinį
Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, atsakovai M. P., R. B., L. Z. - valstybinės žemės sklypo nuomininkai, pareiškė ieškovams priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą planą.
Svarbu pažymėti, kad CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesinė atsakovų teisė pareikšti ieškovams priešieškinį, tačiau nagrinėjamos bylos atveju svarbu atskirti procesinę teisę pareikšti priešieškinį nuo materialiosios teisės, kuria grindžiamas priešieškinio reikalavimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovų priešieškinis buvo susiję su tuo pačiu ginčo objektu žemės sklypu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovams M. P., R. B., L. Z. pateikus priešieškinį turėjo būti nustatyta, ar atsakovai turi materialiąją teisę reikalauti jų nurodomos naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo.
Atsakovai M. P., R. B., L. Z. nagrinėjamoje byloje nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai. Jų teisė naudotis valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi kyla iš nuomos santykių, o ne iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Todėl jų procesinis statusas (kaip atsakovų) ir CPK 143 straipsnyje įtvirtinta teisė pareikšti priešieškinį savaime nesuteikė jiems bendraturčių materialiosios teisės reikalauti teismo nustatyti kitiems bendraturčiams priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (Taisyklės) nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnio norma nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka, tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas; valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos; dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo pagal pirmiau aptartas Taisyklių nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypo naudotojai neturi galimybės priiminėti sprendimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, į jų interesus turi atsižvelgti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri valstybės vardu (ne)sudaro susitarimą su kitais bendraturčiais dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai nustatyti, kokia materialiąja teise atsakovai M. P., R. B., L. Z. (valstybinės žemės nuomininkai) grindžia savo priešieškinio reikalavimą nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovams nesant ginčo žemės sklypo bendraturčiais, teismas turėjo įvertinti, ar jų, kaip nuomininkų, iš nuomos teisinių santykių kylančios teisės sudaro materialųjį teisinį pagrindą reikalauti teismo nustatyti tvarką pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir CK 4.81 straipsnį.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio, nenustatė ir tinkamai neįvertino ginčo žemės sklypo bendraturčių teisių ir pareigų apimties, Lietuvos Respublikos, kaip ginčo žemės sklypo bendraturtės procesinio statuso, taip pat atsakovų M. P., R. B., L. Z., kaip valstybinės žemės nuomininkų, materialiųjų teisių bei jų teisės reikalauti teismo tvarka nustatyti viso bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarką. Teismas taip pat tinkamai neįvertino kitų bendraturčių procesinio statuso, nors teismo sprendimu turėjo būti sprendžiama dėl jų, kaip bendraturčių, teisių į bendro daikto naudojimą.
Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui/ieškovams pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).
Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti ir įvertinti nurodytas aplinkybes, tinkamai išspręsti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų teisinio pagrindo bei šalių procesinio statuso klausimus ir tik tuomet spręsti dėl konkrečios ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl alternatyvaus ieškovų apeliacinio skundo reikalavimo Ieškovai apeliaciniame skundą suformulavo alternatyvų reikalavimą: nustatyti ieškovams asmeniniam naudojimui 210 kv. m (dalys C ir D) Žemės sklypo dalį, likusią 3300 kv. m Žemės sklypo dalį paliekant, kaip ir šiuo metu, bendram visų bendraturčių naudojimui. Ieškovai prašo tenkinti šį reikalavimą, argumentuodami tuo, kad šis reikalavimas yra nukreiptas išimtinai į ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, nuosavybės teisės įgyvendinimo užtikrinimą ir nepažeidžia nei valstybės, nei kitų asmenų, tarp jų – valstybinės žemės nuomininkų, teisių ar teisėtų interesų, todėl šis reikalavimas gali ir turi būti išnagrinėtas ir patenkintas
Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2014).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad alternatyvus ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas, nes negalima išspręsti bylos iš esmės, kuomet bendraturčių (valstybės, E. R., O. R.) procesinė padėtis byloje yra teisiškai ydinga, o bendraturtė L. V. į procesą iš viso nebuvo įtraukta, t. y . atsakovais byloje patraukti ne visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai, ir šio procesinio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas (CPK 5, 45 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, CK 4.81 straipsnis), atmesdamas ieškinį ir priešieškinį sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui teikdami tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektus, tiek ieškovai, tiek atsakovai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso valstybei. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
Konstatavus teisinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, atsižvelgdama į jų esmę, nepasisako, nes grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl ginčo situacijos teisinio vertinimo, kadangi toks vertinimas turi būti atliktas tik tinkamai nustačius byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis ir pateikus teisinį reglamentavimą atitinkančius naudojimosi ginčo žemės sklypu projektus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje ir kokia apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.