Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, R. Š., V. Š..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. Š. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas iš karto po savo mamos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad jo tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) m. Šeimoje augo 4 vaikai: pareiškėjas, R. Š., V. Š., N. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) m. Po mamos mirties jis su broliu R. Š. liko gyventi tėvų turėtuose namuose (duomenys neskelbtini). Jis su broliu R. po mamos mirties renovavo sodyboje esantį gyvenamąjį namą: pastatė naujas krosnis, sudėjo naujus langus, pakeitė grindis, iškalė sienas lentelėmis, pastatė hidroforą, nes į namą iš šulinio įvedė vandentiekį, suremontavo kaminą. Mama paliko jiems nemažai žemės. Dalį žemės patys dirbo, dalį išnuomojo vietos ūkininkui. Už elektrą visada laiku atsiskaito. Jo brolis R. dėl savo darbo pobūdžio daug laiko praleidžia užsienyje, jam neaktualus turto paveldėjimas, todėl jis paprašė jo tvarkytis mamos palikimo dokumentus. Posėdžio metu pareiškėjas savo prašymą pilnai palaikė. Jis visą laiką gyveno tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė likusį turtą.

Suinteresuotas asmuo R. Š. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka. Brolio nurodytos aplinkybės teisingos. Suinteresuotas asmuo V. Š. el. paštu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, teismo posėdyje dalyvauti negalės, nes bus išvykęs.

Kiti suinteresuoti asmenys byloje atsiliepimų nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas V. Š. yra I. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoką su V. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), sudariusios, sūnus. Nekilnojamojo turto registro duomenis, I. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, pirtis, tvartas, kiemo rūsys, garažas, lauko virtuvė, šulinys, esantys adresu: (duomenys neskelbtini),

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po I. Š. mirties kartu jos sūnūs V. Š. ir R. Š. liko gyventi jos vardu registruotame name, jį prižiūrėjo, renovavo, mokėjo mokesčius, dirbo, nuomojo žemę (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas V. Š. nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po mamos I. Š. mirties likusį turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. Š. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios mamos palikimo priėmimo. Tuo tarpu R. Š. valios priimti palikimą neišreiškė.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po savo motinos mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos nepriteistinos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš karto po savo mamos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.